Daviau pinigų, kad sumokėtu mokykloje už pietus. Pritruko, nes ne taip paskaičiavau. Kitą diena daviau truputėli daugiau,nes neturėjau smulkiau. Dar davė ir močiūtė trūkstamą sumą.
Vienu žodžiu jis paėmė ir išleido tuos pinigus,kuriuos aš jam daviau. Yra skaudu. Neuždirbu labai daug, stengiuosi vaikau dažniau kažko skanaus parnešti po darbo, nuename į kiną.
Tai jau toks antras atvėjis. Kaipreikia šnekėti su vaiku tokiu atvėju,ką jam reikia sakyti. Aš neturiu žodžių.
Aš galvojau, kad jis viską suprato, bet pasirodo, kad ne.
Yra draugų, kurie yra labiau aprupinti. Bet juk neuždrausi draugauti vien dėl to, kad tie vaikai gali sau leisti daugiau negu mano vaikas. Širdis plišta.
Aš vaiką auginu viena.







