Kaip kalbat su kūdikiais?

na va....
atrodo, esu mama ir kai ko nesuprantu, o gal nepajegiu isivaizuoti. nes pijui dar 15men. taigi, kaip ir neturiu labai patirties sioje sferoje...

literaturoje dabar tendencijos, jog viska vaikui reik vadint tikrais vardais ir ne tik. siuloma atsisakyt mazybiniu malonybiniu zodziu, nes vaikui lengviau mokytis tarti suo, lempa, meska, kate, o ne "suniukas", "kaciukas", "lempute", etc.

pagal, pvz, glenn doman, visai nereik vaikui aiskint: cia au-au, arba eisim tepu tepu. reikia viska vadint tikrais vardais. cia suo, eisim pasivaiksciot.

tai kaip cia tada iseina: jei as nesneku su pijum ta "palengvinta" (kuku didi auau ) kalba, ar tai reiskia, jog jis po kiek laiko iskart ims kalbet kaip suauges? taciau man kyla klausimas, kada tai bus. jei pvz, tepu tepu jis jau kalbetu kad ir dabar, taciau jei as to zodzio nevartociau, o sakyciau eime pasivaikscioti-tai kada jis si zodi imtu tarti-

na tiesiog turbut jums ziauriai juokingai viskas skamba...negalvokit nesu literaturos, kuri orientuota i kudikiu ugdyma, fanatike, tiesiog siaip pasidare idomu.
mano patirtis yra tokia. nuo gimimo su pijum kalbu kaip kad su kiekvienu zmogum, vardiju viska tikrais vardais-dabar stengiuos net mazybiniu nevartoti-pirmisi menesiais vien beveik mazybinius ir vartojau ("gerutis", "kaciukas", "paukstelis"), ir ka - kolkas nieko. vaikas idemiai tik klauso, galbut kaip kempine dar siurbia viska

o mano pazistamos mergina sako tepu tepu, teptis (batai), ir kt "kudikiu" zodzius. nes mama, aisku, kalbedamasi vartoja siuos kudikiskus pereinamuosius zodzius.
tai va...neznianu, gal abu variantai geri... o kaip darot jus?

gal jau neskamba mano sis postas taip kvailai

Niekada nekalbejau su vaiku supaprastinta "kudikiu" kalba... Mazybiniai zodziai - visai kas kita, juos, zinoma, vartoju, man jie grazus. Paulius pirmus zodzius aiskiai pradejo tarti budamas apie metuku laiko. Irgi faktiskai be "kudikiu" kalbos stadijos, iskart normaliai. Dabar jam du metukai ir keturi menesiukai, kalba jau visiskai viska, ir jau kuris laikas. Nezinau, kas tam turi itakos. Tikriausiai priezastys ivairios.

As manau, kad svarbiausia apkritai kuo daugiau su savo kudikiu bendrauti, viska jam pasakoti, kalbinti, skirti kuo daugiau demesio. Ir tam tinka visokios israiskos priemones. As su saviskiais kalbejau daugiausia "normalia" kalba. Neisvengiau, zinoma ir keleto leliukisku zodeliu; man jie tokie faini (lele, tep-tep ir pan.).
Ir ka? Tokio pat bendravimo rezultatai skirtingi. Stai dukrele pradejo kalbet anksti ir aiskiai (1 m. jau tare triskiemenius, 2 m. deklamavo ilgiausius eilerascius). O sunus (dabar jam 1m. 5 men. ) nelabai dar nori kalbeti, tiesa jau kartoja jam sakomus zodzius, bet siaip labiau pripazista visokius au-au, tepus ir leles. Sese tokiu metu jau kalbejo.
Sunku atsakyti i Jusu klausima...
Prasneks vistiek kiekvienas vaikutis, tik laikas kievienam individualus. Vienas, kuris galbut siaip butu pradejes kalbet veliau, prades nuo visokiu supaprastintu zodeliu, o kitas gal is kart gulbe vadins "gulbe", o pelikana -pelikanu, o ne "cip-cip".
Svarbiausia, manau, kad kiekviena mama jaustusi gerai ir elgtusi taip ,kaip liepia jos sirdis. O tu teoriju yra daug...

O man tai patinka, kai vaukai kalba vaikiskai Esu macius tokiu atveju, kai trimete atsisedus koja ant kojos uzsidejus veda diskusijas tokiom temom... graudziai juokinga, kaip mociute kokia... ir tame zodyne nerasi net mazybinio zodelio. Manau kad vaikai turi buti vaikiski, tuo jie ir idomus, kad sakytu caca lele, vaziusim buuu ar eisim tepu tepu. Kitos kalbos ( pvz.svedu) to tikrai neturi ir jie viska vadina tikrais vardais, pas juos net mazybiniu zodeliu nera, todel kartais as net dziaugiuosi, kad musu kalba tokia turtinga ir visokiais malonybiniais zodeliais ir tais ivairiausiais vaikiskais. O ateis laikas ir kiekvienas vaikas ismoks normaliai kalbeti, manau kad bent jau is saves to malonumo nereikia atimti, paklausyti kaip graziai vaikiskai jie ciauska

tikrai idomus klausimas. ash irgi esu skaichiusi, kad su vaikais geriausia kalbeti "normalia", o ne "vaikishka" kalba. beje, taip pataria ir musu logopede konsultaciju skyrrelyje. nes kaipgi vaikas ishmoks tarti naujus zhodzhius, jei jam nuolat kartosi "vaikishkus". mazhiukai tuos caca, lialia, tiapu, niam niam sako del to, kad jiems lengviau tokius ishtarti. bet ateina laikas ishmokti tokios kalbos, kuria gali suprasti ne tik mama, bet ir nepazhystami zhmones. be abejo, beveik kiekvienas zhino, kas yra "lia-lia", "tiapu" arba "niam-niam", bet ne kiekvienas supras, kas yra "ciagelis", "zhiamelis" arba "pojiajyte" (chia mano vyresnelio zhodzhiai - lietsargis, zhemelapis ir voveryte).

ash su vaikais kalbu savotishku "vaikishkos" ir "zhmonishkos" kalbos mishiniu - jie kreipiuosi i mazhiu, sakau jam "renkimes, eisim tiapu tiapu" arba "eiksh, valgysim am-am" arba "geras meshkutis, ca-ca" ir panashiai. ty., ta pati dalyka pavadinu ir normaliu, ir vaikishku zhodzhiu. stengiuosi nuolat pasakoti, ka veikiam, ka matom, kokie daiktai (dideli, mazhi, kokios spalvos, etc)

vyresnelis pirma sakini surezge 1.11 metu (menesi iki antro gimtadienio), o mazhdaug po 4-5 men jau kalbejo taip, kad bevek viska suprasdavo net ir retai su juo bendraujantys zhmones. mazhius plepa daug, o man suprantamu "vaikishku" zhodzhiu yra apie 20-30, normaliu zhodzhiu kol kas netaria (jam dabar 1.4 metu).

As savishkiui kalbu daugiau-maziau zmoniska kalba. Na, gal tik 'caca' vartojam. Ir mazybinius zodzius. Rodydama shuni visada sakydavau 'shuniukas'. Ir namiskiai taip vadina. Priesh koki menesi pamates shuni staiga pareishke,- 'ciucia' visa pedagogika shuniui ant uodegos ....ir ish kur????
Papildyta @ [mergetime]1100866802[/mergetime]
As savishkiui kalbu daugiau-maziau zmoniska kalba. Na, gal tik 'caca' vartojam. Ir mazybinius zodzius. Rodydama shuni visada sakydavau 'shuniukas'. Ir namiskiai taip vadina. Priesh koki menesi pamates shuni staiga pareishke,- 'ciucia' visa pedagogika shuniui ant uodegos ....ir ish kur????

niekada nevartojau tokiu zozdiu tipo caca, lelia, au-au , ir nematau nieko graudaus atba juokingo, kad 3mete sneka tokiais paciais zodziais kaip suaugusi- tai tik rodo isvystyta jos kalba.

as su pirmaja dukra nuo pat gimimo kalbejau normaliais zodziais, kaip su suaugusia, na zinoma vartojau "suniuka", "kaciuka", labai daug skaiciau visokiu knygu.
Iveta pradejo suprantamai sneket palyginus veliai apie 1,7m, bet is karto sakiniais.

Papasakosiu tikrą atsitikimą. Suvalkiečiai (na gal ne vientik jie) senelį vadina tėtuku. Mažas berniukas tą vardelį iškraipė - TUKTUKAS. Aplinkiniams, kol vaikas buvo mažas, tai labai smagiai skambėdavo. Tad būdamas 10 m. jis tėtuką vis ir vadino "tuktuku", negalėdamas ištarti žmogiškai. Nežinau, ar tai juokinga. Turbūt juokas pro ašaras.
Mano pyplys dar mažas. Tikrai išsprūsta visokie kūdikiški gugavimai ir man. Bet per juos mokosi pažinti savo kalbėjimo galimybes. Būna labai juokinga, kai man kalbant jis atidžiai atidžiai stebi mano lūpas ir pats krutina savąsias.

Nuo pat mazes gimimo su ja nuolat kalbedavau - vis pasakodavau ka darom, ka matom.........kai jau pradejo guguoti - guguodavau kartu, bet ne per daugiausiai - tik kaip ja pamegdziodama
O kai pradejo kalbeti, tai stengiausi neuzsikabinti uz tu juokingu jos sugalvotu naujadaru - tiesiog pasijuokdavau ir mokndavau tart teisingai........

O dabar jau kalbam nesustodamos

Pasidarė įdomu, ar vartojate taip vadinamus vaikiškus žodžius, kalbėdamos su savo vaikais?
Ar mokote savo vaikus iš karto kalbėti "žmoniškai" , ar pirmiausia kalbate su jais jų vartojamais žodžiais - au au, niam niam ir tt, manau suprantate, ką turiu galvoje?
Mano nusistatymas yra taip su vaikais nekalbėti. Kažkodėl aš galvoju, kad reikia iš karto daiktus ir reiškinius vadinti savais vardais, nors jie ir sunkesni vaikui ištarti. Labai įdomi būtų mamyčių - profesionalių šioje srityje, galinčių savo nuomonę pagrįsti moksliškais stebėjimais, nuomonė.

na, per psichologijos paskaita isgirdau, kad mazo vaiko raidai TECIO vaidmuo tuo ir ypatingas, nes tetis, priesingai nei mama, vengia su vaiku kalbeti"vaikiskai"