o buvo taip...su vyru labai ilgai kalbejom ir aptarinejom kad vaiko norim bet tai kliude mokslai, paskui kad nuomojam buta, bet pries pat kaledas šeip ne taip ikalbejau ir po naujuju suzinojom kad jau plaka nauja sirdele. su didžiuliu dziaugsmu isvaziavau Klaipedon i sesija ir ten dziaugsmai baigesi ivyko persileidimas.... po jo seke ilgas kelimasis is tos juodos prarajos. vyras gavo gera darba, nusipirkom buta bet man tai dziaugsmo įpatingo nekelė- jaučiau tuštuma. vyras nejuokais issigando ir nutarem sulauzyt visus gydytoju draudimus ir po velyku sulaukem atpildo mes vel laukiam stebuklo. nestumas vyko sklandziai, mane labai saugojo, iki12 savaites galvojau kad esu stikline vyras beveik nieko neleido daryt
daktare prognozavo kad turesim kaledini stebukla, taciau ji biškuti apsiskaiciavo...12,31d. 5 valanda ryto jauciu kad kažkas neiprasto darosi, vaikutis miega, o as vysa nakti begu pas nikštukus, jauciu kad kazkas ne taip. atsisedu lovoi ir tik pliuuuuuuuukst slapia, puse lovos skesta
vietoi to kad išsigasčiau pradedu garsiai juoktis, juk visa savaite kaip pernesioju, vyras visas uzsimiegojęs ziuri i mane paklaikusiom akim ir klausia kas atsitiko? raminu ji "nesijaudink nubego vandenys, miegok" jis nusisuka ir miega toliau. kadangi saremiu dideliu dar nera, bandau dar pamiegot juk prireiks jėgu. pamiegu iki 7. tada atsikeliau, apsitvarkiau, nusiprausiau, pasidažiau (iš ko vyras labai juokėsi).10 susiskambine su daktare islekem i trakų ligonine, ten patvirtino kad gimdymas prasidejo, bet.........kaklelis dar kietas ir labai sunkiai plečiasi. pagulde mus i palata. nuo vidurdienio prasidėjo linksmumai, vyras, labai bijantis kraujo, net nepajuto kaip su manim atsidure gimdykloi, darė viska masažavo, lankstė kojas....o as keičiausi, viduje viskas vertėsi keitėsi požiuris, vertybės viskas kas anksčiau atrodė svarbu blanko ir ryškejo kažkas naujo, nepatirto, nesuvokiamo...labai gerai pamenu kaip gydytojas liepe stumti, kaip mano dukryte pagulde man ant krutines, apsiašarojusi iš laimės vyra, juokaujančias akušeres...
man iki šiol vakarais pasireiškia didelis ilgesys gimdymui- nesvarbu kad teko gimdyt 16 valandų man svarbiausia kad turiu pati didžiausia nauju metų stebukla savo dukrytę
