Mano vyras geras žmogus, tačiau vienas dalykas mane tiesiog varo iš proto. Grįžęs namo be nuotaikos (darbinės problemos ar dar kas nors), blogas emocijas išlieja ant manęs ir vaikų. Bnedro gyvenimo pradžioje mėgindavau sužinoti kas atstitiko, tačiau greit supratau, kad lindimas į dūšią tik pablogina situaciją. Todėl dabar neklausinėju - jeigu norės, pats po kiek laiko pasakys. Tačiau blogą nuotaiką jis išlieja ant namiškių galvų - tai mano sūnus iš pirmos santuokos kažką pridirbo kompiuteryje, tai dar kas nors negerai. Skaudu, nes sėdėdama visą dieną namuose su mažuoju pasiilgstu bendravimo, pasiilgstu jo pačio. Laukiu jo grįžtančio iš darbo išsiviepusi, o jis... Vieną kartą mėginau jam paaiškinti kaip jaučiuosi, bet matyt blogai paaiškinau, nes jis iki šiol tai daro. Argi normalu versti kitus kentėti, jei pačiam blogai? Kaip man reaguoti?
Mano vyras irgi mėgsta emocijas namie išlieti. Bet ne ant manęs tiesiogiai, tiesiog su pykčiu pasakodamas man, kas yra blogai. Aš tokiu atveju tiesiog patyliu, kartais pritariu, kartais pasiginčiju. Ir viskas. Jis išsikalba ir viskas tuo baigiasi. Ir aš taip darau. Jei kas blogai, tai jam išsilieju. Tik be pykčio ant jo aišku.
O tu jam pasiulyk uzdarius darbo duris, palikti ten ir darbo problemas. Sunku buna is pradziu, bet as jau ismokau. Ir savijauta superine. Grizti namo kaip su vejeliu. Zinau, kad daug kas sakys, jog to padaryti neimanoma. Imanoma - tik noro reikia.
o as nenoriu kad vyras darbo problemas darbe paliktų. Nes noriu žinoti, kaip jam sekasi darbe, kas patinka, kas ne. Net jei apie tai pasakoja pakeltu balsu. Juk ne ant manęs pyksta, tiesiog man išsipasakoja supykęs.
| QUOTE (Malibu @ 2004 12 07, 07:22) |
| Mano vyras geras žmogus, tačiau vienas dalykas mane tiesiog varo iš proto. Grįžęs namo be nuotaikos (darbinės problemos ar dar kas nors), blogas emocijas išlieja ant manęs ir vaikų. Bnedro gyvenimo pradžioje mėgindavau sužinoti kas atstitiko, tačiau greit supratau, kad lindimas į dūšią tik pablogina situaciją. Todėl dabar neklausinėju - jeigu norės, pats po kiek laiko pasakys. Tačiau blogą nuotaiką jis išlieja ant namiškių galvų - tai mano sūnus iš pirmos santuokos kažką pridirbo kompiuteryje, tai dar kas nors negerai. Skaudu, nes sėdėdama visą dieną namuose su mažuoju pasiilgstu bendravimo, pasiilgstu jo pačio. Laukiu jo grįžtančio iš darbo išsiviepusi, o jis... Vieną kartą mėginau jam paaiškinti kaip jaučiuosi, bet matyt blogai paaiškinau, nes jis iki šiol tai daro. Argi normalu versti kitus kentėti, jei pačiam blogai? Kaip man reaguoti? |
nu paskaičiau ir pagalvojau, kaži ne aš čia parašiau?
mano vyras elgiasi lygiai taip pat... darbe net ir labiausiai jam prišikusiam nepakels tono, neaprėks ar kaip kitaip neišsikraus, bet užtat namie-tik laikykis-priekabės liejasi per kraštus... 
tik tiek kad per ilgą laiką jau išmokau pastebėti vos įžengus per duris, kad pritvinkęs-tiesiog stengiuosi nelysti į akis, nekalbinti, o į priekabes atsakau tyla ir nuliu reakcijos... geriau palaukiu kitos dienos, kai nurimsta ir tada sužinau kas ir kaip...o kartais ir dar vėliau... o ir vaikams pasakau-nelyskit prie tėvo-šiandien piktas Ir nieko čia nepakeisi.... 
kol pats to nesuvoks ir nenorės keistis...
Taip, darbines problemas reikėtų palikti darbe, bet ne visi žmonės tai sugeba. Ir mane darbe sunervindavo ir namo grįždavau nusiminusi, bet niekuomet savo pykčio ir nuoskaudų neišliedavau ant savo artimųjų. Taip, mes moterys esame linkusios pasipasakoti ir tuomet palengvėja, bet dauguma vyrų to nemėgsta. Ir neketinu žmogaus versti išlieti širdį, kai jis to nenori. Tačiau savo piktumą jis išlieja ant namiškių. Pvz., vakar grįžo itin nekalbus. Supratau, kad bloga nuotaika ir nekibinau. O jis prisėdo prie kompo ir ėmė kaltinti mano sūnų, kad šis ištrynė instaliacinius Alkono failusir dabar, jei užlūžtų programa, jis negalės jo instaliuoti iš naujo. O Alkonas yra viena iš mano darbo priemonių. Mano vaikas nieko netrynė, prisiekinėjo iki ašaros byrėt pradėjo. Galbūt tai aš netyčia ką padariau. Bet ne tame esmė. Jo priekaištai ir grąsinimai ("tai va, žinokis, 'užluš' alkonas, tai jo daugiau nebebus, aš neinstaliuosiu ir t.t.") buvo būdas išlieti susikaupusį pyktį. Kitu atveju jis būtų sureagavęs kitaip. O man skaudu. Jeigu jam blogai, tai lai išdeda į šuns dienas kaltininką (mintyse ar man), o ne šeimos narius.
na kazkur skaiciau kad zmones buna dvieju tipu.vieni geri buna svetimiems, atrodo kaimynas,nors prie zaizdos dek,ir paslaugus ir mandagus,o namie -erodas. O kiti geri buna savo seimai.Is tokio nesulauksi pagalbos,bet seimai super .Vistiek zmogus turi kazkur issikraut,darbe ar namuose ar sporto salej.Bet cia paskaicius tai vyrai pasirenka artimuosius.Tokiu atveju,stengiuosi reguot ramiai,ir sunu perspeju del blogos tevo nuotaikos.Zinot paauglys,supras ne taip,bet dabar mes prie to pripratome ,o ir as ismokau jo pykti kazkaip suvaldyt
QUOTE(Malibu @ 2004 12 07, 13:04)
Taip, darbines problemas reikėtų palikti darbe, bet ne visi žmonės tai sugeba. Ir mane darbe sunervindavo ir namo grįždavau nusiminusi, bet niekuomet savo pykčio ir nuoskaudų neišliedavau ant savo artimųjų.
Manau, laikas jam tuo paciu atsakyti, juk pykti tikrai jauti. Tau negera, kad tavo vyras neislieja pykcio tiesiogiai (ant darbo problemu), o tu pati ir neislieji to tiesiogiai - vyrui. Gal ta vakara vyras patyletu gaves soka, bet as tavo vietoj pasiryzciau ir islieciau paprasciausia sakini "nerek ant musu, ne mes sukurem darbines problemas". As suprantu, kad moterims norisi nusileisti ir visa kita, bet taip ir ligas sau isigysi, viska laikydama savyje. Suprantu, kad nesinori rekti prie vaiku, bet vaikams ir nera geras pavyzdys jei tyli - jie juk akivaizdziai mato, kad priimi neteisingus kaltinimus ir net uz juos nepastovi. Sekmes tau priimant drastiskesni sprendima.
oi kaip pritariu BALTIC GIRLS oi pritariu. kai rasiau kad jo pykti sutramdau tai butent taip.Juk nereikia is vien rekti.pasakyti tvirtai aiskiai ko nori ir manau kad vyras supras.O kas liecia vaikus tai vaikai oi kaip supranta
QUOTE(siosia @ 2007 04 09, 13:52)
Nekreipti demesio kartais nesigauna, kai ant taves saukia del menkiausio judesio
o iseiti ilgam reikia?
nes maniskis aprimsta tik kai uzmiega 
Pas mane buvo tokia situacija, kad vyrui nesisekė darbe tai gryžęs išsiliedavo ant mane(tai jam tas netinka, tai anas). Aš vis galvodavau, kad jeigu atsakysiu gerumu tai ir jis nustos.Bet ką jūs, jis taip ir ant galvos užlipo. tai tada aš jam griežtai pasakiau arba raminies arba kraunies daiktus ir mini iš namų. Viskas yra riba. Dar bandė kažką priešintis, bet teko apsiraminti.
