Įkraunama...
Įkraunama...

Artimųjų vardai vaikučiams

Apklausa: Ar duotumėt savo mirusio tevelio ar mamytes varda vaikuciui? (107 nariai(-ių) jau prabalsavo)

Balsuoti
Svečiai balsuoti negali
Kai as galvoju vardus savo vaikui, man norisi, kad bent jau is artimuju, seimos draugu nieks tokio neturetu. Turim seimos draugu, kuriems tevai grazius vardus isrinko, bet jau nebeduotume savo vaikui tokio paties. Man jis jau "uzimtas". Na, jei vardas daznas, tai dar pasvarstytume, bet jei retas - tai tikrai ne.
Man ypac nepriimtina, kai, pavyzdziui, tevas ir sunus tuo paciu vardu blink.gif

Pusseseriu vaiku vardai, jei retai su jomis bendrauju - tai jau ant ribos... turetu labai patikt tas vardas, kad ryciausi kartoti. rolleyes.gif
O jus turite nusibreze kazkokia riba? ar nesuktumet galvos ir kartotumet varda?
Atsakyti
As rinkdama varda ziurejau, kad nebutu tokiu paciu vardu tarp artimu giminaiciu. Yra pakankamai daug vardu ir nera reikalo kartotis. Na nebent jau tas vardas butu labai prie sirdies.
Atsakyti
Aš irgi manau, kad vaikas turi turėti savo vardą. Keistai atrodo, kai draugai duoda tuos pačius vardus. Arba tėvo vardą. Tada reiktų ir mamai tą garbę suteikti wink.gif
Atsakyti
As taip pat manau, kad vardai gimineje turetu nesikartoti. Bet kaip kam patinka.
Mano tetis yra Antanas. Mano brolis-taip pat. Anot mamos, ji taip pavadino, nes gime antaniniu isvakarese, be to tetis Antanas. Dabar jam 23 metai. Visa vaikyste, paauglyste jis buvo nepatenkintas savo vardu, dabar jau apsiprato.
Arba kita situacija. Kai brolis jau uzaugo budavo taip: suskamba telefonas, sako ,,laba diena. gal Antana galima?", o mes klausdavome ,,kuri?". Daug kuriozu buvo, kiti net nesupransdavo, galvodavo tyciojames.
As savo vaiko tai nevadinsiu vyro vardu. Nors kai su vyru galvojome vaikams vardus, jis pasiule savo. Tada as sakau, jei bus mergaite, bus Kristina. Galu gale nusprendem, kad vaiku nei savo nei tevu vardais nevadinsime. Nors kiti vaiko pavadinima tevo ar senelio vardu laiko didele pagarba jam.
Atsakyti
Mes pirmam vaikui kai rinkom vardą, norėjom, kad iš viso nepažinotume nieko tokiu vardu. Kai jau pavadinom ir įregistravom, vyro močiutė ir sako: "mano pirmojo anūko vardas Robertas, o dabar ir pirmojo proanūkio toks pat." Pasirodo vyro pusbrolis, kurio nepažįstame tokiu vardu. Visiškas atsitiktinumas, bet gyvenime ir taip pasitaiko biggrin.gif
O va su antruoju, tai sakėm, jei bus mergaitė- pavadinsim 2-jų mylimų močiučių (vyro ir mano) garbei. Tik vėl problema: mano močiutė Emilija, o šiuo metu tai vienas populiariausių vardų, ir giminėj be močiutės yra dar 2 Emilijos. Todėl, kad nesikartotų pavadinsim Emilena (iš Emilija + Elena).
Na o jei gims berniukas- vėl ieškosim tokio vardo, kuris neasocijuotųsi su niekuo.
Sako, kad jei pavadini vaiką kieno nors vardu, tai jis nešasi su savim ne tik tą vardą, bet ir likimą žmogaus, kurio vardu jis pavadintas. Kažin ar reikia tuo tikėti? O kaip jums atrodo?
Atsakyti
QUOTE (Letta @ 2004 06 23, 12:48)

Sako, kad jei pavadini vaiką kieno nors vardu, tai jis nešasi su savim ne tik tą vardą, bet ir likimą žmogaus, kurio vardu jis pavadintas. Kažin ar reikia tuo tikėti? O kaip jums atrodo?

Būtent todėl ir esu prieš artimųjų vardų "atnaujinimą" savo vaikuose. Net mylimų žmonių, jei jie gyveno sunkiai, jei jie jau mirę. wink.gif
Atsakyti
As truputuka kitaip girdejau, kad duodamas vaikui kazkieno varda, tai uzkrauni vaikui to zmogaus vargus ir sunkiaja gyvenimo dali.......niu.......ta rpasme uzkrauni viska kas buvo sunku ir blogai .........nors ir netikiu, bet nevadinciau vis tiek vaiko kazkieno vardu g.gif
Atsakyti
Dėl visokių ten dvasinių naštos paveldėjimų tai dar dar- kas žino kaip ten yra, bet, kad nepatogu- tai tikrai. Grupioko mano ir tėvo vardai buvo vienodi- paskambini būdavo- tai pusvalandį bando išsiaiškinti katram čia kas skambina. Ir giminej mano yra vaikas tėvo vardu pavadintas, tai jaunėlį vadina mažybiniu vardu kad nemaišytų. Taip ir liks ko gero tas vardas mažybiniu. Bus jau diedas, o vis dar mažiukas...
Atsakyti
Jokiu būdu neduočiau. Jeigu gyvo žmogaus.
O jei kokio artimo, labai gero, a.a. žmogaus, tai gal ir sutikčiau..Pvz. kažkada svajojau, kad mano dukra turėtų mano močiutės Sofijos vardą. Nors aš močiutės nemačiau, ji jau senai senai buvo mirus, bet labai ją visąlaik mylėjau.

Yra prietaras, kad vaikui negalima duoti vieno iš tėvelių vardo (berniukui - tėvo, o mergytei - mamos), jei dar nesulaukę tėveliai 30 m. Sakoma, kad žmogus, kuriam nėra 30 ir kurio vardas duotas vaikui, tų metų ir nesulauks rolleyes.gif Aš nesu prietaringa, bet kažkaip savaime to nenorėčiau rolleyes.gif
Atsakyti
na, jei duociau vaikui varda kokio nors draugo ar giminaicio, tai butu del to kad vardas grazus, o ne taip vadinamai kazkieno garbei.
Atsakyti
As irgi pries tokius vardu atkartojimus, o mano vyras visai noretu savo varda 'prisegti' sunui, tai mes lyg ir kompromisa radom, kad jo varda vaikuciui duosim kaip antraji.
Atsakyti
As irgi neduociau> Juk yra tu vardu, kam kartotis.Nors jei jau labai labai patinka tas vardas, tai gal wink.gif
Atsakyti