Širdies stimuliatoriai

[quote=Rasma,2014 03 20, 18:40]
Magnifique, ačiū už pasidalinimą apie močiutę
Man irgi dės, jau suplanuota. Aš nesena dar jaučiuos, tai gal irgi nebus labai sunku. Baisoka..kartais net labai. Bet reikia tai reikia..jau keli specialistai patvirtino. Aš labiausiai tų laidų bijau, kaip juos ten ir sukiša Šeimynai juokauju - atjunkit internetą, o tai begūglindama tuoj pati išmoksiu tuos aparatus dėt
Į reabilitaciją man nepavyks, nes mano dukrytė nebus nė metukų, pasiilgsim abi viena kitos ir taip sakė reiks 5 d.būti ligoninėje (tai stresas man dėl mažiausio vaikiuko, palikt tom dienom )
[/quote
kada operacija?

Gegužę
Tikiuos anksčiau nereiks

o vaistu kokiu paskyre?
man idomu, kaip su permusimais bus pas tave

Sinusinės tachikardijos, ekstrasistolės (supraventrikulinės ir skilvelinės) liks, deda stimiliatorių dėl AV blokados ir bradikardijos, pauzių EKG (kaip paprastai pasakė "iškrenta susitraukimai").
Ir dėl tos AV blokados man jokių vaistų (tų visų blokatorių dėl permušimų), negalima skirti. Ir jokiu būdu neleido. Ir nieko neskyrė dabar Turiu propranololio, tai slėpt reik. Įdės stimuliatorių ir tada sakė gausiu vaistus nuo tų visų kitų bėdų (permušimų, aritmijų). O jei bus labai negera dėl ritmo sutrikimų, eit anksčiau, anksčiau turbūt dės ir tada vaistus duos.

Bent ambulatorinę pasiderinkit, nes kairę ranką paskaudės, ir kelti jos visai negalėsit, ir svorių jokių kėlimo su kaire ranka. Masažai ir mankšta padės prasijudint.

va tikrai pritariu siai nuomonei,
kiek pamenu, tai reabilitacija kaskur netoli Vilniaus yra,
bent kai gulejau kardiologiniame, tai 2 moteriskas su autobusiuku ligonines nuveze i ta centra,
kaip dabar yra nezinau, bet patikek tos 2 savaites tikrai pades atsistoti ant koju,
vas guledavau ligonineje, nieko ir artimuju neturejome, vyras imdavo ir mokamas ir nemokamas atostogas, vaikams reikia sveikos mamos,

Ačiū už patarimą, paklausinėsiu kas įmanoma 'ambulatoriškai', nors nel.tikiu, kad pavyks reabilituotis kažkur..
Vyras savaitei paims atostogas ir prižiūrės visus tris vaikučius, o grįšiu iš ligoninės - jis iškart į darbą, negali kitaip, atsakingas ir už kitus žmones.
Pradėjus ieškoti auklės visai dienai, kuri man būtų pagalbininkė, nešiotų, praustų, vežimuką į kiemą išneštų su vaikeliu..aš būsiu kartu, nes mano dukrytei tik tik bus suėję 10 mėn., dar per maža palikinėjimui
Kaip nors išsiversiu gal Reiks, niekur nedingsiu.
Man sakė mėnesį negalėsiu nešiot vaikiuko ir kelt..bet nesupratau abiem rankom ar tik viena. Dar reiks išsiklausinėt ramiau visko. Nes galiu kita ranka nešiot, gal
Kažkaip noriu ir maitinimą krūtimi išsaugot, bet dar nesu tikra ar pavyks.

hmm, operacija krutines lastos vietoje, prades begti pienas, kaip tada?
pasiklausinek is anksto apie si dalyka,
saunuole tu

Dar kalbėsiuos su medikais, nu gal supras..gal leis neatjunkyti.
Vaikučiui gi nė metukų operacijos metu nebus. Tik tik nesenai košes pradėjom valgyti ir aišku stengiuosi retinti dabar maitinimus..dabar maitinu 3 kartus dieną ir pan. tiek naktį. Naktį, tai jau ir galėtume atsisakytti pamažu - ir man miego daugiau būtų, ir vaikutis gal ramesnis, bet bent galėčiau per pietų ir prieš nakties miegą užmigdyti prie krūties. Tiek pienuką norėčiau išsaugoti. Ir po operacijos būtų lengviau, jei užmigtų vėl žįsdama..nu gi neturėsiu jėgų jos nešioti, supti ištisai, vyras irgi negalės parom dirbti už mamą.

O pienas nebėgs dedant, nebėga jis man taip paprastai, savaime. Kiek tyrimų darė irgi be problemų, pienas nebėgo. Dar prieš tą procedūrą ir nusitraukt tą pienuką galima, kad nebūtų perpildyta krūtinė.

LT inf-jos nerandu, bet anglų kalba puslapiuose randu mamų patirtį, kad dedant stimuliatorių išsaugojo pienuką. Viena moteris net rašė, kad stimuliatorių jai dėjo 7 dienos po gimdymo ir ji išvis nė operacijos dieną, nei kitom dienom nebuvo nutraukus maitinimo. Vadinasi, įmanoma..gal ir sunku, reik kantrybės, bet įmanoma. Radau ne vieno užsienio gyd. atsakymus į klausimus, niekur nėra parašyta, kad maitinti nebus galima.

Man nepasakė kategoriško ne, tai dar visgi pasikalbėsiu, pasiklausinėsiu.
Blogai, kad sunku net įsivaizduoti kokie ten pojūčiai, kokios galimybės.

Klausinėjau anytos, ji su stimuliatoriumi, bet žmogui virš 70-ies, tai tik mykia, kad nieko baisaus ir tiek. Ji nesupranta manęs, aš nesuprantu jos
Man ne paguodos reikia, kiek žinoti tiksliai...idealu būtų rasti kokią mamą, kuri maitino ir dėjo stimuliatorių, ir po to maitinimą tęsė - ot tada išsiklausinėčiau .

na jus ir drasi, noreciau nors laselio jusu drasos

Nelabai, mergyt, aš drąsi...netgi visai nedrąsi. Bailė
Ir ašara ne viena nukrito, ir raudot paraudojau nematant Neramu ir bijau. O ką darysi
Tik labai stengiuosi negalvoti (nors nori nenori, inf-jos beieškodamas prisiskaitai ir to, ko nereikia) ir šiek tiek padeda, kad savotiškai galiu pasiruošt. Susidaro iliuzija, kad galiu kažką kontroliuoti.
Kai jaučiuos gerai - atrodo nesąmonė, ne su manim vyksta, gal nieko ir nereikia, kai prasčiau - galėjo įdėt ir gal jau būtų gerai. Visko būna..banguoja

Bet nesenai perskaičiau Dalai Lamos žodžius ir jie man dabar dažnai galvoje sukasi (ne pažodžiui, bet esmė tokia): "jei problemą gali išspręsti, vadinasi, nėra jokio reikalo dėl jos jaudintis. Jei problema neišsprendžiama, jaudintis dėl jos beprasmiška."

Aš tikiu, kad išsprendžiama, tad privalau valdytis ir tikėtis geriausio

Sveiki:)
Norėčiau padrąsinti laukiančias stimuliatoriaus implantavimo operacijos. Pati jį gavau prieš 21 gimtadienį, jau 7 metai kai turiu. Dėjo su pilna narkoze tiek pirmą kartą, tiek ir antrą. Kadangi buvau jauno amžiaus, chirurgas norėjo kaip geriau ir pjūvį darė vertikalų kuo arčiau peties - buvo užspaustas rankos nervas ir reikėjo užsiimti fiziniais pratimais tai rankai, kad atsistatytų darbingumas. Bet čia niekai:) Kitus du pjūvius jau turiu horizontalius. Po 4 metų turėjau dar vieną operaciją - man buvo atitrūkęs laidas, jį keitė nauju, o aparatą paliko. Laidų ištraukimas iš širdies po 4 metų gydytojai sakė, kad yra nelengva operacija, bet kitą dieną jau važiavau namo ir truputį patinginiaudama iškart grįžau į pilnavertį gyvenimą Bateriją keitė pernai - po operacijos kitą dieną paleido namo, buvo šeštadienis, pirmadienį turėjau sesijos pradžią, viską įveikiau puikiai. Mano situacijos skirtumas tas tik, kad pas mane aparačiukas nuolat nedirba, turi įsijungti tik reikalui esant.

Sėkmės visoms:) Nebijokite pačios operacijos:)