man taip pat buvo su Vaida, kaip Samy su Aušra. seniau labai nepatiko, nes darželyje buvo Vaida, kuri didžiokų grupėje per pietų miegą dar į lovą pridarydavo (na,dabar suprantu, kad tai galėjo būti sveikatos problemos). o universitete buvo daug Vaidų ir dabar man šis vardas kaip vardas, o dvi geriausios draugės yra Vaidos.
bet šiaip į vardą visada atkreipiu dėmesį. na, apie žmogų dėl jo vardo nieko blogo negalvoju, bet susimąstau, kaip tėvai galėjo vaiką taip pavadinti.
pvz., žinau Arną, kurio tikrasis vardas ne Arnas, ne Arnoldas, o kažkoks labai toks įmantrus, kad jis net juo neprisistatinėja- vis tiek niekas neatsimena.
toliau - žinau vaikiną, kuris save pristato Antanu, nors yra Antonijus. jis pats yra sakęs, kad jam pabodo kartoti Antonijų po kelis kartus, pasakoti, kodėl jis Antonijus, o ne Antanas, todėl irgi renkasi lietuvišką savo vardo atitikmenį.
o šiaip būva vardų, kad kažkaip nepatogu kreiptis į žmogų. tie vardai nėra reti, bet man liežuvis neapsiverčia į jauną žmogų kreiptis Stanislovai (abu pavadinti senelių garbei; taip artimai nepažįstu, kad Staska ar pan. kreipčiausi), Broniau, Albinai (teko susidurti, vos 20 m. peržengę).
ir nesvarbu ta visa filosofija, kad žmogus vardą puošia ir t.t. visi esame su sava asmenine patirtimi, be to, "na vkus i cviet druzej niet".
pataikiau į temą?