Jau tris dienas iš eilės verkiu ir niekaip negaliu sustoti. Turiu 1,2 metukų dukrytę ir jau ketvirtą mėnesį esu nėščia. Pastaruoju metu jaučiuosi labai vieniša ir pavargusi. Išsigelbėjimas - mylimo vyro švelnumas ir supratimas. Nieko daugiau. Deja, jau nebežinau, kaip jam tai paaiškinti. Visą save atiduodu vaikui ir ateina kartais toks laikas, kad reikia geros, švelnios paramos...Tfu net minčių suformuluot neeina... Neradu bendros kalbos su vyru, tik atsisėdam ir kaltinam viens kitą, arba stumiam laiką kol ateis vakaras, po to jis išeis į darba, tada vienas kito ilgimės, o kai susieinam kartu, vėl tas pats. Aš iš jo tikiuosi vieno, jis grįžęs galvoja, kad bus taip ...
Zinai, pabandyk vis delto bent jau sau paciai aiskiai pasakyti ko tau norisi. As tavo zinute turejau perskaityti net tris kartus, kad suprasciau, apie ka mes cia. ir tai nesu tikra, ar teisingai supratau - tu tikiesi is vyro svelnumo, silumos ir pagalbos, o jis tikisi sekso? 
apie tai kalbam?
tai dar ne depresija - kai verksi is eiles kasdien 2 savaites, plius prisides nemiga, beviltiskumo, kaltes, nerimo ir kt jausmai, "juodos" mintys ar kt simptomai, tai jau bus arciau tiesios
fizinis ir psichologinis nuovargis tavo situacijoje yra visiskai suprantami, yapc jeigu vyras ilgai dirba, o tu visa laika skiri mazylei. ir dar laukiesi.
as pasiaiskinciau situacija pati sau, galvoje, paskui kalbeciausi su vyru ir ieskociau visu imanomu progu pailseti
laikykis
apie tai kalbam?tai dar ne depresija - kai verksi is eiles kasdien 2 savaites, plius prisides nemiga, beviltiskumo, kaltes, nerimo ir kt jausmai, "juodos" mintys ar kt simptomai, tai jau bus arciau tiesios
fizinis ir psichologinis nuovargis tavo situacijoje yra visiskai suprantami, yapc jeigu vyras ilgai dirba, o tu visa laika skiri mazylei. ir dar laukiesi.
as pasiaiskinciau situacija pati sau, galvoje, paskui kalbeciausi su vyru ir ieskociau visu imanomu progu pailseti
laikykis
Ačiū už palaikymą. O kalbu aš ne apie sekso trūkumą, o apie jėgų trūkumą, kurį galima sugražinti artimo žmogaus šiluma. Apie teisę vėl turėti save nepaisant to, kad esi mama, žmona ir pan. 
Pritariu Gražulkai, kad pirma reikia pačiai sau atsakyti, ko tu nori iš vyro, o tada jau jam tai išdėstyti...
Aš savo MB visada tiesiai šviesiai pasakau: aš neišsimiegojau, darbe pavargau ir jei tu man dabar neleisi pailsėti, skirti laiko sau, tai man galutinai nučiuoš stogas... Jei noriu, kad apkabintu ir paguostų taip ir sakau, man šiandien reikia, kad tu mane guostum, apkabintum ir palepintum 
Žinoma tas supratingumas atsirado tada, kai aš jį savaitei palikau su 11 mėnesiu mažyle ir išvažiavau į komandiruotę 
savo kailiu pajuto, ką reiškia neišsimiegojimas ir kiaurą dieną buvimas su mažu vaiku... 
Taigi, stiprybės...
Aš savo MB visada tiesiai šviesiai pasakau: aš neišsimiegojau, darbe pavargau ir jei tu man dabar neleisi pailsėti, skirti laiko sau, tai man galutinai nučiuoš stogas...
Jei noriu, kad apkabintu ir paguostų taip ir sakau, man šiandien reikia, kad tu mane guostum, apkabintum ir palepintum Žinoma tas supratingumas atsirado tada, kai aš jį savaitei palikau su 11 mėnesiu mažyle ir išvažiavau į komandiruotę savo kailiu pajuto, ką reiškia neišsimiegojimas ir kiaurą dieną buvimas su mažu vaiku... Taigi, stiprybės...
QUOTE(Monikac @ 2007 03 30, 20:44)
Jau tris dienas iš eilės verkiu ir niekaip negaliu sustoti. Turiu 1,2 metukų dukrytę ir jau ketvirtą mėnesį esu nėščia. Pastaruoju metu jaučiuosi labai vieniša ir pavargusi. Išsigelbėjimas - mylimo vyro švelnumas ir supratimas. Nieko daugiau. Deja, jau nebežinau, kaip jam tai paaiškinti. Visą save atiduodu vaikui ir ateina kartais toks laikas, kad reikia geros, švelnios paramos...Tfu net minčių suformuluot neeina... Neradu bendros kalbos su vyru, tik atsisėdam ir kaltinam viens kitą, arba stumiam laiką kol ateis vakaras, po to jis išeis į darba, tada vienas kito ilgimės, o kai susieinam kartu, vėl tas pats. Aš iš jo tikiuosi vieno, jis grįžęs galvoja, kad bus taip ...
Ir dar beto,kas čia jau buvo parašyta, man atrodo, šiuo metu esi paprasčiausiai pavargusi : fiziškai, emociškai...Atrodo, kiekvieną dieną viskas tas pats ir tas pats, įkyrios mintys neduoda ramybės. Ar ne taip? Kartais tokiu atveju padeda nedidelis atsiribojimas - nuo įprastos aplinkos ir įgrįsusių problemų. Tad Jei būtų tokia galimybė, o geriausia, kad pati ją ir susikurtum - pasiprašyk dienai, o dar geriau 2, kad patikimas žmogus pasaugotų dukrytę ir leisk sau pabūti vienai.
Leisk sau nedidelius malonumus, kurie artimi širdžiai - tai gali būti ir paprastas pasivaikščiojimas ar ned. kelionė, ar tiesiog visiškas neveikimas "išeiginė " nuo visų pareigų - svarbu, kad ta veikla iš tiesų tau teiktų pasitenkinimą. Tik, kaip supratai, "išeiginė" turi būti ne namuose (nes, nemanau, kad ir pasisektų), o visai kitoj aplinkoj. Tai kartais padeda pamatyti savo problemas lyg iš šalies, gal kažką ir kitaip įvertinti, padaryti tam tikras išvadas ir pan. Perspėju, kad gali susidurti su pasipriešinimu - kaip čia tu imsi ir kažkur išvažiuosi?.. Kur eisi.. kodėl.. nesuprantu.. tu nuo manęs kažką slepi.. ir tt. Į tai reikia kuo ramiausiai ir geriausia su 
paaiškinti, kad viskas yra tvarkoje, tik tau reikia šiek tiek poilsio. ir viskas Ir dar - sveikinu su gražiu įvykiu
- juk vaikai, tai palaima iš aukščiau. Daugiau drąsos, daugiau meilės sau- juk mumyse tokie klodai neišmylėtos meilės, grožio, švelnumo.. Ir viso to mes turime mokytis skirti ir sau.. 
Sėkmės
QUOTE(Monikac @ 2007 03 31, 10:01)
Aš irgi noriu kur nors atsidurt negyvenamoj saloj, kad bent savo mintys išgirsčiau, nes dabar manes nėra 
Neturiu laiko net plaukų išplaut kada noriu atsiprašant 
Nuo vaiko gimimo jaučiuosi ne laiminga, o labiau nelaiminga, kad ir kaip tai baisiai skambetu
QUOTE(eros @ 2007 04 04, 05:45)
Aš irgi noriu kur nors atsidurt negyvenamoj saloj, kad bent savo mintys išgirsčiau, nes dabar manes nėra Neturiu laiko net plaukų išplaut kada noriu atsiprašant Nuo vaiko gimimo jaučiuosi ne laiminga, o labiau nelaiminga, kad ir kaip tai baisiai skambetu
taiiiiiiiip Pagavau save.
Sedziu susivelus, neplauta galva, darbo kambary nerelus bardakas(kitus kambarius jau suspejau siektiek sutvarkyt)mazylis miega, nors kol uzmigo suspejau ji apstaugt kodel nemiega!!!(nors jam 1.3mtuku)dar lenda i aky anyta, s kuria visiskai snd nenoriu kalbet.
Daug kas pavydetu :visada laisva, neini i darba, tik sedi ir saugai vaikeli.ROJUS ko daugiau noret...!!!
Atsibodo!!!!Kosmaras.As zveris pasidariau, viskas man negerai, as bambu, saukiu, be nuotaikos amzinai, visada man bardakas, amzinai nespeju, dar bakalauras ant nosies, iseit i univera negaliu, nes neturiu kam mazylio palikt.....nebegaliu, nes jau pro asaras klaveturos nematau.....Sedziu ir pati saves gailiuosi, nors tereik tik susiimt ir viskas, bet....Vyras kiauras dienas darbe:(
QUOTE(Monikac @ 2007 03 31, 10:01)
Ačiū už palaikymą. O kalbu aš ne apie sekso trūkumą, o apie jėgų trūkumą, kurį galima sugražinti artimo žmogaus šiluma. Apie teisę vėl turėti save nepaisant to, kad esi mama, žmona ir pan.
pritariu visomis keturiomis
, bet kaip tai išaiškinti vyrui nes man kažkodėl atrodo paprastus dalykus išsiaiškinti su vyru vis nepavyksta, jis tokiam žodžiui kaip pavargusi turi argumentą - nedirbk (nors pats mane iš dekreto terorizavo kada grįšiu į darbą nes aš tipo užsisėdejau namie ir mano protas jau atprato dirbti). Dabar kai dirbu, dažnai tenka ir namie ir savaitgaliais ir naktimis, tai dabar jau mesk darbą O norėtusi to paprasto dalyko - pabūti kartu, paisdalinus nudirbti įkyrėjusius namų darbus, tada ir nervų mažiau atrodo būtų, ir nuovargio, nenoro nieko daryti, tik sėdėti kaip daržovei priešais televizorių ir stengtis nematyti to bardako aplink, nes nebeturi jėgų viso to tvarkyti, o dar reikės vakare su vyru...ir pabandyk pasakyti pavargusi, o nuo ko... parodyti tai nėra ką
kažkoks užburtas ratas
, bet išeiti iš šito
QUOTE(Monikac @ 2007 03 30, 20:44)
Jau tris dienas iš eilės verkiu ir niekaip negaliu sustoti. Turiu 1,2 metukų dukrytę ir jau ketvirtą mėnesį esu nėščia. Pastaruoju metu jaučiuosi labai vieniša ir pavargusi. Išsigelbėjimas - mylimo vyro švelnumas ir supratimas. Nieko daugiau. Deja, jau nebežinau, kaip jam tai paaiškinti. Visą save atiduodu vaikui ir ateina kartais toks laikas, kad reikia geros, švelnios paramos...Tfu net minčių suformuluot neeina... Neradu bendros kalbos su vyru, tik atsisėdam ir kaltinam viens kitą, arba stumiam laiką kol ateis vakaras, po to jis išeis į darba, tada vienas kito ilgimės, o kai susieinam kartu, vėl tas pats. Aš iš jo tikiuosi vieno, jis grįžęs galvoja, kad bus taip ...
Žinai, skaitau ir save prisimenu, kai namuose auginau savo mažylę. Bent aš jaučiau, kad kažko stipriai trūksta iš vyro, bet net negalėjau įvardyt ko. Aš pirmiausiai siūlyčiau tau susigalvot sau kokios malonios veiklos - susitikinėk su kitomis mamomis, kalbėkitės, bendraukit, kad neužsisėdėtum, nes dabartinę tavo būseną galiu pavadint "Sėdžiu namie su vaiku ir nuo namų sienų stogas važiuoja". Aš tokioje situacijoje irgi laukdavau dėmesio iš vyro, kad man nieko nesakant jis kaip nors maloniai pasielgtų - pirmas prieitų, apkabintų, kad gėlių parneštų, kad padarytų kažką ypatingo. Bet, patikėk, iš to užburto rato išeisi tik tu pati - užsiimk tuo, kas tau patinka, sakai, esi pavargusi - galų gale pasivaikščiojimas gryname ore, gal mažylę galėtumei palikti draugei, mamai ir išeit susitikt su seniai nematytais draugais. Pabandyk. Žinok, ir tavo vyrui nėra lenva - juk jis jaučiasi atsakingas jau dabar už jus visus tris, tad jam irgi reikia laiko susitaikyt su pasikeitusia situacija.
Sėkmės!
QUOTE(eros @ 2007 04 04, 05:45)
Aš irgi noriu kur nors atsidurt negyvenamoj saloj, kad bent savo mintys išgirsčiauNuo vaiko gimimo jaučiuosi ne laiminga, o labiau nelaiminga, kad ir kaip tai baisiai skambetu
Pilnai sutinku
Paskaiciau ir ziuriu,kad ne as viena tokia.Pavargau nuo visko,nebepazystu saves (tiksliau manes beveik nebera).2 darbai, 1.6 men padauziukas, ne minutes ramybes ir nuo vaiko gimimo ismiegotos ramiai 3 naktys. Nebezinau ka daryt.Nuotaikos keiciasi kas kelios minutes.
Na kaip jau kazkas minejo reikia tiesiog si ta pasikeist gyvenime.. bent dienai-dviem atsiribot nuo visko.. gi viena savaitgali paziuret vaikiuka gali ir seneliai ar mociutes.. arba draugiu aukles, kurios jau patikrintos.. 
Tiesiog gal praleiskit laika savo malonumui, ar kartu su vyru isvaziuokit..
Atsimenu kaip brolio zmona su kudykiuku (gal buvo metukai, o gal ne) vaziuodavo ir pas tevus ir pas draugus ir i parduotuves su mazyliu eidavo.. dabar toks fainas vaikinukas uzaugo! (jau visi 8 metukai jam)
Tiesiog gal praleiskit laika savo malonumui, ar kartu su vyru isvaziuokit..
Atsimenu kaip brolio zmona su kudykiuku (gal buvo metukai, o gal ne) vaziuodavo ir pas tevus ir pas draugus ir i parduotuves su mazyliu eidavo.. dabar toks fainas vaikinukas uzaugo! (jau visi 8 metukai jam)
ir as taip jauciuosi ir nieko padaryti negaliu,nes turiu ziauriai nesupratinga vyra ,kuriam issakau kaip man sunku,o jis atgal man irgi nelengva 
blyn galvoju tai pas ka man dar prasyti pagalbos ,o vaika auginu viena,prasidejo depresija ,labai bijau,kad konkreciai nepavaziuotu stogas,nes buna tokiu akimirku kai norisi viska dauzyti ir rekti aplinkui,bet negaliu kudikis salia jis mato viska
noreciau susirasti drauge kuri panasioje situacijoje,manau ,kad issikalbejus ar praleidus laika kartu kitaip butu ,lengviau ant sirdies manau reikia atidaryti nauja tema pvz.ieskau draugiu ar kaip pritarkit man gal bus lengviau 
ir nieko padaryti negaliu,nes turiu ziauriai nesupratinga vyra ,kuriam issakau kaip man sunku,o jis atgal man irgi nelengva blyn galvoju tai pas ka man dar prasyti pagalbos ,o vaika auginu viena,prasidejo depresija ,labai bijau,kad konkreciai nepavaziuotu stogas,nes buna tokiu akimirku kai norisi viska dauzyti ir rekti aplinkui,bet negaliu kudikis salia jis mato viska noreciau susirasti drauge kuri panasioje situacijoje,manau ,kad issikalbejus ar praleidus laika kartu kitaip butu ,lengviau ant sirdies
manau reikia atidaryti nauja tema pvz.ieskau draugiu ar kaip pritarkit man gal bus lengviau
