Ačiū už tokią gražią istoriją, net ašarą suspaudė ir širdelę sugraudino.
Lauksiu tęsinio. Nu Jūs esat šaunuoliai.
QUOTE(Nete @ 2005 08 26, 04:49)
nerealiai grazhi istorija......
....noreciau papasakot ir savaja....
....Manes dar nebuvo, mamyte turejo mano broli, jis buvo Tomukas, nesveikas berniukas (gimdymo trauma) ir tevelis (boksininkas) pripumpuotas steroidu ir visokio kitokio blogio, o tai labai atsiliepe Tomuko sveikatai. Berniukas gulejo ant lovos, nereaguodamas i aplinka....Mamyte daug su juo vargo, ishvazhinejo visa tuometine Sovietu sajunga, kad padeti savo vaikui. Pavargo mamyte ir tetis pavargo....Mire Tomukas, o tetis.....pats pasitrauke ish gyvenimo....Mamyte liko viena....Labai mylejo vaikus ir norejo Manes, sveiko vaikelio..... Pazhintis restorane su mano Tikruoju teveliu buvo lemtinga. Tevelis buvo jureivis, tik "praplaukiantis" pro uosta
Bet mamytei tai buvo nesvarbu, nesvarbu, kad Tevelis ir kita sheima turejo kazhkur toli toli (net nezhinau kur)
....Prabego 9 menesiai...i gimdymo palata mamyte ishejo pasidazhiusi, zhinojo, kad as gimsiu ne naturaliai, zhinojo, kad pjaus pilvuka, juk norejo sveiko vaikelio. Atejau i shy pasauli per pati birzhelio viduri. Lauke buvo karshta ir tvanku, saule dzhiauges, kad as atejau, dangus neverke....Mamyte manim labai dzhiaugesi mazhaja rudaake su juodu plauku kuokshtu ant galvos....Mylejo mane, visi mane mylejo, net "praplaukiantis" tetis atplaukdavo aplankyti savo vaikelio, savo dukrytes.....
...Man buvo 2metukai, atsitiko nelaime mano mamytei. Ji paliko mane vienui viena shitame baisiame pasaulyje. Neturejau nieko, buvau visai visai viena....net "praplaukiantis" tetis nezhinojo apie nelaime ir negalejo manim pasirupint...... (viso to neprisimenu, buvau per daug mazha)
Toliau istorija seka mano prisiminimus, o ne pasakojimus......
.....Seneliu namai, ten gyveno Bocius, Baba, Krikshto mama ir jos sheima....As labai norejau tureti mama, o neturejau zhmogaus, kuri galeciau taip vadinti. Pavadinau savo krikshtamote mama, jos vaikai, mazhi ishdyke berniukshciai tada pareishke, ji ne tavo mama, o musu. Tada jauciausi tragishkai, nesupratau kodel, kodel as neturiu mamos, kodel jie turi, o as ne, kur mano mama.....
.....Tada miegojau popiecio miego, i kambari iejo teta, as jos nepazhinojau, ji pasilenke prie mano loveles, o as pakilau ir stipriai stipriai ja apsikabinau, tada norejau tik vieno, kad shita nepazhistama teta butu mano mama, nieko daugiau taip gyvenime netroshkau kaip tureti mama....Nepazhistamoji teta nusineshe mane parodyti dedei. As jo ishsigandau, jis buvo tamsiu tamsiu plauku ir rudu rudu akiu, lygiai toks pat juodas kaip ir as. Prisishliejau labiau prie tetos, kad tik manes neatiduotu shitam dedei......Musu susipazhintuves taip ir baigesi.....Neatsimenu kaip atsisveikinau, tik atsimenu, kad laukiau shitos tetos kiekviena diena......
....Praejo daug laiko (mano vaikishka galvele) Nors tai atsitiko ta pacia vasara, gal net po keliu savaiciu.....
...Baba ir Bocius vezhesi mane i svecius. Atvazhiavom i kaima. Ten stovejo grazhus namas, tolyje matesi mishkai ir gelezhinkelis, kiek man, vaikui buvo dzhiaugsmo pamatyti vazhiuojanti traukini..... vienai leido pasivaikshcioti po dideli nama, eit ten kur amn norisi. Buvo labai keista, pas senelius to daryt negalejau, vis sakydavo: "cia nelisk, to neimk, daryk taip, o ne kitaip", o cia buvo galima viskas.....
....Juodaplaukio dedes vis dar vengiau, o teta man patiko, norejau cia pasilikt, nenorejau vazhiuoti pas senelius daugiau ir......mano svajones ishsipilde, likau....Seneliai ishvazhiavo be manes. Sutrikau, kazhko nesupratau, bet as su jais nevazhiavau....Jie, tikriausiai, galvojo, kad as per mazha tokiem yspudzhiam, bet manes neparuoshe, kad teks pasilikt dideliam name su Grazhiaja teta ir Juoduoju dede.
...Verkiau, asaros ritosi tik todel, kad ir vel mane paliko viena, juk seneliai jau buvo man tevais, o dabar mane paliko svetimiem, nepazhistamiem zhmonem....
...Juodasis dede uzhsikele mane ant peciu, Grazhioji teta ramino mane zhaislais ir zhodzhiais....dede neshiojo po dideli nama, buvau didele mergaite sededama jam ant kupros....nusiraminau...Tada seke nuotrauku albumai ir....verciant pirmus puslapius Juodasis dede manes paklause, na, ar rasi mane, savo teveli. As tik ishpuciau savo mazhas dideles akeles, galvelej persikrate visos mintys ir supratau, kad cia mano nauji namai ir as turiu teveli ir mamyte....tikrus, o ne sapnuojamus, as galiu juos paliesti ir jie niekur nedings, as galiu isikibt i ranka ir eit toli toli pazhiuret kaip nuvazhiuoja traukinys, as galiu uzhsiropshti teciui ant kupros ir jis mane neshios po didiji nama, as galiu nueiti i garazha ir padeti jam "remontuoti" mashina ir jis nepasakys niekada shito neliesk, nedaryk taip, o kitaip, nenuvys manes shalin.....As turejau mama, kuriai padedavau kepti bandeles, ar virti sriuba, as turejau savo kabari, daug zhaislu, as turejau savo shuni, kuris manim dzhiaugdavosi labiau nei kitais....as turejau savo lova, savo stala, as turejau savo sheima........
...mazham proteliui tai buvo nesuvokiama, tai buvo beprotishka, buvo gera tureti kazhka tokio kas priklauso tik tau ir niekam kitam daugiau....
....Paaugau, su mama labai dazhnai kalbedavomes apie ta diena, kai apsikabinau ja lovelej, kai pirma karta atvazhiavau pas juos ir pasilikau visam...Visa tiesa zhinojau nuo pat vaikystes ir labai tuo dzhiaugiaus, nes mokykloj, gatvej, net giminiu tarbe visi buvo zhiaurus, nezhinau ar ish pavydo, ar shiaip jausdavo malonuma igelt ir pasakyt: "ar zhinai, kad tu ivaikinta" ir panashiai. Bet man tai buvo ne motais, as turejau tik viena mama ir teti ir man to buvo gana, as turejau mylincia sheima....
...Kol buvau mazha, mama man dazhnai pasakodavo apie "pilvo mama"...Taip as ja vadinu, man tai yra grazhu, ji man dave gyvybe, tik deja pati negalejo manes uzhaugint, taip jau buvo dangui sudeliota....Pasakojo, kad "pilvo mama" mane padovanojo jai, nes mano mamyte negalejo tureti vaiku. Pasakojo daug ir grazhiai.....
i sheima as patekau budama 3metu, zhinodama visa teisybe, didzhiuojuos ir myliu savo sheima, savo tevus, kurie taip pasiaukojo man, kurie man dave viska, bet savrbiausia man dave shiluma ir meile....
...Istorija dar butu galima test ish mamos puses, jei bus kam idomu - papasakosiu
Aciu, kad ishklauset.....
....noreciau papasakot ir savaja....
....Manes dar nebuvo, mamyte turejo mano broli, jis buvo Tomukas, nesveikas berniukas (gimdymo trauma) ir tevelis (boksininkas) pripumpuotas steroidu ir visokio kitokio blogio, o tai labai atsiliepe Tomuko sveikatai. Berniukas gulejo ant lovos, nereaguodamas i aplinka....Mamyte daug su juo vargo, ishvazhinejo visa tuometine Sovietu sajunga, kad padeti savo vaikui. Pavargo mamyte ir tetis pavargo....Mire Tomukas, o tetis.....pats pasitrauke ish gyvenimo....Mamyte liko viena....Labai mylejo vaikus ir norejo Manes, sveiko vaikelio..... Pazhintis restorane su mano Tikruoju teveliu buvo lemtinga. Tevelis buvo jureivis, tik "praplaukiantis" pro uosta
Bet mamytei tai buvo nesvarbu, nesvarbu, kad Tevelis ir kita sheima turejo kazhkur toli toli (net nezhinau kur)....Prabego 9 menesiai...i gimdymo palata mamyte ishejo pasidazhiusi, zhinojo, kad as gimsiu ne naturaliai, zhinojo, kad pjaus pilvuka, juk norejo sveiko vaikelio. Atejau i shy pasauli per pati birzhelio viduri. Lauke buvo karshta ir tvanku, saule dzhiauges, kad as atejau, dangus neverke....Mamyte manim labai dzhiaugesi mazhaja rudaake su juodu plauku kuokshtu ant galvos....Mylejo mane, visi mane mylejo, net "praplaukiantis" tetis atplaukdavo aplankyti savo vaikelio, savo dukrytes.....
...Man buvo 2metukai, atsitiko nelaime mano mamytei. Ji paliko mane vienui viena shitame baisiame pasaulyje. Neturejau nieko, buvau visai visai viena....net "praplaukiantis" tetis nezhinojo apie nelaime ir negalejo manim pasirupint...... (viso to neprisimenu, buvau per daug mazha)
Toliau istorija seka mano prisiminimus, o ne pasakojimus......
.....Seneliu namai, ten gyveno Bocius, Baba, Krikshto mama ir jos sheima....As labai norejau tureti mama, o neturejau zhmogaus, kuri galeciau taip vadinti. Pavadinau savo krikshtamote mama, jos vaikai, mazhi ishdyke berniukshciai tada pareishke, ji ne tavo mama, o musu. Tada jauciausi tragishkai, nesupratau kodel, kodel as neturiu mamos, kodel jie turi, o as ne, kur mano mama.....
.....Tada miegojau popiecio miego, i kambari iejo teta, as jos nepazhinojau, ji pasilenke prie mano loveles, o as pakilau ir stipriai stipriai ja apsikabinau, tada norejau tik vieno, kad shita nepazhistama teta butu mano mama, nieko daugiau taip gyvenime netroshkau kaip tureti mama....Nepazhistamoji teta nusineshe mane parodyti dedei. As jo ishsigandau, jis buvo tamsiu tamsiu plauku ir rudu rudu akiu, lygiai toks pat juodas kaip ir as. Prisishliejau labiau prie tetos, kad tik manes neatiduotu shitam dedei......Musu susipazhintuves taip ir baigesi.....Neatsimenu kaip atsisveikinau, tik atsimenu, kad laukiau shitos tetos kiekviena diena......
....Praejo daug laiko (mano vaikishka galvele) Nors tai atsitiko ta pacia vasara, gal net po keliu savaiciu.....
...Baba ir Bocius vezhesi mane i svecius. Atvazhiavom i kaima. Ten stovejo grazhus namas, tolyje matesi mishkai ir gelezhinkelis, kiek man, vaikui buvo dzhiaugsmo pamatyti vazhiuojanti traukini..... vienai leido pasivaikshcioti po dideli nama, eit ten kur amn norisi. Buvo labai keista, pas senelius to daryt negalejau, vis sakydavo: "cia nelisk, to neimk, daryk taip, o ne kitaip", o cia buvo galima viskas.....
....Juodaplaukio dedes vis dar vengiau, o teta man patiko, norejau cia pasilikt, nenorejau vazhiuoti pas senelius daugiau ir......mano svajones ishsipilde, likau....Seneliai ishvazhiavo be manes. Sutrikau, kazhko nesupratau, bet as su jais nevazhiavau....Jie, tikriausiai, galvojo, kad as per mazha tokiem yspudzhiam, bet manes neparuoshe, kad teks pasilikt dideliam name su Grazhiaja teta ir Juoduoju dede.
...Verkiau, asaros ritosi tik todel, kad ir vel mane paliko viena, juk seneliai jau buvo man tevais, o dabar mane paliko svetimiem, nepazhistamiem zhmonem....
...Juodasis dede uzhsikele mane ant peciu, Grazhioji teta ramino mane zhaislais ir zhodzhiais....dede neshiojo po dideli nama, buvau didele mergaite sededama jam ant kupros....nusiraminau...Tada seke nuotrauku albumai ir....verciant pirmus puslapius Juodasis dede manes paklause, na, ar rasi mane, savo teveli. As tik ishpuciau savo mazhas dideles akeles, galvelej persikrate visos mintys ir supratau, kad cia mano nauji namai ir as turiu teveli ir mamyte....tikrus, o ne sapnuojamus, as galiu juos paliesti ir jie niekur nedings, as galiu isikibt i ranka ir eit toli toli pazhiuret kaip nuvazhiuoja traukinys, as galiu uzhsiropshti teciui ant kupros ir jis mane neshios po didiji nama, as galiu nueiti i garazha ir padeti jam "remontuoti" mashina ir jis nepasakys niekada shito neliesk, nedaryk taip, o kitaip, nenuvys manes shalin.....As turejau mama, kuriai padedavau kepti bandeles, ar virti sriuba, as turejau savo kabari, daug zhaislu, as turejau savo shuni, kuris manim dzhiaugdavosi labiau nei kitais....as turejau savo lova, savo stala, as turejau savo sheima........
...mazham proteliui tai buvo nesuvokiama, tai buvo beprotishka, buvo gera tureti kazhka tokio kas priklauso tik tau ir niekam kitam daugiau....
....Paaugau, su mama labai dazhnai kalbedavomes apie ta diena, kai apsikabinau ja lovelej, kai pirma karta atvazhiavau pas juos ir pasilikau visam...Visa tiesa zhinojau nuo pat vaikystes ir labai tuo dzhiaugiaus, nes mokykloj, gatvej, net giminiu tarbe visi buvo zhiaurus, nezhinau ar ish pavydo, ar shiaip jausdavo malonuma igelt ir pasakyt: "ar zhinai, kad tu ivaikinta" ir panashiai. Bet man tai buvo ne motais, as turejau tik viena mama ir teti ir man to buvo gana, as turejau mylincia sheima....
...Kol buvau mazha, mama man dazhnai pasakodavo apie "pilvo mama"...Taip as ja vadinu, man tai yra grazhu, ji man dave gyvybe, tik deja pati negalejo manes uzhaugint, taip jau buvo dangui sudeliota....Pasakojo, kad "pilvo mama" mane padovanojo jai, nes mano mamyte negalejo tureti vaiku. Pasakojo daug ir grazhiai.....
i sheima as patekau budama 3metu, zhinodama visa teisybe, didzhiuojuos ir myliu savo sheima, savo tevus, kurie taip pasiaukojo man, kurie man dave viska, bet savrbiausia man dave shiluma ir meile....
...Istorija dar butu galima test ish mamos puses, jei bus kam idomu - papasakosiu
Aciu, kad ishklauset.....
Vat cia tai Wauuu!!!! Tiesiog neturiu zodziu , viskas labai graziai aprasyta
Beja kiek tau metu dabar?Tiesiog klausiu del to kad labai graziai isdeliotos mintys... Lauksiu tesinio 
Aciu uzh pagyras Dabar man 26. Sheimos dar neturiu ir neisivaizduoju kada turesiu, O lialiaus jau norisi 
Kadangi laiko turiu, pratesiu istorija ish mamos puses.....ka ji ishgyveno ir kaip jautesi.....
Dabar man 26. Sheimos dar neturiu ir neisivaizduoju kada turesiu, O lialiaus jau norisi Kadangi laiko turiu, pratesiu istorija ish mamos puses.....ka ji ishgyveno ir kaip jautesi.....
Dabar mano mamos istorija ir pasakojimas apie tai, kaip atsiradau jos gyvenime as.....
...kai buvo dar jauna mergaite, mamos organizme atsirado blogybiu, kurias teko pashalinti kartu su gimda. Manau kiekvienai moteriai tai yra zhiauri trauma, bet su laiku viskas susigyvena....Mama susipazhino su teciu, jam buvo ne motais, kad mama negales turet vaiku (jaunyste durnyste) Manau, kiekvienas jaunas vyras turi apie tai labai rimtai pagalvot, ar nesmerks savo zhmonos po kiek tai laiko, kad ji nepadovanojo jam tikrojo kuno ir kraujo.....
...Tevai apsivede, gyveno laimingai ir grazhiai gal 10 metu. Mamai buvo sunku, norejosi kazhko mazho shalia, kazhkuo kuo galetu rupintis, dalintis, kazhko, kam galetu atiduoti visa meile....Su teciu sutare isivaikint vaikuti, vaikshciojo po vaiku namus, ieshkojo to mazhylio, bet visi vaikai buvo "ne tie", netrauke shirdele. Mama net vilti buvo praradus ir tada musu giminej (as esu giminiu ivaikintas vaikas) atsitiko ta nelaime, kai mano pilvo mama mire ir as likau nashlaite. Zhinoma visa gimine apie tai zhinojo, kad mano tevai negali tureti savu vaiku, o va yra mergaite nashlaite, tai kodel..........
...Tame mieste buvo mamos klasioku susitikimas, jie nusprende uzhvazhiuoti ir pas mano senelius...tada ir ivyko tas mamos apsikabinimas, po to apkabinimo buvo daug asharu ir nemiegotu naktu. Mama norejo tik manes ir nieko daugiau, mane sapnuodavo, su manim kalbedavos mintyse, lauke manes, svajojo. Teko ne vienam dedei ir tetai apsilankyt pas mano senelius ir paprashyt atiduot mane tai sheimai. Kazhkodel seneliai norejo mane pasilikti sau, pasakysiu dabar gal zhiauriai, bet aciu dievui, kad manes nepasiliko, nemanau, kad buciau dar gyvuju tarpe. Skamba zhiauriai, bet veliau paaishkinsiu kodel....
...Taigi, seneliai buvo ikalbeti "padovanoti" mane naujiems tevams. Nesureikshminu zhito zhodzhio kaip dovana, nors ja labai dzhiaugiuosi, zhinoma, vaikas, zhmogutis nera daiktas, kuriuo galetum disponuoti, bet as dzhiaugiuosi "padovanojimu....
....Nebuvau as sveika mergaite, kaip norejo mano pilvo mama. Gimiau su igimta shirdies yda. Teveliai nusprende daryti operacija, nes be jos buciau gyvenusi iki 17kos metu. Bociaus pasakyti zhodzhiai mano mamytei buvo tokie: jeigu ji numirs - jus busit kalti. Kai dabar pagalvoju tai zhiauru ir savanaudishka, labai savanaudishka.....
....Su operacija ilgai nedelse, vasara atvazhiavau pas juos, zhiema mane jau operavo. 1983m. operacijos buvo labai sudetingos. Palatoj buvom 5-iese.
valandos kancios ir laukimo, 6 valandos nerimo, asharu, baimes. Likau gyva, operacija pavyko, deja.....tik man vienai, visi kiti vaikiukai ish mano palatos mire....
Mama pasiaukojo visishkai man, atsidave viskuo, kartais susimastau, kad net savos motinos tiek nesirupina ir nemyli savo vaiku kaip svetimos.....
....Labai dzhiaugiuosi pashnekesiais su mama apie viska kas ivyko, kaip ivyko, kodel ivyko. Turiu labai daug patirties ir skaudinimuose ir pykciuose ir ishgyvenimuose...
...paciai asharos susikaupia, kai pagalvoju kokia LAIME man padovanojo gyvenimas, LAIME tureti tevus, but mylimai, but vieninteliai...
...Noriu gyvenime uzhauginti bent viena svetima vaikuti, atsidekoti taip likimui uzh suteikta laime ir meile.....
....Nepamirshtu ir pilvo mamos, visada uzhdegu zhvakele bazhnycioj ir padekoju uzh globa ish dangaus ir uzh dovanota nuostabu gyvenima......
...kai buvo dar jauna mergaite, mamos organizme atsirado blogybiu, kurias teko pashalinti kartu su gimda. Manau kiekvienai moteriai tai yra zhiauri trauma, bet su laiku viskas susigyvena....Mama susipazhino su teciu, jam buvo ne motais, kad mama negales turet vaiku (jaunyste durnyste) Manau, kiekvienas jaunas vyras turi apie tai labai rimtai pagalvot, ar nesmerks savo zhmonos po kiek tai laiko, kad ji nepadovanojo jam tikrojo kuno ir kraujo.....
...Tevai apsivede, gyveno laimingai ir grazhiai gal 10 metu. Mamai buvo sunku, norejosi kazhko mazho shalia, kazhkuo kuo galetu rupintis, dalintis, kazhko, kam galetu atiduoti visa meile....Su teciu sutare isivaikint vaikuti, vaikshciojo po vaiku namus, ieshkojo to mazhylio, bet visi vaikai buvo "ne tie", netrauke shirdele. Mama net vilti buvo praradus ir tada musu giminej (as esu giminiu ivaikintas vaikas) atsitiko ta nelaime, kai mano pilvo mama mire ir as likau nashlaite. Zhinoma visa gimine apie tai zhinojo, kad mano tevai negali tureti savu vaiku, o va yra mergaite nashlaite, tai kodel..........
...Tame mieste buvo mamos klasioku susitikimas, jie nusprende uzhvazhiuoti ir pas mano senelius...tada ir ivyko tas mamos apsikabinimas, po to apkabinimo buvo daug asharu ir nemiegotu naktu. Mama norejo tik manes ir nieko daugiau, mane sapnuodavo, su manim kalbedavos mintyse, lauke manes, svajojo. Teko ne vienam dedei ir tetai apsilankyt pas mano senelius ir paprashyt atiduot mane tai sheimai. Kazhkodel seneliai norejo mane pasilikti sau, pasakysiu dabar gal zhiauriai, bet aciu dievui, kad manes nepasiliko, nemanau, kad buciau dar gyvuju tarpe. Skamba zhiauriai, bet veliau paaishkinsiu kodel....
...Taigi, seneliai buvo ikalbeti "padovanoti" mane naujiems tevams. Nesureikshminu zhito zhodzhio kaip dovana, nors ja labai dzhiaugiuosi, zhinoma, vaikas, zhmogutis nera daiktas, kuriuo galetum disponuoti, bet as dzhiaugiuosi "padovanojimu....
....Nebuvau as sveika mergaite, kaip norejo mano pilvo mama. Gimiau su igimta shirdies yda. Teveliai nusprende daryti operacija, nes be jos buciau gyvenusi iki 17kos metu. Bociaus pasakyti zhodzhiai mano mamytei buvo tokie: jeigu ji numirs - jus busit kalti. Kai dabar pagalvoju tai zhiauru ir savanaudishka, labai savanaudishka.....
....Su operacija ilgai nedelse, vasara atvazhiavau pas juos, zhiema mane jau operavo. 1983m. operacijos buvo labai sudetingos. Palatoj buvom 5-iese.
valandos kancios ir laukimo, 6 valandos nerimo, asharu, baimes. Likau gyva, operacija pavyko, deja.....tik man vienai, visi kiti vaikiukai ish mano palatos mire....
Mama pasiaukojo visishkai man, atsidave viskuo, kartais susimastau, kad net savos motinos tiek nesirupina ir nemyli savo vaiku kaip svetimos.....
....Labai dzhiaugiuosi pashnekesiais su mama apie viska kas ivyko, kaip ivyko, kodel ivyko. Turiu labai daug patirties ir skaudinimuose ir pykciuose ir ishgyvenimuose...
...paciai asharos susikaupia, kai pagalvoju kokia LAIME man padovanojo gyvenimas, LAIME tureti tevus, but mylimai, but vieninteliai...
...Noriu gyvenime uzhauginti bent viena svetima vaikuti, atsidekoti taip likimui uzh suteikta laime ir meile.....
....Nepamirshtu ir pilvo mamos, visada uzhdegu zhvakele bazhnycioj ir padekoju uzh globa ish dangaus ir uzh dovanota nuostabu gyvenima......
Nete,tu esi nuostabi jauna mergina,sugebanti pajusti ir perteikti kitiems savo puikius jausmus,nuoširdų dėkingumą,meilę.Aš būčiau labai laiminga jeigu mano globojami vaikai pasakytų panašius žodžius po daugelio metų...
QUOTE(ramute53 @ 2005 08 28, 13:34)
Nete,tu esi nuostabi jauna mergina,sugebanti pajusti ir perteikti kitiems savo puikius jausmus,nuoširdų dėkingumą,meilę.Aš būčiau labai laiminga jeigu mano globojami vaikai pasakytų panašius žodžius po daugelio metų...
Svarbiausia, kad tie vaikuciai jaustu meile ir shiluma ish taves, kad jaustu, jog jie yra patys brangiausi tavo gyvenime ir tu neisivaizduoji savo gyvenimo be ju. Svarbu jiem ne tik tai parodyt, bet ir kalbetis apie paprastus dalykus, apie ta dzhiaugsma, kai jie pas tave atsirado, apie dekinguma likimui, kad tie nuostabus vaikuciai auga pas tave, o ne pas kitus tevelius.
Nera namu be dumu, musu sheimoj irgi kartais kyla konfliktu, barniu, kartais jauciu, kad mama persistengia, ypac dabar, kai as jau 9 metai gyvenu gana toli nuo ju, o mama vis manes dar nepaleidzhia ir jauciu kad niekada nepaleis
Svarbiausia yra supratimas ir kalbejimasis su vaikais....
QUOTE
Nete,tu esi nuostabi jauna mergina,sugebanti pajusti ir perteikti kitiems savo puikius jausmus,nuoširdų dėkingumą,meilę.Aš būčiau labai laiminga jeigu mano globojami vaikai pasakytų panašius žodžius po daugelio metų...
Jūs abi nuostabios
Ramute53, tikrai išgirsi daug gražių žodžių. Nebūtinai jie bus ištarti balsu, širdis širdį jaučia...
Va apie likimą aš dažnai ir pagalvoju,nors yra sakoma kad kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis,bet likimas taip suringuoja...
Mūsų dukra gimė po 10 vedybinių metų,ir mes Dievui esame labai dėkingi už tokį turtą...Kai jai sukako 15 pamastydavome ką dar galime padaryti savo gyvenime su kuo pasidalinti širdies šiluma,ką galime apgaubti rūpesčiu,meile...Taip mūsų namuose atsirado vaikučių kurie buvo atstumti,palikti,pamesti...Neieškojom gražiausių,bet prašiau tų kuriem labiausiai reikia mamos...Namai pilni krykštavimo,bildesio,šurmulio daugelis stebisi kam reikia to rūpesčio...deja jie tiek daug ko nežino,nejaučia...Likimas ir tik jis taip patvarko gyvenimą kad atsiduri tuo momentu ten kur esi labiausiai reikalingas,mes tų vaikų gyvenime esame svarbūs ,o jie mums dar labiau.
Čiauška,ulba,dūksta,pešasi,serga,juokiasi,bučiuoja,pyksta kiek įvykių ir nuotykių kas minutę,bet mūsų gyvenimas prasmingas ir turtingas esu mama didelio būrio vaikų ir dėkoju Dievui ,kad mano likimas susiklostė taip.reiškia taip ir turėjo būti.Tie pralaukti 10 metų laukiant savo vienturtėlės davė supratimą ir jausmą priglausti ,pamilti tą kam labiusiai reikia dabar...
Mūsų dukra gimė po 10 vedybinių metų,ir mes Dievui esame labai dėkingi už tokį turtą...Kai jai sukako 15 pamastydavome ką dar galime padaryti savo gyvenime su kuo pasidalinti širdies šiluma,ką galime apgaubti rūpesčiu,meile...Taip mūsų namuose atsirado vaikučių kurie buvo atstumti,palikti,pamesti...Neieškojom gražiausių,bet prašiau tų kuriem labiausiai reikia mamos...Namai pilni krykštavimo,bildesio,šurmulio daugelis stebisi kam reikia to rūpesčio...deja jie tiek daug ko nežino,nejaučia...Likimas ir tik jis taip patvarko gyvenimą kad atsiduri tuo momentu ten kur esi labiausiai reikalingas,mes tų vaikų gyvenime esame svarbūs ,o jie mums dar labiau.
Čiauška,ulba,dūksta,pešasi,serga,juokiasi,bučiuoja,pyksta kiek įvykių ir nuotykių kas minutę,bet mūsų gyvenimas prasmingas ir turtingas esu mama didelio būrio vaikų ir dėkoju Dievui ,kad mano likimas susiklostė taip.reiškia taip ir turėjo būti.Tie pralaukti 10 metų laukiant savo vienturtėlės davė supratimą ir jausmą priglausti ,pamilti tą kam labiusiai reikia dabar...
Svarbiasuia, kad vaikai jaucia, jog jus mylit juos labai labai. Kai jie uzhaugs ishgirsi ne tik zhodzhiais padeka, bet, manau, ir veiksmais irodys
Stiprybes Jusu sheimai, su dideliu buriu mazhyliu
Stiprybes Jusu sheimai, su dideliu buriu mazhyliu
