tai pasiguldziau pas save ir tik tada ramiai uzmigau 
Oj tos mamos...
man kazkaip kartais atrodo,kad ateis kas nors ir atims mano maziuka is manes...ziauru,speju busiu baisi anyta
Kiekviena problema turi savo geraja puse: nepergyvenkit, mamytes del savo baimiu, verciau pasidziaukit, kad jusu mazyliai turi jus - mylincias ir atsidavusias mamas, o tai jau yra pati geriausia vaikucio apsauga Jei labai neramu - geriau stengtis kuo daugiau buti salia mazuleliu. Niekaip nesuprantu mamu, kurios savo kudikelius migdo atskirame kambary 
as manau taip net neuzmigciau 
Mano mazyle miega pakabinamam lopsy virs musu lovos, tai girdziu kiekviena krepstelejima, kai uzsinori valgyti uztenka sucepseti lupytemis, ir - prasau . Mielai migdyciau ir savo lovoje, bet bijau, kad vyras nenuspaustu (savo instinktais neabejoju), o be to labai greitai mazuleliai pripranta... 
Su pirmuoju mazyliu turejau daugiau baimiu (jau vien del nepatyrimo), bet visada stengdavausi negalvoti apie blogiausia, o viska isversti i geraja puse - mano mazylis yra su manim ir tai jam geriausia
O jeigu kalbant apie nelaimes, tai jos daznai atsitinka tiesiog prie akiu, nors ir labai saugai - su likimu nepasideresi
pvz. mano vyresnelis budamas 2 metuku apsipyle verdancia kava budamas prie stalo su visa seima 
- iki siol nesuprantu kaip tai galejo atsitikti(ir puodelis buvo patrauktas toli nuo jo, ir vaikas priziurimas tiek"aukliu"...)
Jei labai neramu - geriau stengtis kuo daugiau buti salia mazuleliu. Niekaip nesuprantu mamu, kurios savo kudikelius migdo atskirame kambary as manau taip net neuzmigciau Mano mazyle miega pakabinamam lopsy virs musu lovos, tai girdziu kiekviena krepstelejima, kai uzsinori valgyti uztenka sucepseti lupytemis, ir - prasau . Mielai migdyciau ir savo lovoje, bet bijau, kad vyras nenuspaustu (savo instinktais neabejoju), o be to labai greitai mazuleliai pripranta... Su pirmuoju mazyliu turejau daugiau baimiu (jau vien del nepatyrimo), bet visada stengdavausi negalvoti apie blogiausia, o viska isversti i geraja puse - mano mazylis yra su manim ir tai jam geriausia O jeigu kalbant apie nelaimes, tai jos daznai atsitinka tiesiog prie akiu, nors ir labai saugai - su likimu nepasideresi
pvz. mano vyresnelis budamas 2 metuku apsipyle verdancia kava budamas prie stalo su visa seima - iki siol nesuprantu kaip tai galejo atsitikti(ir puodelis buvo patrauktas toli nuo jo, ir vaikas priziurimas tiek"aukliu"...)
teisingai, svarbiausia, kad musu maziukai turi mus! as taip pat negaleciau savo maziuko kitam kambari migdyt... taip pat stengiuos kuo daugiau but su juo, kai tik reikia (ar nereikia 
) visada ant ranku paimu. tegu sau sako visos mociutes, kad taip padarysiu vaika "rankinuku", bet kada gi daugiau pasidziaugsiu maziuku, jei ne dabar, kai jis mazytis. paskui uzaugs, iseis.. ir nebereiks mamos taip...
) visada ant ranku paimu. tegu sau sako visos mociutes, kad taip padarysiu vaika "rankinuku", bet kada gi daugiau pasidziaugsiu maziuku, jei ne dabar, kai jis mazytis. paskui uzaugs, iseis.. ir nebereiks mamos taip...
Bet kaip idomu ne as viena tokia kai vaikelis nakti ramiai miega, 
tai klausau ir ziuriu ar kvepuoja, ar kaldryte ant galvytes neuztraukta, kai trumpam palieki maziuka, tai vis galvoju kip ji ten be manes. O fantazija turiu lakia tai prisigalvoju sau visko, o po to zliumbiu. 
QUOTE(Adatuke @ 2007 02 02, 15:25)
Galvojau, kad tik man taip yra. Pagimdžiau vėlai vakare, perkėlė į palatą, tėtį išleidome namo pamiegoti, akušerė užsukusi į palatą patarė "tik būtinai pamiegok". Aha, lengva pasakyti. Taip ir pražiūrėjau visa naktį - ar kvėpuoja. Ir dabar dar pasižiūriu, ir ne tik aš. Tėtis taip pat.
Va va man taip pat buvo pirmaja nakti po gimdymo.Pagimdziau 23h, kai gryzom visi i palata maniau,kaip gerai pamiegosiu,bet nea
,nejo nors tu ka: praziurejau i savo mazyli iki paryciu,pakol atsikele jis, vis bijojau,o jeigu neisgirsiu kai mazylis atsikels,o jeigu uzsprings,nes daug atpilinedavo- buvo prisigeres nemazai vandenuko pilvely 
.Mes,mamos,jau tokios esame,tikriausiai tai igimtas rupestelis
QUOTE(puciuko mamyte @ 2007 02 22, 17:23)
Va va man taip pat buvo pirmaja nakti po gimdymo.Pagimdziau 23h, kai gryzom visi i palata maniau,kaip gerai pamiegosiu,bet nea ,nejo nors tu ka: praziurejau i savo mazyli iki paryciu,pakol atsikele jis, vis bijojau,o jeigu neisgirsiu kai mazylis atsikels,o jeigu uzsprings,nes daug atpilinedavo- buvo prisigeres nemazai vandenuko pilvely .Mes,mamos,jau tokios esame,tikriausiai tai igimtas rupestelis
,nejo nors tu ka: praziurejau i savo mazyli iki paryciu,pakol atsikele jis, vis bijojau,o jeigu neisgirsiu kai mazylis atsikels,o jeigu uzsprings,nes daug atpilinedavo- buvo prisigeres nemazai vandenuko pilvely .Mes,mamos,jau tokios esame,tikriausiai tai igimtas rupestelis Pagimdžiau dukrytę ketvirtadienį per pietus. Namo išleido pirmadineį ryte. Visą tą laiką kol buvau ligoninėje praktiškai buvau be miego. na negalėjau užmigti ir baigta. Rodėsi jeigu tik užmigsiu tai ar prispausiu, ar iš lovos išmesiu, ar dar kažkas baisaus nutiks. Taip ir prabudravau beviek 4 paras. Visai kas kita namie. kai grižome vaikelis miegojo ir aš ramiu saldžiu miegu šalia. Nors kaip bebūtų keista, bet regis miegi, o girdi kiekvieną vaikučio kniurktelėjimą. ir dabar, Ugnė savo kambaryje miega, o aš per sieną girdžiu kaip jinai ant kito šono verčiasi
mano mazyliui jau 6 menesiukai bet as vis dar prabundu su tokiu nerimu ar kvepuoja mano ziogis ar ne,pasiklausau girdziu kad kvepuoja ir vel uzmiegu
sveikos mamytes,as taip pat praradau suneli kai jam buvo 5men.paprasciausiai ryte atsikeliu,o sunelio nebera.O dabar turiu dukryte,tai nuo jos as neatsikabinu,kai miega diena ar nakti visada patikrinu jos kvepavima,net per sapnus sapnuoju visokius kosmarus,tai kai susapnuoju visada prasibundu patikrinti mazyte.
Man kazkurtai iki 3 menesiu buvo paranoja,kad 15 min.atsikeldavau ir tikrindavau ar kvepuoja,nes kazkur perskaiciau jog iki 3 men. pavojingiausias laikotarpis....bet ir dabar kartais tikrinu....
