QUOTE(indriausis @ 2007 01 31, 12:19)
[FONT=Courier][SIZE=1][COLOR=darkviolet]
pabandysiu ir as prie jusu prisijungti
maniškis visada buvo ir tikriausiai bus itin santūrus (kalbant apie jausmus), uždaras ir mažakalbis jausmų srityje, o aš (kaip ir daugelis mūsų) dievinu įvairiausius meilės žodelius ir meilikavimo formas
per 10 metų, kai esam kartu įpratau negirdėti meilių žodžių ar prisipažinimų meilėje, bet tikrai negalvoju, kad maniškis manęs nemyli, nedievina ar panašiai.. jis tai parodo kitaip - ir kalbų čia tikrai nebereikia... kad ir piršlybų vakarą.. visai atsitiktinai važiavome į tada dar didmiesčiu mums atrodžiusią Klaipėdą tiesiog apsipirkti, užsukom pas draugus, kurių namie (ne netyčia ) nebuvo, tad gražiai buvau paprašyta nueiti i šalia esančią parduotuvę nupirkti ko nors valgomo. Jis liko bute, o grįžusi už keleto minučių buvau sutikta su skarute tarpdury, kuria man buvo užrištos akys, maišeliai su šaldytais koldūnais ir kefyru paimti iš rankų, nuvilkti viršutiniai, galiausiai ir visi apatiniai rūbai, buvau nunešta, va, tokia, Ievos kostiumu , į putų pilną, kvepiančią ir lipnių rožių žiedlapėlių pilną vonią... čia jis man atrišo akis ir paskubomis į vonią įmerkė didžiulę puokštę rožių, o šalia padėjo dubenėli su šokoladu aplietais šaldytais bananais, kuriuos gamino pats (aš jų receptą prieš keletą mėnesių buvau mačiusi žurnale ir minėjau jam tada, kad ko gero čia būtų labai skanu:)..Tolesnė eiga aiški... 
Ir galiausiai man ant pilvo buvo padėtas mielas auksinis žiedelis su aiškiu klausimu: "ar būsi mano?"... na, aš tik ir sugebėjau išlementi...."aišku, būsiu......" o jau po pusės metų 
pabandysiu ir as prie jusu prisijungti
maniškis visada buvo ir tikriausiai bus itin santūrus (kalbant apie jausmus), uždaras ir mažakalbis jausmų srityje, o aš (kaip ir daugelis mūsų) dievinu įvairiausius meilės žodelius ir meilikavimo formas
per 10 metų, kai esam kartu įpratau negirdėti meilių žodžių ar prisipažinimų meilėje, bet tikrai negalvoju, kad maniškis manęs nemyli, nedievina ar panašiai.. jis tai parodo kitaip - ir kalbų čia tikrai nebereikia... kad ir piršlybų vakarą.. visai atsitiktinai važiavome į tada dar didmiesčiu mums atrodžiusią Klaipėdą tiesiog apsipirkti, užsukom pas draugus, kurių namie (ne netyčia
) nebuvo, tad gražiai buvau paprašyta nueiti i šalia esančią parduotuvę nupirkti ko nors valgomo. Jis liko bute, o grįžusi už keleto minučių buvau sutikta su skarute tarpdury, kuria man buvo užrištos akys, maišeliai su šaldytais koldūnais ir kefyru paimti iš rankų, nuvilkti viršutiniai, galiausiai ir visi apatiniai rūbai, buvau nunešta, va, tokia, Ievos kostiumu , į putų pilną, kvepiančią ir lipnių rožių žiedlapėlių pilną vonią... čia jis man atrišo akis ir paskubomis į vonią įmerkė didžiulę puokštę rožių, o šalia padėjo dubenėli su šokoladu aplietais šaldytais bananais, kuriuos gamino pats (aš jų receptą prieš keletą mėnesių buvau mačiusi žurnale ir minėjau jam tada, kad ko gero čia būtų labai skanu:)..Tolesnė eiga aiški... Ir galiausiai man ant pilvo buvo padėtas mielas auksinis žiedelis su aiškiu klausimu: "ar būsi mano?"... na, aš tik ir sugebėjau išlementi...."aišku, būsiu......" o jau po pusės metų tokem vyrui ir zodziu nereike daugiau padaro tyledamas dar didesne staigmena kai tyli tyli vyras ir va tau koks siurprizas
