
is pradziu kai gryzom namo jauciausi panasiai, taciau prabegus porai savaiciu apsipratau su sunelio buvimu salia ir viskas praejo

oi man ligoninej baisu budavo..vis klausydavau ar kvepuoja, pergyvenau kad taip ramiai miega...na ir namie por adienu tokia baime buvo
QUOTE(karamele898 @ 2008 12 02, 11:49)
oi man ligoninej baisu budavo..vis klausydavau ar kvepuoja, pergyvenau kad taip ramiai miega...na ir namie por adienu tokia baime buvo
as pirma nakti po gimdymo isvis nemiegojau




QUOTE(ugne23 @ 2008 12 09, 16:09)
as pirma nakti po gimdymo isvis nemiegojau
vis kisdavau prie nosytes ausi
nors ir dabar jei ilgaiu miega einu ziuret
yra ta baime manau ir ji bus visalaik manau 




As lygiai taip pat, vis prigludusi klausau ar kvepuoja

galvojau, kad tik man vienai tokia busena
as irgi vis einu paziureti kai miega, vis pakutenu zanda, kad suprasciau ar kvepuoja
sunerimstu, kai per ilgai miega, zodziu jauciu pastovu nerima, kad kazkas gali atsitikti

as irgi vis einu paziureti kai miega, vis pakutenu zanda, kad suprasciau ar kvepuoja


As ispradziu lygiai taippat bijojau. vaziuoju i lauka ir kas 3 min stoju ziuret ar kvepuoja, ar nesusalo, ar nesatpyle ir neuzspringo. Bet dabar i viska jau reaguoju drasiau. Manau, kad jei tos baimes uzsitesia, tai jau nejuokas, manau, kad tai gali buti ir kazkokia depresijos forma.
as irgi pirma nakti nemiegojau nors vaikelis miegojo visa nakti (jei buciau zinojus kad daugiau tokiu ramiu naktu nebus tai tikrai buciau pamiegojus
). o namo grizus paniskai bijojau kad mano leliuko kate neuzpultu, atsibusdavau is giliausio miego kai tik kate prie lovos prisiartindavo
ir dabar dar kartais fantazija isisiubuoja


QUOTE(ugne23 @ 2008 12 09, 17:09)
as pirma nakti po gimdymo isvis nemiegojau
vis kisdavau prie nosytes ausi
nors ir dabar jei ilgaiu miega einu ziuret
yra ta baime manau ir ji bus visalaik manau 




Ir aš taip elgiausi, ir tebesielgiu, jei dukrytė miega ilgiau nei įprasta. Matyt čia jau taip užkoduota sąmonėj.
visos mamytes vienodos
juk niekas nemoke, taciau visos klausom ar kvepuoja, prikisusios nosi ar ausi


Ne viska perskaiciau, bet dauguma baiminasi del kvepavimo. Mes mazule metuku perkelem i kita kamabri, nes teveliams irgi reikia privatumo
, nes kuo veliau, tuo sunkiau vaikams priprasti miegoti atskirai.
Esu paranojike, bet pastoviai baiminuos, kai pagalvoju apie nepagydomas ligas, avarijas, uzsalusius prudus ir t.t., stogelis vaziuoja man biski
Svarbiausia tomis blogomis mintimis neprisisaukti nelaimes, tai kai tik kokia bloga mintis lenda i galva, tai iskart stengiuos galvot gerai: ji sveika, ji laiminga, jai nieko neatsitinka ir t.t., kazkur skaiciau, kad reikia esamuoju laiku galvoti apie gerus dalykus, o ne : kad neatsitiktu, kad neuzdustu ir t.t.

Esu paranojike, bet pastoviai baiminuos, kai pagalvoju apie nepagydomas ligas, avarijas, uzsalusius prudus ir t.t., stogelis vaziuoja man biski

Svarbiausia tomis blogomis mintimis neprisisaukti nelaimes, tai kai tik kokia bloga mintis lenda i galva, tai iskart stengiuos galvot gerai: ji sveika, ji laiminga, jai nieko neatsitinka ir t.t., kazkur skaiciau, kad reikia esamuoju laiku galvoti apie gerus dalykus, o ne : kad neatsitiktu, kad neuzdustu ir t.t.
MAN irgi buvo GN guliu sau nakti,ir tik kyst sawo ranka prie nosytes,aha eina oras kvepuoja gerai,praeina kazkiek laiko vel tas pats 
ir dabar kaip ilgia pamiega einu zanduka pakutenu,aha suregavo,gerai

ir dabar kaip ilgia pamiega einu zanduka pakutenu,aha suregavo,gerai

kai pagimdziau pirma nakti buvau be savo maziuko, nes gavo soka kai gime, tai visokiu durnu minciu buvo visa nakti negalejau miegot
o kai atnese tai gal kas 5min tikrinau ar kvepuoja, tai tiesesi gal iki kokiu 8men jau visi galvojo kad as paranojike
viena nakti atsikeliau ir man pasivaideno kad mano maziukas nekvepuoja, taip issigandau sirdis dauzesi taip kad galvojau issoks pro gerkle, paemiau ant ranku ir is baimes pradejau kratyt (aisku nestipriai
) taip pazadinau vaika ir dar puse nakties bandziau uzmigdyt, del savo parajonos nemiegojau beveik
dabar juokinga kai prisimenu






