QUOTE(zmiejus @ 2007 02 23, 15:23)

nu nu.. Taigi parašiau - visuomenei, bet ne individui.

Aš, be abejo, čia "kovotojas su vėjo malūnais" jūsų ratelyje... Juk neveltui yra toks forumas, kur renkasi visi šunų mylėtojai ir diskutuoja savo "reikaliukais"
Teisybės savo čia įrodyti nenoriu, ir tuo labiau priversti jus atsisakyti savo gyvenimo draugų. Taigi sėkmės, ir linkiu netapti mano kaimynais, kad netektų derėtis dėl šuns legalumo
p.s. o kas dėl vaikų švelnumo ir meilės gyvūnams - yra ir tokių gyvūnų, kurie nemaišo/arba maišo aplinkiniams kur kas mažiau, nei jūsų šuniukai.
Dar kartą atsiprašau, jei sudrumsčiau ramų jūsų ratelio gyvenimą
Na šiaip šuo lydėjo žmogų jau nuo senų senovės ir šuo žmogui padėdavo ir iškilti(naminių gyvūnų ganymas, medžioklė, dabar - policija, dingusių žmonių paiškos, aklųjų vedliai ir tt) , ir apsisaugoti (sargašuniai saugodavo ir saugo ne tik galvijus, turtą, bet ir pačis žmones) ir dar suteikdavo žmogui laimės tiesiog būdamas šalia...
Ir man apskritai labai keistas toks išankstinis nusistatymas būtent prieš šunis, žmonės irgi š... ir visi š... plaukia į Nemuną

Tai ką dabar daryti? Na gi yra visokių priemonių susikalbėti. Mes va irgi ką tik persikraustėme. Namas dar nepriduotas, bet kai jau susikels kaimynai aš eisiu pasikalbėsiu dėl šuns, nes planuoju ir antrą įsigyti, aš esu pilnai atsakinga, kad namo šunys neterštų ir netriukšmautų už juos būtų mokami mokesčiai ir tai savaime supranta. Bet jei tarp kaimynų netyčia sutiksiu Jus

ar panašiai nusiteikusį žmogų, šuns tikrai neatsisakysiu. Taisyklėse yra įvairių niuansų. Bet pirmiausia yra žmogiškumas.
Na dėl kitokių gyvūnų, aišku būna visoki triušiukai, žirkėniukai, bet šuns ir ypač vaikui tikrai niekas neatstos. Šuns mastymas bei šuns ir vaiko santykiai yra ypatingi.
Man net gražu žiūrėti kaip mano mažius 6 metų brolis žaidžia su mano šuniu kai nuvažiuojam aplankyti tėvų. Ir aš pati prisimenu kaip augau su šuniu ir kiek man daug šuo reiškė... Nors vaikystėje buvau apkandžiota ir užpulta ne vieno šuns. Mane supras tik tas kas pažino šį jausmą, o tas kuris to niekada nejuto niekada ir nesupras...
Va čia yra mano šunės sesė ir jos sąvininkės dvyniai:
Gaila man tų vaikų kurie auga be šunų, su triušiuku po laukus, miškus nepabėgiosi, ežere napaplaukiosi...