As dabar tvirtai zinau, kad MB yra tikra tas su kuriuom as noriu gyventi
mes beveik 5 metus kartu gyvename - ir as tuo labai dziaugiuosi, kadangi negyvendamas su tuo zmogum jo pilnai nepazysti 
As dabar tvirtai zinau, kad MB yra tikra tas su kuriuom as noriu gyventi
As dabar tvirtai zinau, kad MB yra tikra tas su kuriuom as noriu gyventi
QUOTE(reduxe @ 2008 02 04, 13:18)
jei "nuodeme" nebutu atleista tai nereiskai, kad as buciau susidejusi lagaminuka ir issikrausciusiu iki vestuviu gyventi viena ir imciau laikytis celibato
bet kaip ten bebutu, visdelto smagiau kai pasikelbejau su kunigu, jis isklausinejo mano poziuri i krikscioniska santuoka, klause apie busimo vyro poziuri, klause kaip ruosiames aukleti vaikus, katalikiskai ar ne. mate mano tvirta apsisprendima tuoktis baznycioje! ir jis tikrai manes neklause -ar gailiesi to ka darai? ar pasizati to nebedaryti? tikrai ne!! 
Man atrodo, būtų blogiau, jei šiais laikais, kai gyventi atskirai, jei neturi tėvų tame pačiame mieste, yra klaikiai brangu ir būtų keista, jei pvz.: vienas iš sužadėtinių pavadinkime, turi gyvenamą vietą, o kitam sako, gaila bet tau teks gyvent atskirai, nuodėmė būtų, dar jei tik su naktiniais pamatyčiau - blogai būtų.
--------
Ir kažkas kur labai prieštaavo gyvenimui kartu šioj temoj galiu pasakyt.... (daug perskaičiau nepamenu kam)
Gerai, jei žmonės laikosi kartu, juk ne taip lengva...
--------
Mes iki vestuvių gyvenam kartu, vestuvių diena bus beveik trys metai...
zinote as irgi manau kad iki vestuviu butina pagyventi kartu, tik tada pazinsi ji iki galo koks jis yra
tuoksimes uz metu tada jau busime pagyvene kartu trejus metus
Sveikos,as su saviskiu gyvenam kartu jau 6 metai
Esam priprate prie vienas kito blogu ir geru savybiu,jis priima mane tokia kokia esu,as -ji toki koks yra:) pernai pradejom planuoti vestuves,bet turejom bedu ir nesigavo,tai siemet tikimes jau niekas nebesutrukdys
o musu vestuviu diena bus 7metai kaip mes kartu....
Is tikruju pritariu nuomonei,kad iki vedybu reikia kartu pagyventi ir pazinti vienam kita,nes kad ir mes tiek laiko kartu,bet vistiek iki galo dar nepazistam vienas kito,dar kartais ir as ji nustebinu ir jis mane kokiu nors savo poelgiu,o gal cia taip gaunasi,nes zmones su metais vis keiciasi....
Na zodziu as uz nuomone kad iki vestuviu reikia pagyventi kartu 
Papildyta:
Tada jau tikrai isitikini,kad jis yra tas vienintelis,nepakartojamas ir mylimiausias
Papildyta:
Tada jau tikrai isitikini,kad jis yra tas vienintelis,nepakartojamas ir mylimiausias
na mes tai viska is kito galo pradejom daryti.
Susipazinom abu buvom studentai ir jau po poros menesiu kazkaip kaip ir kartu pradejom gyventi, na kiekvienas turejo savo busta, bet budavo taip as pagyvenu pas ji savaite, savaitgaliui isvaziuojam tada kita savaite jis pas mane ir tt, tai kaip ir kartu gyvenom tik vis keisdami buta. Bet kazkaip gerai budavo zinoti, kad jei jis mane labai sunervins tai visada galesiu gristi i savo namus ir pasislepti nuo visko ir visu.
po poros draugystes metu jau rimtai kartu apsigyvenom, ir taip du metus. Visko buvo ir duru trankymo ir taikymusi, ir asaru ir dziaugsmo. Po to MB teko vaziuoti gyventi i kita miesta. mus skyre 100km tai matydavomes tik savaitgaliais. Ir man visai patiko vel gyventi vienai, daryti ka noriu ir negalvoti, veje as cia jau valandu valandas sedziu plepu su drauge o mano vargsas MB vienas namie...
Na manau as tiesiog buvau perjauna kai pradejom gyventi kartu todel as jauciausi kazkiek suvarzyta.
Po metu MB grizo i musu miesta ir mes vel apsigyvenom kartu ir tai buvo nuostabu, nes buvom pasiilge gyvenimo kartu. Bet po 6 menesiu as turejau isvaziuoti ir ne uz 100km , bet uz 700km i kita saly.
tad mus ir vel skiria atstumas, susimatom karta per menesi. Jis daug dirba as daug mokausi. Vasara tuokiames ir tada vel pradesim gyventi kartu.
Man kartais darosi baisu... kazkaip nezinau kaip vel reikes kartu gyventi...
Juk reikia tiek kompromisu, dabar pradedu panikuoti.... na bet cia tikriausiai tradicinis nuotaiky svyravimas pries vestuves
Na bet mano nuomone kad kartu pagyventi tikrai kad reikia
Susipazinom abu buvom studentai ir jau po poros menesiu kazkaip kaip ir kartu pradejom gyventi, na kiekvienas turejo savo busta, bet budavo taip as pagyvenu pas ji savaite, savaitgaliui isvaziuojam tada kita savaite jis pas mane ir tt, tai kaip ir kartu gyvenom tik vis keisdami buta. Bet kazkaip gerai budavo zinoti, kad jei jis mane labai sunervins tai visada galesiu gristi i savo namus ir pasislepti nuo visko ir visu.
po poros draugystes metu jau rimtai kartu apsigyvenom, ir taip du metus. Visko buvo ir duru trankymo ir taikymusi, ir asaru ir dziaugsmo. Po to MB teko vaziuoti gyventi i kita miesta. mus skyre 100km tai matydavomes tik savaitgaliais. Ir man visai patiko vel gyventi vienai, daryti ka noriu ir negalvoti, veje as cia jau valandu valandas sedziu plepu su drauge o mano vargsas MB vienas namie...
Na manau as tiesiog buvau perjauna kai pradejom gyventi kartu todel as jauciausi kazkiek suvarzyta.
Po metu MB grizo i musu miesta ir mes vel apsigyvenom kartu ir tai buvo nuostabu, nes buvom pasiilge gyvenimo kartu. Bet po 6 menesiu as turejau isvaziuoti ir ne uz 100km , bet uz 700km i kita saly.
tad mus ir vel skiria atstumas, susimatom karta per menesi. Jis daug dirba as daug mokausi. Vasara tuokiames ir tada vel pradesim gyventi kartu.
Man kartais darosi baisu... kazkaip nezinau kaip vel reikes kartu gyventi...
Juk reikia tiek kompromisu, dabar pradedu panikuoti.... na bet cia tikriausiai tradicinis nuotaiky svyravimas pries vestuves
Na bet mano nuomone kad kartu pagyventi tikrai kad reikia
O aš labai norėčiau gyventi su savo vaikinu kartu, bet....
Visų pirma, jis pats gyvena ne vienas, su broliu, o tas su savo panele, o trečią kambarį dar vienam vaikinui nuomoja, tai ir taip yra savotiškas bendrabutis
Antra, to neleistų jo tėvai
O jam gana svarbi jų nuomonė ir jis nenorėtų dėl to su jais ginčytis
Visgi ir butas tėvų, nors jie ten negyvena. Ir šiai, šia tema mes nekalbam, gerai supranta, kad kol neturim savo namų, negalum turėti ir bendro gyvenimo. Kartais, kai imu skustis, kad vel daiktus reikia pas save nesti, ar pamirsau kazka, tai paklausia: tai tu nori pasilikti? Tai nera siulymas, ko as zinoma labai laukiu, o klausimas i kuri jis nori gauti neigiama atsakyma
QUOTE(mazute@ @ 2008 02 16, 19:31)
O aš labai norėčiau gyventi su savo vaikinu kartu, bet....
Visų pirma, jis pats gyvena ne vienas, su broliu, o tas su savo panele, o trečią kambarį dar vienam vaikinui nuomoja, tai ir taip yra savotiškas bendrabutis
Antra, to neleistų jo tėvai
O jam gana svarbi jų nuomonė ir jis nenorėtų dėl to su jais ginčytis
Visgi ir butas tėvų, nors jie ten negyvena. Ir šiai, šia tema mes nekalbam, gerai supranta, kad kol neturim savo namų, negalum turėti ir bendro gyvenimo. Kartais, kai imu skustis, kad vel daiktus reikia pas save nesti, ar pamirsau kazka, tai paklausia: tai tu nori pasilikti? Tai nera siulymas, ko as zinoma labai laukiu, o klausimas i kuri jis nori gauti neigiama atsakyma 
tai nesupratau kuo geresnis tavo vaikino brolis, kad jis gali su panele o tavo vaikinas su avim negali?









