Būsimos ekonomistės renkasi čia

Būkit geros ir man dok.valdymą atsiųst jurgabals@gmail.com
Nors ir dirbu raštinės vedėja, bijau klaidelių privelt, labai jau griežta pasirodė ji.
Beje, namų darbas aiškus, o kaip egzas laikomas, iš ko?

Kas čia per gudrybė

ta ka pratybose darysit, tas ir per egza bus

Labuka, esu pirmakurse ekonomiste KTU . Gal kas turit verslo etikos namu darbą tema 'DALYKINIS BENDRAVIMAS N ORGANIZACIJOJE'
Pati jau rasau ši darbą bet bijau kad pritruks fantazijos , nes reikia iki 20 puslapiu priburt. tad gal kas turite, noreciau žvilgtelet, gal kokiu minciu pasisemt.
Didelis acius
kriste2126@one.lt

GAl kas žinot, ar yra internete knyga JOVAIŠIS "KAIP PARENGTI VERSLO PLANĄ?" ar gal matėt kur pirkti

Merginos, pagelbėkit....kaip išversti į anglų kalbą : Išorinių energijos gamybos kaštų Baltijos šalyse tyrimas.

Pašau ir aš pagalbos:gal turit kas nors "sociologinių tyrimų metodas-stebėjimas"(čia sociologijos paskaitai).

Nežinau kiek daug Tau reikia

Stebėjimas yra toks pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas, kai iš anksto suplanuoti, tikslingi, sistemingi socialiniai faktai, kuriuos galima kontroliuoti ir tikrinti, suvokiami ir registruojami.
Struktūrizuoti (kiekybiniai) ir nestruktūrizuoti (kokybiniai) požiūriai į stebėjimą.
Natūralistiniame stebėjime, kitaip nei kitų duomenų rinkimo technikose, stebėtojas nemanipuliuoja ir nestimuliuoja elgesio tų, kuriuos stebi. Stebima situacija dėl tyrimo nėra pertvarkoma ar kitaip reguliuojama. Kitaip tariant, tai yra grynasis arba tiesioginis stebėjimas, kuriame nedalyvaujama.
Struktūrizuotas (kiekybinis) požiūris į stebėjimą reikalauja iš anksto parengtų detalių stebėjimo planų (schemų). Šiuo atveju tyrėjas turi naudotis esamomis stebėjimo programomis arba pats tokią programą pasiruošti.
Nestruktūrizuotas (kokybinis) požiūris į stebėjimą nereikalauja iš anksto numatytų schemų, bet atlieka tyrimus atviresniu, natūralesniu būdu. Čia laikomasi pažiūros, kad stebėjimo duomenų aprašymo ir analizės kategorijos gali geriau iškilti tyrimo eigoje nei tyrimo pradžioje.
Sociologas D. Silvermanas nurodo tokius nestruktūrizuoto stebėjimo eigos etapus :
• Tyrimo pradžią (t.y. pačių bendriausių klausimų paruošimas).
• Pastabų rašymą (paprastai pradedama nuo bendrųjų aprašomų kategorijų, vėliau
įvardijami konkretesni kodai ir pateikiami išsamesni kategorijų apibūdinimai).
• Stebėjimą (analizuojamos situacijos matymas), kuris naudojamas drauge su klausimynu.
• Hipotezių tikrinimą.
• Apibendrinimą.
Abu minėti požiūriai į stebėjimą (struktūrizuotas – kiekybinis ir nestruktūrizuotas –
kokybinis) turi savo privalumų ir trūkumų. Jeigu kreipsime dėmesį į smulkesnius elgesio fragmentus, galime prarasti visuminį vaizdą, bet tuomet lengviau fiksuoti ir analizuoti duomenis.
Labiau holistinis (visuminis) požiūris orientuojasi į platesnį vaizdą, bet tuomet yra kur kas sunkiau rinkti ir analizuoti duomenis. Tiesa, priklausomai nuo tyrimo tikslų konteksto galimos ir abiejų požiūrių kombinacijos.
Įvairūs tyrinėtojai turi gana skirtingas stebėjimo, kaip sociologinės informacijos rinkimo priemonės, vizijas. Įvardijami tokie pagrindiniai stebėjimo procedūros etapai:
• Problemos formulavimas.
• Stebėjimo objekto aprašymas, uždavinių nustatymas.
• Stebėjimo elementų ir tiriamo elgesio aspektų rodiklių nustatymas.
• Sąvokų, kuriomis bus aprašomi stebėjimo rezultatai, sistemos parengimas.
• Situacijų atrankos formavimas (esant dideliam jų skaičiui).
• Techninių dokumentų stebėjimo proceso rezultatams fiksuoti (įvairių kortelių, blankų) parengimas.
• Stebėjimo rezultatų užrašymas.
• Tyrimo ataskaitos ir rekomendacijų rengimas.
Stebėjimo, kaip sociologinės informacijos rinkimo metodo, privalumai ir trūkumai.
Privalumai:
• Galimybė tirti socialinį reiškinį įvairiapusiškai, atkreipiant dėmesį į kiekvieną aspektą atskirai.
• Stebėtojo (tyrėjo) santykio su stebima grupe lankstumas, kuris galimas dėl aplinkos struktūrizavimo.
• Pigumas, nes nereikia didelių finansinių sąnaudų, ypač dėl nestruktūrizuoto stebėjimo ir jo rezultatų fiksavimo ir pateikimo.
Trūkumai:
• Taikomas ribotoms atrankoms, kurių natūraliomis sąlygomis neįmanoma koreguoti (pvz., mitingo dalyvių skaičius).
• Neišvengiamas tyrėjo subjektyvus įsikišimas į tyrimo eigą riboja galimybę stebėjimo rezultatus apibendrinti platesniu mastu.
Stebėjimas dalyvaujant (įsitraukiant į tyrimą). Šiuo atveju tyrėjas stebi situaciją pats įsitraukęs į ją kaip dalyvis. To įsitraukimo mastas (vaidmuo) gali būti skirtingas. Kyla klausimas, kiek tyrėjas turi būti nutolęs nuo to elgesio, kurį jis studijuoja, ir kokiu mastu į jį įsitraukęs?
Sociologas A. Brymanas nurodo tokią tyrėjo įsitraukimo vaidmenų tipologiją:
• Didesne dalimi dalyvis.
• Visiškas dalyvis.
• Dalyvis kaip stebėtojas.
• Stebėtojas kaip dalyvis.
• Visiškas stebėtojas.
Koks bebūtų stebėtojo vaidmuo, visos skalės stebėjimas pačiam dalyvaujant, ilgalaikis pasinėrimas į grupės gyvenimą yra būtinas norint išskirti žmonių įpročius, juos aiškiai įvardyti bei iššifruoti socialinę struktūrą (kas juos jungia). Tik tokiu būdu galima surinkti reikiamus duomenis.
Suprantama, kad nėra paprasta grupėje tapti “savu” ar tapti grupės dalimi – tai sukelia nemažai problemų. Daugiausiai kyla etinių problemų, nes jos kyla dėl duomenų rinkimo metodo, dėl tyrėjo vadovaujančio vaidmens ir dėl tyrimo bei jo eigos priežiūros santykio (iškyla pavojus visai nekontroliuoti tyrimo eigos, ištirpti pačiam tyrime tapus grupės dalyviu).
Iš V. PRUSKAUS knygos Gal bus naudinga

Labai ačiū Tau, Will.

merginos, gal zinot kaip pas Makro destytojos Rupliene ar kartoja kas nors kursa as neislaikiau egzo antra karta, nzn ka daryt jei neislaikysiu trecia

Sveikos ekonomistės, gal kartais kuri turi darbelį apie pašalpas ir išmokas, ar ką nors iš E-verslo?
Labai laukiu

laba, gal kas rašėt apie pieno rinką Lietuvoje
Papildyta:

turiu kito autoriaus knygą apie Verslo planą, jei ką rašyk į až