Principai

Pasipasakosiu ir as...esu pasimetusi ir nebezinau ka ir bedaryti...jau viskas giliai igryso ir noriu viska uzbaigt...negaliu pakest savo busimojo vyro kvailu principu...musu vestuves turetu but rugpjuti, bet man jau dabar nuo visko bloga...ir galvoju skirtis ir atsiimt pareiskimus...o viskas pradzioj buvo grazu, tik maniskis perdetai pavydus, sakyciau paranojiskai, oi kiek nervu man kainavo...bet kaip sakant meile nugalejo...mes kartu pusantru metu, is kuriu jau kokius metus gyvenam kartu pas mane su mano tevais...tai ka, viena diena pareiske, kad vestuvese nedalyvaus mano sesuo, nes ji ji nervina, jo neklauso ir panasiai...sakau, o kodel ji turi taves klausyt, as ir neklausyciau...sakau o jei keli tokius reikalavimus, tai gali pamirst, cia man tokiu scenu nekelsi...esu seimos atzvilgiu griezta ir kategoriska...tai sukroviau jo daiktus ir kaip sakant liepiau iseit...tai masinoj kalbejom, kokias 2val...jau tevai susitaike su tuo...nes as ir megstu paisterikuot...didziausia problema buvo suo, kurio as sakiau neatiduosiu, tai pykomes del sunio, kurio jis man sake nepaliks...tai sakau savim nemoki pasirupint, ta prasme valgyt pasigamint ir pan, tai suni numarinsi badu, o i kaima isvesi tai kas is to sunio liks bluse ir pan, tai nusileido, kad suo lieka pas mane...tai ka jis prase susitaikyt, sakiau jei pareini paskui mane, tai reiskias sutinki su mano salygom ir pamirsti savo kvailus principus...tai ka jis atejo...ir kaip visada labai meilus ir geras buna...po kiek laiko vel ta pati scena - isterijos principu...nes jau ir seses draugas blogas, atseit is jo pasityciojo kai jam buvo sunku...nors to tikrai nebuvo...tipo dabar jau jie abu nedalyvaus vestuvese....vienu zodziu, sakau nenori nebendrauk su zmonemis, tai ka jis isviso nebuna kartu, jei sesers draugas buna...tai man jau kantrybe senka...jau buvau rimtai issiskirianti, jam buvo sokas, nesitikejo...kazkaip susitaikem...nebegaliu klausyt jo kvailu issireiskimu, pradedu rekt ant jo...jis tyli, bet pats skambina ir taikosi...vakar rasem svecius, kuriuos kviesim...priejom iki poru sudarymo, sakau sese ten ir t t...ir vel jau sese tikrai nebus ir t t...suplese sveciu sarasa...as pasiutau, sakau tai ko tu man dar gadini gyvenima...as jo nebesuprantu...sakau jei pats neissikraustysi rasi savo daiktus prie konteinerio, bombzams tiks...zinokit jau nebegaliu daugiau...kalbejau ir su psichologe ir artimais zmonemis del tokiu jo ispuoliu, sako tai nesubrendusio zmogaus budas...bet atsiprasant netoli jau 30m...tai ka ir begalvot...ir rezgu plana kaip ji iskraustyt ir pamirst ji...ir atsiimt pareiskimus...

na manau, sakysit, kad kol nevelu reikia skirtis...as pati taip galvoju, bet kiek aplinkui pasiziuriu i vyrus (draugiu, kaimyniu, bendradarbiu) nei vieno idealo nematau...psichologe sako, tu esi stipri ir valdinga, jis bijo prarast tave, todel nuleidzia gaza ir tyli...bet po kiek laiko vel tas kartojasi...nebematau kitos iseities, kaip skirybos...su juo net nekalbu, tai klausia ko as ji ignoruoju? reikia bendraut...sakau nematau reikalo su tavim bendraut...sako tai kol dar esu cia tai bendraujam, sakau nenoriu ir nemoku apsimetinet...manau per sventines sias dienas padarysiu viskam gala...

Linushi, sunku patarti tokiu atveju. Gal tau pries vestuves stresas. Taip buna. O gal tu jo nemyli, kad tau viskas kliuna? Santykius komplikuoja gyvenimas pas tevus, kokie jie geri bebutu, nes jie tavo o ne jo tevai. Ir dar sesuo kurios jis nemegsta. Nu pagalvok atvirai, jei tu nemegtum ko nors is jo gimines. Kaip tu elgtumeis? Ar nenorit vestuviu be sveciu? Dviese pav. kur isvykt?

Gal jis turejo kokiu nors nemaloniu reikalu su tavos sese, o tu tiesiog ju nezinai.

Reikalu tai neturejo, as viska zinau...bet mano sesuo yra labai tokia inoringa, uzsispyrus ir taip jau lengvai nedarys kas uzplauks...bet jis ir turi suprast, kad man ji yra sesuo ir vienintele...ir tikrai as tevu nepykdysiu, del jo nedekingumo...as jam sakau man daug kas nepatinka,bet tiesiog is pagarbos tau tyliu...jam sakau, gal tu manes negerbi, kad taip elgiesi...jis nebuna toj patalpoj kai buna tas draugas...tai sakau, kad as viena...o as sesei tikrai neaiskinsiu su kuo ji turi but su kuo ne...o jis sako, kad gerbia mane ir buna su manim...bet tai tik jo vaizduote...

o del pries vestuvines panikos tai tikrai...artejant tai dienai, man vis baisiau darosi...ir lenda visokios mintys, kad pagyvensim metus ir skirsimes (daug pavyzdziu salia)...nzn...ka su savim daryt...bet zinau tik tai, kad sesuo mano vestuvese dalyvaus...o vestuves daryt noriu, nes tai pirmos vestuves, kurias noriu atsimint kaip dideli gyvenimo ivyki...

Man zinok labai pazistama jusu situacija, pas mus pastoviai konfliktai. Man atrodo kad jus abu pernelyg panasus todel taip ir pykstates del smulkmenu. Bet sesuo butinai turi dalyvaut, jei jau keliat vestuves su sveciais. Na o del kitu dalyku kartais reikia ieskot kompromisu. Beje jei jis turi polinki del problemu kaltinti aplinkinius tada jau sudetingiau. Nes maniskis tai amzinai kaltina kitus, o va jis tai idealas. Ir dar vienas dalykas, manau, kad tu jo nemyli, arba ne taip stipriai kaip jis tave, todel taip ir gaunasi, nes moterys kurios labai stipriai myli jos nieko nemato, nei jokiu vyro trukumo, nors jis ja gal net musa, o tu istiesu esi labai stipraus charakterio ir stipriai myleti gal tau nebudinga. Tiesiog noriu pasakyti, kad tavo atveju reikia ieskoti kompromisu, gerai, isiskirsi su situ, rasi kita vyra ir kas is to? Tada bus kitokios problemos. Isaanalizuok savo jausmus. Kaip tu pavyzdziui jautiesi, kai isiskiriat ar jis tik vienas nori grizti pas tave? O kaip tu ar tu neapsigalvoji? Saunuole siaip kad tu tokia stipri asmenybe

kas liecia meile, tai tu teisi...esu toks zmogus, kad protas smarkiau veikia nei emocijos...aisku, as nesakau, kad jei man tas zmogus nerupetu, tai taip toli ir nebutumem nueje ir iviso jo buciau neisileidus pas save ir kaip pagalvojus kiek nervu man isgadino su savo pavydo scenom...drauge sako is kur pas tave tiek kantrybes...pati nzn...o del skyrybu as galvoju, kad idealu nera...bet tiesiog jo tokie issisokimai mane zeidzia...ir esme tame, kad tas seses draugas vos ne 10m jaunesnis...tai ar suauges zmogus gali but toks kvailas ir but oresnis...as nzn...tiesiog jis pats nesuvokia ka daro...tarkim kaip susipykstam, man labai norisi jam paskambint, bet neleidziu sau, nes ne as iskeliu scenas...isvio nesu konfliktiska...nei karto nesam del manes susipyke ir man rodos, kad jis nevertina mano gero elgesio ir viso ka darau del jo...jei ir issiskirtumem, zinau kad bet kokiu atveju atgal negrysciau, nes kaip sakant nieko gero is to nebus...ir isgyvenciau uzsiimdama darbu, siaip papildomos veiklom...bet kaip sakant ir vel laikas prasites, o taip norisi seimos, leliaus...nzn ir va sios mintys mane kankina...

Nu o kaip jis su tavo tevais sutaria? Kad nepatinka tavo sesuo, tai zinai pykt ngalima, na kartais buna kad kai kurie zmones ne prie dusios ir tiek, ir nieko cia nepakeisi, bet dalyvauti vestuvese ngalima uzdrausti. Gal pas jus problemos slypi kur kas giliau. Galbut tikrai tu daug jam gero darai, bet gal padarius gera tu pato jam priekaistauji? O gal jis dar kokiu ydu turi, tiesiog sita labiausiai erzina uztai ir einat link skirybu. Juk skyrybos - tai tik pasekme, ir prie to einama po biski.

su tevais tai jis puikiai sutaria ir pats sako, kad tai mano tevai ir turi juos gerbt...as jam niekada neprikaisioju, ka as jam padedu ir siaip darau...as jo ir neverciu bendraut su seserim, bet but tokiam kategoriskam ir negalima...as manau, kad gal jis kai yra vienturtis jis nesupranta, ka reiskia turet sese ar broli...o siandien va jau gerutis silkinis, nors vakar jau riejomes...ech...nzn...ir vadina visaip mazute ir t t...as to nesuprantu, nes as jei pykstu tai ilgai ir nemoku trumpai pykt ir greit viska pamirst...na tikiuosi isspresim mes ta problema...

Kartu pusantru metu - po 4 menesiu vestuves. KUR TAIP SKUBAT?

Na nzn, nepateisinu ilgu draugysciu...kas is to kad tris ar penkis metus pradraugausim ir issiskirsim...laikas tai eina...ir vaikuciu jau norisi...turiu kelis pazystamus, per kuriu vestuves buvo 3men kaip draugauja...ir sekmingai ir laimingai dabar gyvena...tame nematau problemos...

nu pagal tokia logika tai dabar pora metu padraugausit, trejeta pabusit santuokoj ir tada issiskirsit cia kazkuom geriau?
va kai zenijas zmones vos susipazine tai ir atsiranda temos "vai vai uz poros menesiu vestuves, dabar pastebejau kad jis principingas ir nesutaria su mano seima. sos ka daryt?!"
ir isvis tuoktis reikia tada kai jau nebelieka abejoniu, kuriu, sprendziant is tavo postu, pas jus iki kaklo

jei jau dabar kyla tokie principų karai tai kas bus toliau, o šaip iš tavo aprašymo man taviškis į Hitlerį jauną panašus - nežinau ar matei tą dokumentinį filmą, ar juodos knygutės neturi priešams susirašyt nežinau kokio mąsto turi būt konfliktai, kad tokius ultimatumus skelbt MB sesuo pavyzdžiui pareiškė, kad nešioju ne jo vaiką, bandė įtikint, kad būdamas komandiruotėj miegojo su jos drauge, man gulint ligoninėj su gresiančiu persileidimu, jo brolis atsirovė į mūsų namus su pora prostitičių ir t.t. bet aš tokiais ultimatumais nesimėtau, nes nematau tikslo jie ne jis. O pas jus nemanau, kad buvo panašių situacijų ir... na nebent ji jį suviliot bandė, tada jo pareiškimas suprantamas o ir tau pagalvot reikėtų