
Savo vaikučių dar neturiu, bet turiu 5 metų dukterėčią, tai jai visada stengiuosi nupirkt keletą dovanėlių. Šiemet iš mano pusės gaus 3 dovanas. Smagu matyt tą džiaugsmą mažylės akyse, kai pamato kalną dovanų ir supranta, kad jos visos jai vienai

O man atrodo, kad nėra gerai- bet viskas priklauso nuo to, kokia šeima, kurioje vaikas auga. Aš vaikystėje visada gaudavau tik vieną dovanėlę -kuri po egle randama tik kalėdų rytą- mano tėvai gyveno kukliai, ir patys buvo tokie labai kuklaus būdo, nemėgo prašmatnumo, balių, krūvos giminių- tai nei svečių dažniausiai nebūdavo, o tai reiškia, kad ir dovanėlės- tik mamos dovanotos- ir tik viena. Ir būtinai labai paprsata- kokios paprastos kojinaitės, saldainukai, kancelerinės smulkmenos, gražesnė pižama- tai aš ir užaugau su supratimu- kad tikros, nuoširdžios dovanos yra paprastos, nebrangios, gali būti ir praktiškos, bet su meile supakuotos, ir kuriomis keičiamasi tik su tais, kuriuos iš tikro myli- be jokių "reikia", ir kitokių nenuoširdumų.
Todėl, kad dovanėlių būdavo mažai- jos, net ir būdamos labai paprastos- būdavo tokios ypatingos
Žinojau vaikų, kurie jas gaudavo vos ne visą mėnesį iki kalėdų , ir vos ne kasdien:blink: - jiems dovanos neatnešdavo tokio džiaugsmo, nors būdavo ir nepigios, geresnės- ir nebūdavo to stebuklingo kalėdų ryto, kūčių nakties paslapties- kai tikrai tikrai, senelis šaltis atnešdavo dovanas- o ne kas nors kitas
Nublanksta pati šventė, ji tampa kasdienybe, o ir pačiam vaikui, manau, tos šventės įdomesnės būna, kai dovanos dovanojamos nekasdien, ir ne kalnas jų- nors vaikas gali sakyti ir atvirkščiai- tačiau manau, kad tokie dalykai vyksta nejučia.
Šiaip, aš galvoju, kad jeigu šeima neturtinga ir vaikas neskęsta pramogose, giminių susibūrimuose, dovanose- tada galima ir dugiau padovanoti- jam tai paliks įspūdį, stebuklo pojūtį, prisiminimus, sukurs šventinę nuotaiką.
Bet visais kitais atvejais- manau, kad daug dovanų- gadina šventės dvasią, ir padaro ją kasdieniška, neišmokstamas vertinti nuoširdumas, paprastumas, nenorom gaunasi, jog akcentuojamas materialumas (dovanų kiekybė tą paryškina)- manau, kad tai kliudo vaikui pajausti šventės dvasią, užaugti su tuo tikrumu, kai viskas matoma nuostabos pilnomis akimis, o ne nuobodžiaujančiomix, visko prisiragavusiomis..
Todėl, kad dovanėlių būdavo mažai- jos, net ir būdamos labai paprastos- būdavo tokios ypatingos

Žinojau vaikų, kurie jas gaudavo vos ne visą mėnesį iki kalėdų , ir vos ne kasdien:blink: - jiems dovanos neatnešdavo tokio džiaugsmo, nors būdavo ir nepigios, geresnės- ir nebūdavo to stebuklingo kalėdų ryto, kūčių nakties paslapties- kai tikrai tikrai, senelis šaltis atnešdavo dovanas- o ne kas nors kitas


Nublanksta pati šventė, ji tampa kasdienybe, o ir pačiam vaikui, manau, tos šventės įdomesnės būna, kai dovanos dovanojamos nekasdien, ir ne kalnas jų- nors vaikas gali sakyti ir atvirkščiai- tačiau manau, kad tokie dalykai vyksta nejučia.
Šiaip, aš galvoju, kad jeigu šeima neturtinga ir vaikas neskęsta pramogose, giminių susibūrimuose, dovanose- tada galima ir dugiau padovanoti- jam tai paliks įspūdį, stebuklo pojūtį, prisiminimus, sukurs šventinę nuotaiką.
Bet visais kitais atvejais- manau, kad daug dovanų- gadina šventės dvasią, ir padaro ją kasdieniška, neišmokstamas vertinti nuoširdumas, paprastumas, nenorom gaunasi, jog akcentuojamas materialumas (dovanų kiekybė tą paryškina)- manau, kad tai kliudo vaikui pajausti šventės dvasią, užaugti su tuo tikrumu, kai viskas matoma nuostabos pilnomis akimis, o ne nuobodžiaujančiomix, visko prisiragavusiomis..
Kas dėl kiekybės- tai man atrodo, kad vaikai mėgsta ne tiek kiekybę, kiek įvairovę ir spalvingumą- todėl jiems didesnį įspūdį palieka daugiau, bet įvairesnių smulkių dovanėlių, nei viena stambi- nebent ta viena būtų sudaryta i daug dalių.
Aš esu už tai, kad dovanoti daug smulkmenėlių ir vieną geresnę- bet viskas būtinai tik kalėdų rytą- nes kai nusitrina ribos tarp šventės ir kasdienybės- pati šventinė diena neišgyvenama taip stipriai, dingsta jos prasmė.
O šiaip, aš esu tos nuomonės, kad vaikas turi būti auginamas taip, kad jis išmoktų pirmiausiai išgyventi šventę širdyje- nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių- nes jei jis suaugęs kada per kalėdas atsidurs tokiose sąlygose, kad nebeturės pinigų šventiniam stalui, gal nebeturės ir artimųjų (juk visokių momentų gyvenime būna), nei tų, kas dovanoja dovanas- ir jei jam šventės asocijuosis tik su šiais dalykais, tai tokiais momentais šventės jis neišgyvens- maža to, gali pulti į juodą depresiją- o juk svarbu užauginti tvirtą vaiką, kuris bet kokiom sąlygom išlieka optimistas, ir mokantis džiaugtis gyvenimu- todėl svarbu, jei ne dėl dvasingumo, tai vien dėl to akcentuoti tikrają kalėdų prasmę, ir pirmiausiai diegti vaikui, jog šventinė nuotaika ir laukimo stebuklas matomas ne tik dovanose ar eglutėje- kad šventinė nuotaika išgyvenama laukiant Atpirkėjo, kuris visada atsisės šalia, jei ir stalas liktų visiškai tuščias, o eglutė - be dovanų, kad stebuklas yra tai, jog prieš šventes žmonės nors kartą metuose tampa geresni, kad stebėti ir matyti apsnigtas egles ir išgyventi žinojimą, jog po tamsos visada ateina šviesa (po adventinio santūraus laukimo- ateina išganytojas- kuris yra meilė visiems ir visur)- tai ir yra šventinė nuotaika- o dovenėlės- tik kaip papildomas malonus akcentas.
Ir aš manau, kad jei vaiko dėmesys bus sukoncentruotas pagrinde į dovanas (o jei jos dovanojamos, ir siurprizai daromi kasdien- tai taip ir bus, kaip besistengtume)- tai jis nebeturės galimybių išsiugdyti to vidinio laimės pojūčio, nepriklausančio nuo išorinių aplinkybių, nes dovanos užgoš tą jautrumą , tą vidinę akį, kuri moko žmogų būi laimingu nepriklausomai nuo nieko, švęsti iš tikro, savo širdyje, o ne tik už stalo ar dovanų/blizgučių apsuptyje.
Aš esu už tai, kad dovanoti daug smulkmenėlių ir vieną geresnę- bet viskas būtinai tik kalėdų rytą- nes kai nusitrina ribos tarp šventės ir kasdienybės- pati šventinė diena neišgyvenama taip stipriai, dingsta jos prasmė.
O šiaip, aš esu tos nuomonės, kad vaikas turi būti auginamas taip, kad jis išmoktų pirmiausiai išgyventi šventę širdyje- nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių- nes jei jis suaugęs kada per kalėdas atsidurs tokiose sąlygose, kad nebeturės pinigų šventiniam stalui, gal nebeturės ir artimųjų (juk visokių momentų gyvenime būna), nei tų, kas dovanoja dovanas- ir jei jam šventės asocijuosis tik su šiais dalykais, tai tokiais momentais šventės jis neišgyvens- maža to, gali pulti į juodą depresiją- o juk svarbu užauginti tvirtą vaiką, kuris bet kokiom sąlygom išlieka optimistas, ir mokantis džiaugtis gyvenimu- todėl svarbu, jei ne dėl dvasingumo, tai vien dėl to akcentuoti tikrają kalėdų prasmę, ir pirmiausiai diegti vaikui, jog šventinė nuotaika ir laukimo stebuklas matomas ne tik dovanose ar eglutėje- kad šventinė nuotaika išgyvenama laukiant Atpirkėjo, kuris visada atsisės šalia, jei ir stalas liktų visiškai tuščias, o eglutė - be dovanų, kad stebuklas yra tai, jog prieš šventes žmonės nors kartą metuose tampa geresni, kad stebėti ir matyti apsnigtas egles ir išgyventi žinojimą, jog po tamsos visada ateina šviesa (po adventinio santūraus laukimo- ateina išganytojas- kuris yra meilė visiems ir visur)- tai ir yra šventinė nuotaika- o dovenėlės- tik kaip papildomas malonus akcentas.
Ir aš manau, kad jei vaiko dėmesys bus sukoncentruotas pagrinde į dovanas (o jei jos dovanojamos, ir siurprizai daromi kasdien- tai taip ir bus, kaip besistengtume)- tai jis nebeturės galimybių išsiugdyti to vidinio laimės pojūčio, nepriklausančio nuo išorinių aplinkybių, nes dovanos užgoš tą jautrumą , tą vidinę akį, kuri moko žmogų būi laimingu nepriklausomai nuo nieko, švęsti iš tikro, savo širdyje, o ne tik už stalo ar dovanų/blizgučių apsuptyje.
aš už dovanas, už daug dovanų.man kalėdos asocijuojasi su dovanom.dovanojam visiems artimiesiems ir tikrai nebūtinai jos turi būti brangios. neįsivaizduoju kalėdų be dovanų maišelių. man labai smagu dovanas dovanoti, daug smagiau nei jas gauti.
QUOTE(plazma @ 2006 12 05, 13:04)

kai sūnui buvo nepilni trys, kalėdų senis atnešė minkštą ruonį. buvo viena dovana, kuri ir dabar labai mylima -- visada kartu miega.
pernai dovanojom didelę gaisrinę mašiną ir keletą smulkių dovanėlių -- mini-lego, pieštukų, vonios putų. tos mašinos labai norėjo, bet kažkaip neprilipo jinai jam. visgi per didelis griozdas

tai dabar stebiu kas jį žavi. stengiuos dovanom neužverst. ir taip labai dažnai žaislus perkam. šiaip stengiuos kad dovana būtų nekasdieniška. nedovanoju to, į ką parodė pirštu supermarkete. tą ir taip nusipirksim. o dovana turi būti siurprizas. pvz. tą ruonį gavo Lietuvoj, po neseno vizito į jūrų muziejų, kur jam labai patiko.
QUOTE(sena niekšė @ 2008 10 01, 23:34)
kai sūnui buvo nepilni trys, kalėdų senis atnešė minkštą ruonį. buvo viena dovana, kuri ir dabar labai mylima -- visada kartu miega.
pernai dovanojom didelę gaisrinę mašiną ir keletą smulkių dovanėlių -- mini-lego, pieštukų, vonios putų. tos mašinos labai norėjo, bet kažkaip neprilipo jinai jam. visgi per didelis griozdas
tai dabar stebiu kas jį žavi. stengiuos dovanom neužverst. ir taip labai dažnai žaislus perkam. šiaip stengiuos kad dovana būtų nekasdieniška. nedovanoju to, į ką parodė pirštu supermarkete. tą ir taip nusipirksim. o dovana turi būti siurprizas. pvz. tą ruonį gavo Lietuvoj, po neseno vizito į jūrų muziejų, kur jam labai patiko.
pernai dovanojom didelę gaisrinę mašiną ir keletą smulkių dovanėlių -- mini-lego, pieštukų, vonios putų. tos mašinos labai norėjo, bet kažkaip neprilipo jinai jam. visgi per didelis griozdas

tai dabar stebiu kas jį žavi. stengiuos dovanom neužverst. ir taip labai dažnai žaislus perkam. šiaip stengiuos kad dovana būtų nekasdieniška. nedovanoju to, į ką parodė pirštu supermarkete. tą ir taip nusipirksim. o dovana turi būti siurprizas. pvz. tą ruonį gavo Lietuvoj, po neseno vizito į jūrų muziejų, kur jam labai patiko.
Pernai irgi taip apsišoviau

QUOTE(Upokšnis @ 2008 10 04, 16:53)
Pernai irgi taip apsišoviau
Norėjo dantisto - gavo. Bet dovana netapo tokia mylima, kaip galvojau. Šiemet rinksiu ne tą, ką nori, o kas bus naudinga ateityje.

O as perku dovanas,kad naudingos butu is karto,o ne ateityje


dukrai dovanas perku tokias kokiu praso is
nes jai vaikui
neatnes to ko jis prase tai paprasciausiai prades juo netiketi nes kaledos tai stebuklu metas kai pildosi visi norai
tai kam anksciau laiko sugadinti tikejima
na nebent jai vaiko norai yra labai jau brangus bet ir tai galima kazkaip isspresti




na nebent jai vaiko norai yra labai jau brangus bet ir tai galima kazkaip isspresti
as tik uz daug dovanu, kaledos jg viena kart metuose, lai pasidziaugia vaikas,, plesydamas ipakavimus ir dziaugdamasis savo dovanelemis, jau siems metams paruosiau daug dovanu, pagrinde suneliui viska is lego, gaus knyguciu dar ,dvd pasaku,,
Mes dukrytei (kol dar buvo viena
) dovanodavom visada daug dovanų
Vaikui begalinis džiaugsmas būna, kai rytą atsikelia, o po eglute pilna maišiukų dovanų ir beveik visos jai
Rašo Kalėdų seniui laišką, tai kaip neišpildyti norų, ypač kurie nedaug kainuoja: pvz. 100 balionų (ir būtinai 100
), pasakų knyga, pagalvėlė ir t. t. Ir kai taip kiekvieną smulkmeną atskirai supakuoji - gaunas daug dovanų
Šiemet abi gaus po kelias dovanas
Taip, kad daug dovanų, nebūtinai daug pinigų
O Kalėdų labai laukia visa šeima, tai ypatinga šventė





Šiemet abi gaus po kelias dovanas

Taip, kad daug dovanų, nebūtinai daug pinigų

O Kalėdų labai laukia visa šeima, tai ypatinga šventė

As manau, kad smagu vaikuciui gauti daug dovanu.
Jei yra galimybes nupirkti ne viena, o kelias dovaneles, tai isties yra puiku.


As uz tai, kad gautu keleta dovaneliu,nes labai jau patinka jiems plesyt ir ziuret kas ten, tai dar pasirupinu gerai supakuoti, kad labiau pasistengti reiketu. O dovanas gauna tik per pacias kaledas, nors mano vaikuciai jau dideli ir manes praso dovanas atiduoti jau nuo gruodzio pradzios, bet laikausi savo, manau taip ugdoma kantrybe, ne viska kas malonu gali gauti is karto.
Na mes dar ivedem tradicija filmuoti viska (kai nusipirkom filmavimo kamera), kaip vyksta dovanu pakavimas, o svarbiausia reakcija pamacius dovanas, kaip smagu ziureti po keletos metu
, jie kartais net patys netiki, kad taip reagavo, nes dabar jau tipo dideli (kieti)
, o taip dziaugesi paprastais zaisliukais
. Filmuojame visus seimos narius, dovanas pakuojame po viena ir visi dziaugiames ir diskutuojame, oi kaip smagu, oi kaip laukiu
Na mes dar ivedem tradicija filmuoti viska (kai nusipirkom filmavimo kamera), kaip vyksta dovanu pakavimas, o svarbiausia reakcija pamacius dovanas, kaip smagu ziureti po keletos metu





