Nuodėmė

Gal ir ne visiškai taip suprantu, bet man irgi panašiai nuodėmė atrodo. Tik va kai Dievas mano ne krikščioniškas, o tik artimas jam, reikia man sau nusistatyti, kokia ta Dievo valia yra.

Aš kažkodėl manau, kad tokia diskusija įmanoma tik tarp krikščionių, nes, kaip pastebėjau, nekrikščionys nuodėmę iš viso neigia, tai apie ką tada diskutuoti?

jei atsikirsti, tai galiu pasakyti, kad kiek pastebėjau, krikščionys apskritai aklai tiki tuo, kas yra nuodėmė, o bet kokį abejojimą laiko dar viena nuodėme.

taip pasakiau tik todėl, kad suabsoliutinai kelių pasisakymus. o šiaip nei visi nekrikščionys galvoja taip, kaip parašei, ir ne visi krikščiovys galvoja taip, kaip parašiau aš

nors man įdomu irgi būtų sužinoti, ką reiškia tai, kad nuodėmės apskritai nėra.

Na, yra dalykų, kurie yra akivaizdus moralinis blogis, tuomet gal ir tiktų terminas "aklai tiki", bet šiaip nuodėmė yra labai individualus dalykas (t.y. dviejų asmenų padarytas tas pats dalykas gali būti visiškai skirtingai vertinamas - pagal išankstinį nusiteikimą, pagal aplinkybes, pagal duotybes (paveldėtas savybes) ir pan., tas pats veiksmas gali būti ir sunki, ir lengva nuodėmė.

"akivaizdus moralinis blogis"

Kuo toliau dairausi po forumą tuo labiau įsitikinu, kad tai kas vienam akivaizdu kitam toli gražu visai neaišku, o kiekvienas kategoriškas teiginys kelia norą prieštarauti.

Akivaizdus moralinis blogis? Kiek suprantu, tai tokie dalykai, kaip nužudymas, vogimas, išžaginimas ir pan., už ką mūsų aplinkoje į kalėjimus sodina. Tačiau čia, forume, kai kurie net neleidžia svarstyti apie tai, kodėl negalima prezervatyvo naudoti.

Beje, priminsiu, kad nemanau, jog visi "aklai tiki".

Nieko nuostabaus, kad daug dalykų yra priimtini tiek krikščionims, tiek netikintiesiems ar išpažįstantiems kitokį tikėjimą, nes tai bendražmogiškos vertybės, tam tikri visuotinai priimti dalykai kaip moralūs/amoralūs. Turbūt niekam nekyla klausimų, kad žudyti, vogti nėra gėris. Tačiau nereikia žiūrėti į krikščionybę kaip į moralės nuostatų rinkinuką, nes aukščiau už visus "nevok", "nežudyk" yra "mylėk Viešpatį Dievą", "Neturėk kitų dievų". Būtent tai yra pamatas, kurio nematant, belieka išvedžiojimai, kodėl tai gerai, o kodėl šitai jau nelabai. Iš žmonių, kurie tikėjimą tapatina su tradicija, neretai gali išgirsti: tai kad aš nuodėmių nedarau - nei nužudžiau ką, nei pavogiau... Mano manymu, tai visiškas paviršutiniškumas, iš kurio dar kiti pasidaro išvadą, kad toks dalykas, kaip nuodėmė, apskritai gal neegzistuoja.

Kaip kažkas yra palyginęs, krikščionių tikėjimas yra tarsi katedra su vitražiniais langais - tik žiūrėdamas iš vidaus gali pamatyti tikrąsias tų vitražų spalvas.

Krikščionys yra "nepataisomi" idealistai ir kone pedantai savo sąžinės atžvilgiu, nes kai tiki, negali netrokšti tobulumo.
Papildyta:

O ką reiškia svarstyti - ar pakeisti savo nuomonę, ar pakeisti kitų? Svarstymai, kiek prisimenu, nusitęsė per keletą puslapių, jei ne daugiau.

1. Ir ką jūs tuo norėjote pasakyti? Aš lyg ir nesistebėjau, kad man tai priimtina...

2. Man pagrindinis svarstymų tikslas buvo suprasti, kodėl taip galvojama. Jeigu rinktis iš dviejų, kieno nuomonę keisti, rinkčiausi "savo". Man rūpi "kodėl?"

Savo "kodėl" galėčiau tau apibūdinti - mes nesame nei gyvybės kūrėjai, nei šeimininkai (tą įrodo šeimos negalinčios susilaukti vaikų, nors tam nėra jokių fizinių kliūčių), gyvybė yra dovana. Dar ST nurodomas Dievo planas "veiskitės, dauginkitės ir pripildykite žemę" rodo, kad kiekviena gyvybė yra Dievo trokštama, jeigu mes dirbtinėmis priemonėmis tai gyvybei užkertame kelią, einame prieš Dievo valią (tas "dirbtines" pagal poveikį sveikatai galime dar išlaipsniuoti į blogas ir dar blogesnes, nes prisideda ir savęs žalojimas). NŠP taip pat leidžia išvengti gyvybės prasidėjimo, tačiau tam reikalingas susivaldymas, kas asmenybei daro tam tikrą poveikį (kitokį, nei poreikių tenkinimas be jokių apribojimų).Taigi, kaip suprantu, kontraceptikai skatina vartotojišką požiūrį į kitą asmenį, nereikalauja susivaldymo, tuo pačiu neprisideda prie šeimos tvirtumo, pagarbos vienas kitam augimo + leidžia neribotus nukrypimus į "šoną" be "regimų pasekmių", kurie, žinoma gali ir nevykti, bet sutuoktinis žino apie tokią galimybę, ir tai neįneša ramybės konflikto atveju (būna gyvenime įtartinų situacijų).
Galimos išimtys sveikatos ar , kaip rašė Smalsutė, tolimųjų reisų vairuotojų, jūreivių šeimose todėl, kad šiais atvejais visiškas intymumo nebuvimas sugriautų šeimą. Taigi ypatingais atvejais toleruojamos išimtys, kai kontracepcijos nevartojimas sukeltų didesnį bogį.

šiuo klausimu kalbėjau su kapelionu. nėra jokių galimų išimčių.

nu as temos autorei atsakysiu labai paprastai: nuodeme yra tai, kas bloga (bloga tau ar kitam), o jei nieko bloga - ne nuodeme. Aisku, kiekvienas turi savo supratima, o mano supratimas toks: kontraceptikai, prezervatyvai, oralinis ar analinis seksas man nera nuodeme. Bet jei ir nera, tai nereiskia, kad visu tuo reikia naudotis. Yra ir kitos vertinimo kategorijos: kas priimtina man ar partneriui, kaip tai dera sveikatos poziuriu ir pan.
Na jei ziuresim grynai is teorines puses, kataliku baznycia visus auksciau isvardintus dalykus laiko nuodeme. Turbut apskritai laiko nuodeme viska, kas susije su seksu. O as tam nepritarciau, nors laikau save labai tikincia. Gal as ir ne katalike... bet man yra svarbiau mano supratimas ir mano subjektyvus poziuris, negaliu sakyti: tai nuodeme, nes kazkas taip pasake, o turiu suprasti, kodel. Ir nusistatyti sau tam tikras ribas (kas nuodeme, kas ne), ir stengtis ju neperzengti. Nemanau, kad kiekvienas sutiktu del mano ribu teisingumo, betgi kiek zmoniu, tiek ir nuomoniu...
Papildyta:
kontraceptikai skatina vartotojišką požiūrį į kitą asmenį, nereikalauja susivaldymo, tuo pačiu neprisideda prie šeimos tvirtumo, pagarbos vienas kitam augimo + leidžia neribotus nukrypimus į "šoną" be "regimų pasekmių", kurie, žinoma gali ir nevykti, bet sutuoktinis žino apie tokią galimybę, ir tai neįneša ramybės konflikto atveju (būna gyvenime įtartinų situacijų).

Tikrai nesutikciau, kad kontraceptikai sitaip veikia. Na gal pasitaiko, bet tikrai ne visada. Jei jau atsiranda vartotojiskas poziuris ir nepagarba kitam, manau, nebent maza dalele kaltes galetu tekti (jei apskritai galetu) kontraceptikams. Geriau stropiau laikykimes pagrindinio istatymo MYLETI savo artima. Paisykime ir morales normu, ir nekaltinkime kontraceptiku. Jei tikrai LABAI mylesite vienas kita, nenoresite "eiti i sona" net ir budami susipyke.
Pagaliau musu fiziologija tokia: nustatyta, kad moterims dazniausiai norisi sekso, kai yra vaisingos dienos. Tai negi mums myletis ne tada, kai norisi, ir gimdyti tiek vaiku, kiek Dievas duos? senoveje taip ir budavo, bet pirma, kaime, didele seimyna lengviau islaikyti, gi dabar kaime gyvena zymiai maziau zmoniu nei dabar; antra, medicina nebuvo tokia pazengusi, nemazai vaiku mirdavo.

ir dar papildysiu: kai meile nera stipri, kontraceptikai gali vesti i pagunda (svetimauti ar pan), betgi reikia atsispirti pagundoms!