Tikiuosi praeis.
Prisijungsiu ir as. Dukrelei jau 1.5 menesio, ir beveik kiekviena nakti po gimdymo man atsitinka tas pats- po naktinio maitinimo jinai uzmiega tik ant ranku, kai as ja svelniai supu. Tai as labiausiai bijau po supimo metu imti ir uzmigti, nes normaliai issimiegojusi dar nebuvau. Paskui, kai jau guliu lovoj, o ji miega savo lovelej, dar kelis kartus prabundu ispilta salto prakaito- man atrodo kad ja supau, ir uzmigau, o jinai nukrito, arba palindo po antklode, arba uzspringo, arba as ja prispaudziau...Baisu uzmigt po sito. Tikiuosi praeis.
Tikiuosi praeis.
man atrodo, kad visos mamos pergyvena del savo vaikuciu su pirmuoju keldavausi nakti jam ilgiau nekrustelejus tikrindavau ar kviepuoja, dabar dickiui 5 metai, o mazajai 3 menesiukai, bet begu as dar ir prie pirmojo kartais pasiziureti ar nakti apkloti, manau tos baimes niekada nedings ir praaugus vaikui, kai iseis i mokykla istos mokintis ir sukurs kita seima. Siaip visada atrandi nusiraminimo, kad LKM istinka iki trieju menesiuku, po to truputi jau ramiau , lygiai taip pat kaip ir laukiantis :jau trys menesiukai pagrindinis pavojus praejo, penku menesiuku jau ramau dar vienas etapas, septyniu menesiu aciu dievui vaikelis isgyventu, deviniu menesiu atsiranda gimdymo baime -ar viskas bus gerai , taip kad tos baimes ir atsakomybe atsiranda tik gyvybei uzsimezgus 
QUOTE(Mama_anarchija @ 2006 10 18, 16:38)
Prisijungsiu ir as. Dukrelei jau 1.5 menesio, ir beveik kiekviena nakti po gimdymo man atsitinka tas pats- po naktinio maitinimo jinai uzmiega tik ant ranku, kai as ja svelniai supu. Tai as labiausiai bijau po supimo metu imti ir uzmigti, nes normaliai issimiegojusi dar nebuvau. Paskui, kai jau guliu lovoj, o ji miega savo lovelej, dar kelis kartus prabundu ispilta salto prakaito- man atrodo kad ja supau, ir uzmigau, o jinai nukrito, arba palindo po antklode, arba uzspringo, arba as ja prispaudziau...Baisu uzmigt po sito. Tikiuosi praeis.
Tikiuosi praeis.Praeis, praeis
As irgi pirmus pora men. bludijau - naktimis atsibusdavau ir ieskodavau vaiko musu lovoj 
O tuo tarpu mazoji saldziai miegodavo savo lovelej, i kuria budavau pries tai ja nunesus 
Pirmosiomis dienomis po gimdymo ( kai irgi ziauriai truko miego, vaiksciodavau kaip lunatike) net dienomis maitindama knapsedavau nosimi, taip mieguista jausdavausi maitindama, kad bijodavau uzmigti ir netyciom uzvirsti ant mazosios...O viena nakti buvo taip: sapnuoju, kad glostau mazosios galvyte, besapnuodama emiau prasibudineti, nes kazkokia keista pasirode man jos galvyte, per didele, per daug plauku
O pasirodo, per miegus glosciau MB galva 
Na o as negaliu atsikratyti juodu minciu apie tai, ka mano mazylei gali kiti pikti zmones padaryti - kudikiu organu donorai, iskrypeliai visokie, brrr. Ziuredama i ja, negaliu suprasti, kaip apskritai mazi vaikeliai gali buti skriaudziami.
QUOTE(Ievuzhe @ 2006 09 21, 16:07)
as irgi pradzioje tikrindavau ar kvepuoja, net neuzmigdavau... Bet tai gal del to, kad buvau prisiskaicius apie staigias kudikiu mirtis. Bet dabar jau nusiraminau ir nebegalvoju apie tai.
dabar atsiranda kitos baimes... Ar neskriaudzia kas nors mano zuikucio... 
ar neisbegs i gatve ar nenugrius ir nesusidaus sau galvos... ir t.t. teisi buvo viena mamyte, kuri rase kad vaikas augs ir baimes dides... taip ir yra...
QUOTE(ULTRA VIOLET @ 2006 12 03, 22:07)
dabar atsiranda kitos baimes... Ar neskriaudzia kas nors mano zuikucio... ar neisbegs i gatve ar nenugrius ir nesusidaus sau galvos... ir t.t. teisi buvo viena mamyte, kuri rase kad vaikas augs ir baimes dides... taip ir yra... va va, aš kartais net pagalvoju, kad turbūt pas psichologą reikės pradėt vaikščiot, nes dabar net įsivaizduot negalėčiau, kad išleidžiu savo sūnų vieną į lauką
$ labai geras posakis panaudotas apie tikrą moterį 
Patiko... 
Manau, kad apie baimes kalbėti reikia. Labai gerai, kad mes čia pasikalbam. Po tokių pasikalbėjimų jos ima ir sumažėja (bent jau man taip būna)
Ir aš gerai atsimenu, kad keldavausi naktį paklausyt, ar ji kvėpuoja. Ir vyras su manim prie lovytės bėgdavo. Stovėdavom abu ir klausydavom, ir žiūrėdavom, ar viskas gerai. Manau, kad tas baimės jausmas yra natūralus, tiesiog suveikia motiniški instinktai, ir tai yra normalu. Tiesiog reikia tikėti, kad viskas bus gerai, mažutį vaikelį saugoti, prižiūrėti, įsiklausyti į jo norus, o kai paūgės, visa tai tęsti ir toliau. Maniškei jau 9 metai, o aš ją "grūzinu" kasdien, kad darytų taip ir anaip, kad neitų ten ir ten, kad būtų atidi ir t.t. Kaip ten yra sakoma - vaikas aukštyn, bėdos didyn...
Linkiu sėkmės visoms mamos - ir su mažais, ir su dideliais vaikais.
Patiko... Manau, kad apie baimes kalbėti reikia. Labai gerai, kad mes čia pasikalbam. Po tokių pasikalbėjimų jos ima ir sumažėja (bent jau man taip būna)
Ir aš gerai atsimenu, kad keldavausi naktį paklausyt, ar ji kvėpuoja. Ir vyras su manim prie lovytės bėgdavo. Stovėdavom abu ir klausydavom, ir žiūrėdavom, ar viskas gerai. Manau, kad tas baimės jausmas yra natūralus, tiesiog suveikia motiniški instinktai, ir tai yra normalu. Tiesiog reikia tikėti, kad viskas bus gerai, mažutį vaikelį saugoti, prižiūrėti, įsiklausyti į jo norus, o kai paūgės, visa tai tęsti ir toliau. Maniškei jau 9 metai, o aš ją "grūzinu" kasdien, kad darytų taip ir anaip, kad neitų ten ir ten, kad būtų atidi ir t.t. Kaip ten yra sakoma - vaikas aukštyn, bėdos didyn...
Linkiu sėkmės visoms mamos - ir su mažais, ir su dideliais vaikais.
aš irgi naktį bėgioju pažiūrėt ar vaikas kvėpuoja ir dar visokių nesąmonių prisigalvoju...
man atrodo kad man jau visai blogai
man atrodo kad man jau visai blogai
QUOTE(Mea @ 2006 12 10, 11:50)
aš irgi naktį bėgioju pažiūrėt ar vaikas kvėpuoja ir dar visokių nesąmonių prisigalvoju...
man atrodo kad man jau visai blogai
man atrodo kad man jau visai blogai
Kai leliukas mazas visada taip, as vis galvojau, kai pakrikstysiu bus ramiau, pakrikstijau... baimės liko...
paskui maniau sueis metai bus ramiau... klydau... vis tiek bijau... ir iki siol nuolat bijau ir pergyvenu del savo vaiko... del kiekvienos jos asarytes... jai skauda, o man atrodo kad skauda dvigubai... lyg peiliu kazkas per sirdi duria... 
Atrodo,kad savo mintis skaitau
Va ir man nerelei baisu kad kas neatsitiktu. Nes mes taip sunkei susilaukem du metus lauktas tai as kaip isprotejus visko bijau. 
kaip smagu kad as nie viena tokia! bijojau jam kam nors apie tai pasakot, maniau pagalvos kad man su galva negerai 
, o pasirodo cia visos mamos tokios!
as vis bijau, kad vaikas nepaspringtu, kad neuzsimestu sau kokio zaislo ant galvos, kad neuzdustu, kad nenukristu... baimiu milijonas ir dar truputi musu namas didelis, ir kai vaikutis anksciau miegodavo, tai as galejau paruost valgyt virtuvej, bet kas 5 minutes begiojau i virsu ir vis tikrinau, ar neatsibudo, ar kvepuoja, ar neverkia. galvojau, kad kai isigysim mob.aukle viskas pasikeis, ne velnio! dabar galvoju, kad gal sugedo aukle ir as negirdziu, kad mano vaikui kazkas negerai, vistiek begu i virsu ir tikrinu, kuom pazadinu mazyte... dabargalvoju gal pades mob. aukle su kamera, matysiu ja, bus ramiau, bet gal cia jau perdedu as? kaip cia kitos mamos rase, kad neisauga vaikai is mamos baimiu, net jei vaikui bus 25 vistiek mama bijos del jo...
, o pasirodo cia visos mamos tokios! as vis bijau, kad vaikas nepaspringtu, kad neuzsimestu sau kokio zaislo ant galvos, kad neuzdustu, kad nenukristu... baimiu milijonas ir dar truputi
musu namas didelis, ir kai vaikutis anksciau miegodavo, tai as galejau paruost valgyt virtuvej, bet kas 5 minutes begiojau i virsu ir vis tikrinau, ar neatsibudo, ar kvepuoja, ar neverkia. galvojau, kad kai isigysim mob.aukle viskas pasikeis, ne velnio! dabar galvoju, kad gal sugedo aukle ir as negirdziu, kad mano vaikui kazkas negerai, vistiek begu i virsu ir tikrinu, kuom pazadinu mazyte... dabargalvoju gal pades mob. aukle su kamera, matysiu ja, bus ramiau, bet gal cia jau perdedu as? kaip cia kitos mamos rase, kad neisauga vaikai is mamos baimiu, net jei vaikui bus 25 vistiek mama bijos del jo...
