Ar ryžtumėtės naujai santuokai?

Gyvenimas tesiasi, tai naturalu. Bet as ilgainiui ipratau buti viena ir man butu sunku susitaikyt su mintim, kad jau nesu vienise, kuri uz viska atsakinga (aisku santuoka ir negarantuos, kad atsakomybes sumazes,vyra vyrui nelygu ), nesu laisva, negaliu gyvent kaip noriu, turiu derintis prie kito zmogaus. Galu gale bijau vel nesekmes.... O jus?

Tikriausiai tai ypatingai svarstyciau, galvociau...
Kai esi jauna, zalia - tai atrodi kitaip, o kai esi to ragavus viskas atrodo daug svarbiau ir sudetingiau. .... kiekvienam turim savu reikalavimu ir vyro nereik tik tam, kad butu-manau sutiks daugelis, ir jei jis nera ta tavo sielos ir kuno pusele - tai tikrai neverta . O kai surasim - gal ir dvejones isgaruos savaime ir problemos spresis lengviau

suprantama, kad poziuris i seima ir santuoka jau yra kitoks. bet as nedrisciau sakyt ne. gal todel, kad vienatve didziausias mano priesas ir man reikia zmogaus salia..... taciau aisku tai nebutinai turi buti santuoka. taciau jei isitikinciau (arba bent jau tuo momentu buciau tikra, nes nieko negali zinoti), kad tai tas zmogus, kurios ieskojau, manau kad ryzciausi antrai santuokai.
galu gale logiska, kad greiciausia tas kitas zmogus jau irgi bus patyres issikyrima ( nes kazkaip senberniai manes tikrai nevilioja), tai manau ta kita puse i santuoka irgi ziuretu daug atsakingiau. ir jei tikrai butu nuosirdus jausmai, abieju noras iteisinti santykius, as manau nepabijociau.
Kaip ten bebutu...as optimiste

Jo, Mamulia, pataikei parašyt mintis. Atrodo, būčiau tau papasakojus, ką jaučiu. Man panašiai taip ir buvo. Gyvenau sau viena bene penkis metelius, o teko atsikraustyti pas žmogų į kitą miestą, į jo namus. Tempiau laiką gal metus, bet... gyvenimas eina tolyn, žmogus tampa brangesnis ir tuomet tenka aukoti pasisėdėjimus vakarais su draugėm, kanalo perjunginėjimo laisvę, nevaržomą judėjimolaisvę ir visa kita, ką galima daryti vienam nesitaikant prie kito žmogaus norų. Tačiau iš kitos pusės - kad ir kokia egoistė galėčiau būti, vistiek norisi to vakarinio apsikabinimo ir problemų išklausymo (bei jų sudarymo ). Nežinau kaip geriau, tačiau šiuo metu esu laiminga
Ir jeigu galėsiu parsigabenti savo meškinų kolekciją iš Kauno - būsiu dar laimingesnė

aš jau... ryžausi...
Na net nežinau. Požiūris į šeimą iš tikrųjų pasikeitęs. Gyvenam sau gyvenam, prie ko prisiknist kaip ir nėra. Nu lyg ir gerai viskas... Tai ko dar tempt... Sutarėm vaikams atrakciją padaryt ir limuzinu pavėžint tai kaip ir progos tik trūko
Tiesą sakant "Po" niekas nepasikeitė, nes šiaip ar taip gyvenom kartu. Nors ne meluoju, vaikai kažkaip labai teigiamai sureagavo, gerokai drąsiau pavadina tėveliu, na tokie smulkūs niuansai bet jaučiu kad būtent vaikai pasijuto stabiliau

as ne vienise, bet turiu drauge- jos likimas kaip jusu na ne likimas, bet padetis- ji viena augina dukrele, jai sausio men sueis 2 metukai
su mergytes tevu buvo atsitikusi labai baisi ir bjauri istorija, daruge net norejo arba vaikeli nuzudyti arba save ir ja kartu

dabar as kartais jai uzduodu klausima, gal ji noretu susirasti vyra, kuris jai butu geras ir geras tevas mazajai Linejai, bet drauge.....slykstisi vyrais ir ju fiziniu artumu ir isvis nenori, kad joks vyras gyventu su jomis.... Sako, as pati viska padarysiu, visma viska viska...
ir tas viskas mane gasdina, ji pe daug uzsitempia savo peciams

O aš net nežinau ar norėčiau Aš ko gero labiau norėčiau turėti rimtą ir patikimą kadrą, kuris yra šalia kai reikia, ir išeina laiku namo. Bet kad rastų pakankamai laiko man, mano rūpesčiams ir džiaugsmams.
Gal santuokai nesiryžčiau vien dėl dukters. Ji turi pavardę tokią kaip mano, kam jai painiava jei mano pavardė pasikeis? O tuoktis ir nekeisti pavardės, tai kam tada tuoktis? Galima ir taip gyventi, vestuvių džiaugsmą aš jau apturėjau

negaliu teigti, kad nenoreciau kada nors uzsivilkti balta suknele
bet kol kas, net bet kokie rimti santykiai mane gazdina..
matyt, dar nepribrendau.. o gal bijau nesekmes?

santuokai nesiryztu tik del vaiko pavardes. Labai bijau, kad mano vaikas jaustusi tada kaip nereikalingas
O gyventi kartu galima tas man visai patinka

После развода, я думала, что не выйду замуж Мой сын, просто сам сказал, что маме нужен муж. Мы с ним выбирали из моих кавалеров
А потом я подумала, почему не могу иметь свадьбу в белом платье с моим любимым. Плюнула на все условности, и сделала свадьбу своей мечты

Man atrodo, kad rizciausi, bet tik atrodo, nes jau 7 metai, kaip viena, o... nesirizau. Nors ir rimtu pasiulymu turejau. Gal niekaip nesutinku to - vienintelio, o gal tai ir vadinasi nesirizimu...
Nors buna momentu, kai labai skaudziai isgyvenu savo vienatve, nes is prigimties esu linkes i siluma zmogus, o vienai ta siluma labai sunku susikurti.
Be to ir sunui reikia vyrisko peties salia. Nenoriu tapti sunui nasta ateityje. Juk jis vienintelis mano istikimasis draugas. Juk ateis laikas, kai reiks ji paleisti. O gal tuomet man jau bus labai sunku tai padaryti... Daug esu istoriju girdejusi apie suaugusius sunus, kuriu gyvenima rikiuoja motinos, nes neturi, kur daugiau deti savo jausmu.
Taigi, manau, kad reikia ta seima kurti, kol dar nevelu

As jau ryzausi. Pries beveik trejus metus. Pries tai dviese su sunum pragyvenom seserius metus. Buvom taip "sulipe, suauge" vienas su kitu, kad, atrode, ir vanduo neperlies. Kai budavo sunku apsikabindavau maza, silta kuneli ir atrodydavo, kad mes lyg maza sala pasaulyje. Tik mes du. Bet is tikruju, kaip sake SimoMama Vilma, pradejau bijoti, kad jis netaptu "mamyciukas", kai be mamos ne zingsnio...
Kai ryzomes su vyru pradeti gyventi kartu, perejau visas "stadijas: nuo euforijos iki didziausio nusivylimo. Nes teko derintis ne tik prie kanalu perjunginejimo , bet ir prie nuolatines "pilnos trobos", nes atsirado dar du vaikai.
Teko derintis ne tik man, bet ir mano sunui. Jam is "beveik suaugusio mano draugo" , teko pereiti i visai kita - "visai vaiko" stadija . Nes visi vaikai tapo vienodi, visiems keliami vienodi reikalavimai. Dingo musu jaukus pasisedejimai vakarais, valgant ka nors skanaus, ziurint telika, ar atsigulus, apsikabinus kalbant "apie meiles reikalus"
Bet atsirado kitos pramogos - keliones i gamta dviraciais (visi penki), vaziavimai i baseina, prie ezero, iskylos pas draugus kaime, vakarienes prie apvalaus stalo, visiems sugrizus is darbu ir mokyklu, kikenimai pasakojant anekdotus, namu laikrascio leidimas, naminiu kadru filmavimas (paslepta kamera) ir t.t.
Zodziu, visai kitas etapas, kitas gyvenimas...
Dabar, kai susibaram su vyru, vaikai puola drausti "baikit, nesipykit.." Jie nieko nebenori keisti...
Manau, jei atsiranda zmogus, su kuriuo gali pasidalinti gyvenimu, reikia ryztis. Nes vaikai uzauga, o mes, deja, nejaunejam...