QUOTE(winia @ 2007 06 26, 18:16)
Jei atvirai, tai aš nesuprantu tos nuodėmės "Neturėk kitų dievų, tik mane vieną". Kas čia turima mintyj? Kad nieko svarbiau už Dievą negali būti ar kas?
Kokie kiti dievai, jei man apskritai kažkoks vienas bendras visiems Dievas egzistuoja
Žodį "dievai" čia reiktų suprasti kiek plačiau (nors žinoma ir tiesiogine prasme) - "dievuku" gali būti bet kokia priklausomybė, aistra, ir pan., ko leidiesi užvaldomas. Manau, kad šis įsakymas sako kiekvieną savo poelgį, situaciją vertinti per tikėjimo, savo santykio su Dievu prizmę, kad pagrindiniu motyvu ir siekiamybe netaptų kas nors kitas vietoje Dievo. Žinoma tai nereiškia, kad tikintis žmogus turi melstis 24 valandas per parą, bet visoje savo veikloje turi matyti galutinį tikslą ir nepamiršti savęs klausti: jei dirbu ir man puikiai sekasi, ar "neužsidarboholinau" atimdamas iš artimųjų to laiko, kurį turėtume praleisti drauge? jei studijuoju, ar darau tai iš pašaukimo/būtinybės, ar tiesiog taip leidžiu didžiuotis pačiam savimi? jei ilsiuosi, ar širdyje šlovinu Dievą, ar nustumiu Jį į antrą planą? ir t.t.
Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2007 06 26, 17:47)
Kas svarbiau - neužgauti žmogaus, sakyti tai, ką jis nori išgirsti, išvengti konflikto, ar, vis dėlto, nemeluoti?
Tiek vienas, tiek kitas kraštutinumas nėra gerai...
❀ Tiesa - visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, bet tai, kas viską daro paprasta ir suprantama (A.de Sent Egziuperi)