visu pirma labai gaila,kad kalbama daugiausia pradinukus....as manau ,kad jiems viskas ten gerai bus,nes pagrindinis katai tik kad tures viena mokytoja ir manau gera,apie mazesnes klases nieko nesakau....bet,as pati ten mokiausipradiniu klasiu aukletoja pamenu kaip angela,labai ja mylejau,daznai prisimindavau,o veliau tai mano atveju trauma visam gyvenimui,is normalaus vaiko padare is manes jautriausia nepasitikincia savimi visko bijancia,visko net svetimu zmoniu...visa tai prasidejo 7-8 klasese,istisas spaudimas,kad esu nieko verta ir turiu arba savo noru iseit arba ismes.pamenu kaip bijojau mokytoju,drebedavau,sugebedavo tuomen barbe devyndarbe plius isvadint,varksele,verkdavau,nu zodziu...as kaip supratau jie norejo pasalinti visus kas mokesi vidutiniskai ir blogai,as nusileidau ir perejau su klasioke i sietuvos m-kla,kuri skambejo kaip pati blogiausia,bet nepatikesit,tai buvo mano nuostabu etapas....ten tu zmogus,ten ir apkabins ir pagirs ir pasijuoksi per pamokas ir per mokytoju diena rieduciais dviraciais mokytojos pavazineja,ten tikras geris,taciau mokslo buvobet mokslo su noru,nes mokytojos ne tik moke,bet ir kalbejo su mumis,na as tikrai labai labai dziaugiuosi kad ten patekau ir ten baigiau,bet kitais metais is gabijos mano klasioku perejo dar 6,tai kaip suprast,palikom stipriausius?
manau reiktu labai savo vaika pazint ir numatyt ar ji laikys ten ir vyresnese klasese.
teko sia tema pakalbet su savo drauge,kuri ten praktika ar kazka panasaus atliko,tai irgi neapsikente,sake vaikai kaip zombiai,niekas neidomu,mokslas tik,po pamoku uzklasine nevykdavo,na liudna labai,tada ji uzsieme su jais ,vaidino ir tt,sake turejo viena berniuka kuris toks turbut vargsas kaip as buvo,ir tikrai nesiseke jam mokslai taip kaip juos uzkraudavo ,spaude ir tt,tada ji pakalbeju su jo tevais patare jiems pervest vaika i kita mokykla,(taktiskai,kaip kad mane reikejo),nes nu kam vaikui kankintis,kam verst ji but tokiu,jei gali geriau,ir jie pervede ir jis patenkintas liko,bet va ta mano drauge uz tai ismete,kaip jai pareiske mes saugom kiekviena mokinio krepseli,ir mums nesvarbu koks jis,tegu buna vargsas,traumuotas,ir visoks,mes ji laikysim.....tai kazi kaip?kai as mokinaus ,o tai buvo senai krepseliu matyt nebuvo:))))))))
zodziu as kratausi nuo sios mokyklos labai,nors mano dukra pati jai priklauso,bet labai tikiuosi kad pasikeis kazkas ten, iki kol mes turesim eit.gerai,kad turim kita varianta ciurlionio mokykla:)rinksimes is siu dvieju......
kaip bebutu as labai stebesiu savo vaika ir ypatingai gabijos mokykloj
ps.dar pasakysiu labai daug narkomanu is sios mokyklos ir siam rajone mano anziaus ir jaunesniu yra.va mano mamos penkiaaukstyje,kuriame plius minus visi bendraamziai buvom,tuoj paskaiciuosiu(7),o visi savu metu mano draugai buvom,su visais kieme lakstem,taigi ar cia mano protas ar kita aplinka mane isgelbejo neit is paskos...
tikiu kad pasakysit visur taip ir tt,bet cia mano patirtis,mano nuomone ir mano isgyvenimai,kuriu nei vienam vaikui nelinkeciau patirt,nes pilnai isgyti bent man nepavyksta
