Dirglios žarnos sindromas 2dalis

as tai dziaugciaus jei man maistas nelystu...sese persikrauste su draugu gyvent, man nebera su kuom begiot, tai vel lasinius pradejaub augint, ir dar ant vasaros siaubas

Sveikos
Užjaučiu tave lynkute, kad savijauta baisi. Žiūriu, kad skype ištrynei
Aš planuoju rytoj eiti pas gydytoją, nes irgi prastai jaučiuosi, baisiai kosau jau bus greit visas mėnuo ir nepraeina. Skauda net visą nugarą nuo kosulio bijau kad prie plaučių nebūtų kas

neistryniau tie siog perinstaliavom kompa nes kita laptopa pirkom ir adresai issitryne nes ir lailos kazkur liko ir neatsimenu tavo varda atsimenu skypo o dar ten lyg ir vyro buvo vardu tai taip ir uzsimine...
sveik skaistute... zinau kai sergi buna labai ne kas...

As irgi pasiguosiu vakar per tuos saslykus busiu turbut persisaldzius nes ciaudeju labai ir slogos didziules:wub: dar siandien reik pas homeopata nusuoliuot, galva uzimta kazko neiseina bakalauro rasyt

uzjauciu ,na dabar oras apgaulingas ,pas mus jau sildymas isiungtas o dar sniega pranesa usalsim,tai parinks kitus vaistukus o tai sitie netinka?

matai kaip buvo su tais vaistukais, savaite man jie labai geri buvo, net uzkieteje jau buvo viduriukai, paskui 2 sasv vel tas pats tai savaite liepe negert, bet vistiek nieko gero...tai itariu vel naujus israsys

lynkute, ne, suknelė nebus balta ir neilga ji:) aš irgi bifoval geriu jau gan seniai, nes jis vienas iš pigesnių, bet kad padėtų, tai nepastebėjau

o po kiek katalike jas geri as tai po ketures, bet irgi nepajutau kad kazkas ipatingo bet as dar tik antra diena geriu ,tu sakai nepigus gana brangus visdelto ten kapsuliu mazai
kaip tavo katalike sveikatele gal geriau siek tiek
o as vaiksciojau po pardes siandie susitikau pazystama koks noras uzejo i wc dideliu reikalu kai issiskyrem viskas dingo kodel taip as jau pradedu del sitos ligos,kaip darba toki susirast kad mazas kolektyvas butu ir neuzimtas labai nezinau matyt dabar paumejimas siom dienom

vargse Lykute as galvoju kad svarbiausia yra susirasti darba, nes turint uzsiemima maziau turi galvot laiko apie savo bedas, nes kai sedi namie ir ne kasdien iseini i zmones tada ir prasideda visokios baimes sneku is praktiko, nes man visada buna, kai tik kokios atostogo, kaip dabar ir i univera grisiu po 1.5 sav jau vel bus tokia baime, o kas jeigu...bet kai ipranti, viskas normalei, tik va ko gyvenime nebemegstu tai staigmenu jau neduokdieve kas ekspromtu lieptu kur nors vaziuot, vat tada tai streso doze gaunu

Laba diena
Mano visas savaitgalis kazkoks nenusisekes buvo,buvom gamtoj saslyku kept,tai pora gabaliuku suvalgiau,nes pradejo pykint,po to vakar nuejom i parduotuve su draugu,as turejau tuoj iseit nes megera pasidare,laukiu lauke jis iseina ir toks nepatenkintas Jis sito nesupranta,as nezinau galbut galvoje,kad as issigalvoju,kaip skaudu Nu ryt einu pas gastro,tai paziuresiu ka jis pasakys...

aš tai po 2 per dieną. o man kaip kada. nu bet tikrai, kai pradėjau mažiau valgyt ir maistą sveikesnį, pagerėjo. einu į wc, bet viduriuoju tai rečiau. bet būna, kad ryte visai neviduriuoju, o paskui tenka kur parduotuvėj pavaikščiot, tai susuka ir vėl tas pats. gal dar čia ir psichologiškai prisideda, kai žinau, kad mažiau valgiau, tai ir ta baimė mažesnė. kai kur nors važiuoju, išvis nevalgau, tik truputį, kad į wc išvis nueičiau. o čia, šeštadienį, buvau svečiuose, tai valgiau vištieną su bulvėm. kaip man nuo tų bulvių pradėjo pilvas burbuliuoti, išsigandau bet nebuvo taip blogai, kaip maniau, kad bus:) minusas tas tik su tokiu valgymu, kad kartais ryte išvis neišeina nueiti į tualetą, o tada jau pilnos kelnės baimės dėl važiavimo. bet viskas baigiasi gerai o ten jau paskui nueinu. aš tik pagalvoju, kad turbūt anksti pražilsiu nuo tiek nervinimosi jau nervų tai suėda nemažai... kai pagalvoju, kad man seniau net nebūtų kilusios tokios mintys, kad va, galiu užsinorėti į wc, kai negalėsiu nueiti. nu niekada. taip dabar pavydžiu kitiems, kad jie gali visur eiti, važiuoti ir nesukti galvos dėl to. bet aš tikiuosi (gal ir naiviai), kad kada nors gyvenime surasiu savo vietą ir jausiuosi laisvai viduje, tada pagerės tikrai
Papildyta:

buvo laikai, kai aš dar nesakiau saviškiui, tai durnų situacijų būdavo. tyčia išvažiuodavau anksti iš jo, kad niekas neužimtų vonios su wc (ten bendra), tai galvojo, kad taip šalinuosi jo paskui, kai pasakiau, tai netikėjo, daugmaž 'ką jau negali pakentėt'. nu ir dar ilgai taip atsainiai žiūrėjo, galvojo, kad čia nelabai rimta. paskui jau 'prišilo', kiek man nervų tai kainuoja. bet vis tiek nesupras niekada niekas, kas pats to nepatyrė

as tai jegiu maziau kelias dienas suvalgau buna kad irgi negaliu i wc iset, o tada jau baime yra kad bet kada tas noras uzeis, nes jei nenueinu tada man pilva pucia uztat esu priversta normalei valgyt, kad paskui baimiu nebutu..
uzjauciu Agniska, kad draugas nesupranta..mano tai kazkaip tevai nelabai reaguoja kad as ta liga sergu, nu as aisku neinu ir nedejuoju kasdiena kaip cia man blogai dabar, bet kartais ju abejingumas mane erzina..turiu gera drauge kuriai galiu pasipasakot, zinau ka jai gal ir neidomu bet kazkam pasibedavot tai reikia mano vyras gal ankciau irgi nelabai suprasdavo, bet dabar jau iprato, mato kad man sunku kartais buna, kai pradedu verkt, nuo itampos, ne gelezinis gi zmogus esi, negali visa laika apsimetinet kad viskas gerai, kai iseinant is namu baime yra pastovi, man tai kosmaras visi egzai, einu su mintim kad galiu neislaikyt egzamino nes teks iset, o jau taip nedaug beliko...paskutine sesija ir gynimas, kaip noreciau kad viskas kuo ramiau praeitu..