QUOTE(nitta @ 2007 03 07, 12:36)
Pas mus tai buvo taip: kai susipažinom, jis iš karto pasakė, kad po dviejų savaičių išvažiuoja į užsienį. Tai per tas dvi savaites greitai jis mane supažindino su savo mama, aš jį- su savo tėvais, ir prieš išvažiuodamas dar paklausė manęs: ar lauksi? Sakau: žinoma lauksiu

. Na, išvažiavo, o po dviejų mėnesių grįžo. Grįžęs pasakė: kam man užsieny laimės ieškot, jei mano laimė liko Lietuvoj, tai- tu
Šitų jo žodžių niekada nepamiršiu

. Ir tai man buvo pats didžiausias įrodymas, kad jis rimtai į mane žiūri. Juk po dviejų savaičių pažinties išvažiavo, bet po to viską dėl manęs metė ir parskrido

. Sakė, draugai juokėsi, atseit kaip tu gali viską mesti ir lėkti pas beveik nepažįstamą. O finalas toks, kad mes jau seniai sėkmingai vedę, o tie draugai mums pavydi baltu pavydu
Mano istorija truputeli panasi

Grizau atostogu i Lietuva ir sutikau sena drauga, su kuriuo ilga laika nebendravom. Visada is jo puses jauciau simpatija ir man jis visai nieko,tik pries tai turejau vaikina, tai tik ir buvom draugai. Su juo visada labai smagu bendrauti,kazkaip lengva ir paprasta. Tai kai susitikom, prakalbejom visa nakti,pasilaikem uz rankuciu ir tiek. Susitarem susitikti, bet taip ir nepavyko. Tik kasdien susirasydavom daugybe sms. Isvykus is Lietuvos, kazkaip jau labai skaudejo sirdele,nors tikinau save, kad tai tik susizavejimas. Po kiek laiko sulaukiau is jo sms ir dabar labai daznai bendraujam skype pagalba. Zinau,kad jam patinku,ir jis man,bet elgiames kaip du paaugliai, vis sukam abu aplinkui
Greitu laiku vel zadu grizti i Lietuva,tai gal paaiskes kas nors