Motinystė brandesniame amžiuje

#1
ar turit, ką lygint, kas turit didesnį skirtumą tarp vaikučių.Kaip skirias, ar skirias jūsų požiūris tada ir dabar į nėštumą, gimdymą, rūpinimąsi vaiku, auklėjimą ir pan.
Aš tai pirmus vaikus gimdžiau 22,23m, paskutinį-29,5, dabar tikiu, kai sako, kad vėlyvesnė motinystė sąmoningesnė, brandesnė, ramesnė, užtikrintesnė ir galbūt dėl to laimingesnė, išmokau daryt viską ramiau, nuosekliau, kantriau, vaikučiui jaučiu ypatingą švelnumą ir šilumą...patarčiau tai patirt kiekvienai smile.gif
Atsakyti
#2
Pirmą gimdžiau 20 metų. Paskutinį- 33 metų. Žinoma, požiūris į vaikelio auginimą, auklėjimą skiriasi. Tačiau kažkodėl laukdama šito vaikelio, o paskui ir susilaukus kažkaip jautriau į viską reaguodavau. Matyt paveikė didesnė patirtis, daugiau prisiskaičiusi buvau, todėl iškart sureaguodavau į bet kokį neigiamą požymį. Aišku, dabar daug daugiau žinojau, žinojau, kaip elgtis vienoj ar kitoj situacijoj. Bet nervintis, tai nervindavaus labiau. Vidurinysis vaikas būdamas mažiukas nemažai sirguliavo, 5 mėnesiukų būdamas ir reanimacijoj dvi paras praleido. Tai kažkodėl šitą mažylį vis lyginau su anuo, ir su baime laukiau, kad ir jam gali būti. Ką žinau, o gal čia buvo toji pogimdyvinė depresija.....
Dėl auklėjimo, tai kažkaip pirmi vaikai buvo tarsi bandymas iš jų išspaust viską, kas įmanoma, kad užaugtų geri, protingi ir t.t. Labai užsiiminėjau prie raidžių mokymosi, anksti čiulptukus atėmiau, ant puodelio anksti įpratinau prašytis. Mergaitė būdama 5 metukų laisvai skaitė knygeles.
O su mažiuku visai kitaip. Jis gauna daugiau laisvės, kažkaip lyg ir lepinamas daugiau... Jam kol kas leidžiam viską, kas nekelia problemų jo saugumui ir darom viską, kas mums nesukelia didelių sunkumų. Nu negi gaila?smile.gif) Man kitaip jau dabar neišeina. Elgiuosi, kaip sako širdis.
Ir vyresnieji visaip jį palepina.
Močiutė su Seneliu sako, kad išlepinsim vaiką. Nu, bet pažiūrėsim. O gal nėra jau taip blogai. Kaip ir lengvute sakė, jaučiu ypatingą šilumą, švelnumą, ir tos kantrybės kažkaip daug daugiau atsirado:)
Atsakyti
#3
QUOTE(Venta @ 2004 12 16, 16:52)
Dėl auklėjimo, tai kažkaip pirmi vaikai buvo tarsi bandymas iš jų išspaust viską, kas įmanoma, kad užaugtų geri, protingi ir t.t. Labai užsiiminėjau prie raidžių mokymosi, anksti čiulptukus atėmiau, ant puodelio anksti įpratinau prašytis. Mergaitė būdama 5 metukų laisvai skaitė knygeles.
O su mažiuku visai kitaip. Jis gauna daugiau laisvės, kažkaip lyg ir lepinamas daugiau... Jam kol kas leidžiam viską, kas nekelia problemų jo saugumui ir darom viską, kas mums nesukelia didelių sunkumų. Nu negi gaila?smile.gif) Man kitaip jau dabar neišeina. Elgiuosi, kaip sako širdis.


VA, VA, IR AŠ JAUČIU, KAD TAIP BUS g.gif
Atsakyti
#4
Man tai baisu prisimint kokia buvau motina 22 ir 24 savo mažiams. gerai dariau,kad jie augo darželyje ir su lėtapėdžiu tėveliu, aš išvariau dirbti. Nieko gero aš jiems nebūčiau davus-tik draskius be proto ir tiek. O va kai pagimdžiau trečią 32- tai visai kas kita. Bet kita medalio pusė- dabar labai gerai suprantu savo paaugliu. Ryšys fantastiškas, dabar- aš gera paauglių mama. Bet kai jie buvo maži- tai baisu pagalvot kad jie gali prisiminti.....
Atsakyti
#5
QUOTE(Andro @ 2004 12 16, 21:58)
Man tai baisu prisimint kokia buvau motina 22 ir 24 savo mažiams. abar- aš gera paauglių mama. Bet kai jie buvo maži- tai baisu pagalvot kad jie gali prisiminti.....


Andro, tokia realybė, aišku, mokomės iš klaidų...bet daugeliui mamų taip nutinka, ypač, jei sulauki mažai pagalbos arba visai jos nesulauki...o kitos tas klaidas kartoja ant visų savo vaikų...aš irgi dėl tam tikrų dalykų bendravime su vaikais kokybės kaip ir abejoju ar graužiuos, ką darysi...bet žinau ir tai, kad dariau taip, kaip tuo metu sugebėjau ir įskiepijau daug ir labai gerų dalykų jiems wink_3.gif , daug kur gal nelabai kantriai, bet užsiėmiau su jais ypač kūryba, dabar matosi rezultatai thumbup.gif .
Gerai, kad tu gali pasakyt, kad esi gera paauglių mama thumbup.gif , ne visos tai gali pasakyt schmoll.gif
O kai pasiklausau, pvz. vienos savo draugės, auginančios panašių kaip maniškės metų dukrą, tai ji su ja visai neužsiima, vargšiukė tik prie kompo sėdi doh.gif , tai pagalvoju, kad aš geresnė, lavinu, mokau, kalbuos, kad nors dėl to nejausčiau sau kada sąžinės priekaišto (bet gi rasiu, jei ne dėl to, tai dėl ano doh.gif , tokia natūra biggrin.gif ) ir padėčiau vaikams orientuotis gyvenime...o mažiukus tikrai irgi mylėjau ne mažiau nei dabar jų sesę, bet gyvenimas nelengvas, dar reiks marių kantrybės, irgi gi bus, kad ir diržiuką teks paimt, ir užrėkt ,ir nubaust sad.gif , o ką, kiti taip pat augina, ką tėvai mus ne taip augino? Aš dar žymiai dažniau savo vaikams pasakau, kad juos myliu ir leidžiu daugiau reikštis rolleyes.gif , bet gi turi būti gyvenime paisoma ir taisyklių, ir reikalavimų, ir apribojimų, ką g.gif
Atsakyti
#6
Pirmąjį gimdžiau 26metų. Dabar , kai pagalvoju atrodo, kad nemokėjau taip mylėti, kaip dabar, o gal užmiršau, kas buvo prieš tiek metų. g.gif Dabar džiaugiuosi, augindama dvi pametinukes ir į darbą neskubėsiu (jei tik finansai leis )pabūsiu kol sueis 3 metukai mažąjai (nebent dabar taip galvoju). Kitokios šiuo metu mūsų galimybės: turim erdvų namą, kuriame daug vietos vaikams, savo kiemą, nepalyginsi kai auginom pirmąjį, gyvendami pas uošvius. Džiaugiuosi kiekviena diena, kiekviena akimirka, juk jų nepakartosi thumbup.gif thumbup.gif Turbūt taip yra , kad ne jaunystė ir į viską kitaip reguoji ir visur matai gyvenimo prasmę, o į smulkmenas nekreipi dėmesio. Aš džiaugiuosi, kad vis tik ryžausi po ilgo laiko tarpo dar gimdyti ir dabar esu laiminga, augindama paauglį ir dvi mažyles. clap.gif Patarčiau ir kitoms nebijoti, kad ir vyresniame amžiuje gimdyti, jeigu tik svajoji ir labai nori. Viskas bus gerai clap_1.gif
Atsakyti
#7
aš irgi planuoju 2-3 metus būt namie, nors finansinė padėtis pas mus nėra pavydėtina, tačiau turiu griežtų nuostatų tam tikrais klausimais.O su pirmom tai buvo 3 metai namie-sočiai doh.gif , stogas važiavo, labai tikiuosi, kad dabar bus kitaip smile.gif
Atsakyti
#8
Kai gimdžiau pirmąją dukrą man buvo 24, antroji, kai buvau 26. Tuo metu atrodė, kad viską suprantu, viską žinau, motinos instinktai... ir t.t. Praėjo "n" doh.gif metų. Laukiuosi trečio. Jaučiuosi kvailai, lyg tai būtų pirmas vaikas. Artimieji sako: pagimdei ir užauginai du vaikus, tai ko čia pergyveni, pagimdysi ir trečią.
Kvailas jausmas, rodos nebemokėsiu help.gif
Atsakyti
#9
Pirmąjį gimdžiau 20-ies, antrą 28-ių. Ir ką galiu pasakyt - antrą vaiką man labiau patinka augint. Jau vien dėl to, kad jau sukurtas kažkoks materialinis gerbūvis thumbup.gif . O be to, ta pati motinystė tikrai kažkokia kitokia - tikrai brandesnė wub.gif .
Atsakyti
#10
Kai pagimdysiu mažiuką, tikrai niekada nebekreipsiu dėmesio į tokius pasakymus kaip "nelaikyk ilgai ant rankų - pripras", "leisk parėkti - plaučiai vėdinasi", "žiūrėk, kad nebūtų maminukas", "tegul pats (i) viską daro, bus savarankiškesnis (ė) gyvenime" ir viskas pagal dienos rėžimą ir t.t. bash.gif Absurdas !!! Gal ne be reikalo mus seneliai vadino "tėvais sadistais"?
Jaučiuosi lyg savo mergaitėms neatidaviau tiek, kiek galėjau atiduoti. Bet jos nuostabios, geros, gražios, savarankiškos paaugliukės, geros mano draugės ir pagalbininkės. Tai gal ir nebuvau jau tokia ir bloga mama.
Atsakyti
#11
pirmą - 19-likos blush2.gif , antrą - 23-jų, trečią - 32-jų biggrin.gif . Net lygint nėra ko. Visai kitas mąstymas, požiūris ir t.t. Ai, ką čia burną aušinti - jūs viską pačios puikiai čia parašėt thumbup.gif
Atsakyti
#12
O man po dekreto teks grįžti į darbą. Tiesa, sudarys galimybę dirbti namuose (buhalterija). Užtat niekur nereikės atsitraukti nuo mažiuko ir visada galėsiu būti šalia jo. Kažkodėl atrodo, kad turėsim lepūnėlį, kokio dar niekas neturėjo. Kad tik nepersistengti.
Atsakyti