Jūs ir dabartinis Jūsų draugas?

Man labai įdomu kaip susipažįstama su nauju draugu, nes pvz. mano laikas pasiskirsto dabar taip: darbas + mokslai ir po darbo tiesiai namo pas savo mažąją, vakare manęs niekas niekur neišleidžia, nes, kai panelė prabunda, o kiaulystės dėsnis yra, kad visada, kai manęs nėra prabunda.... , tada tokį valandinį koncertą nemokamai surengia...
Po kelių tokių koncertų neberizikuoju, kur nors eiti, o ir niekas manęs neišleidžia. Savaitgaliai taip pat su dukryte kur nors praeina, nes baisiai pasiilgusi po darbo savaitės būnu, tai va ir įdomu, kaip čia susipažinti su kuo nors...

mes su vyru internetu susipazinom... laaaabai didelio atsitiktinumo deka

Na joooo, būna atsitiktinumų...

Na pas mane panasi situacija buvo - nei laiko, nei galimybiu ir dukryte neisleisdavo
Tik kai jau kazkiek paaugo, tai kartais islekdavau su grupiokais pabaliavot, bet tai budavo labai retai, ir tai, tevai labai nenoriai isleisdavo, nes mazoji tokio džiazo duodavo
O su dabartiniu savo zmogumi susipazinau labai atsitiktinai. Laukiau eilej, poliklinikoj (zinot, kaip tai buna valdiskose gydymo istaigose ). Po kurio laiko pastebejau, kad mane kai kas pastebejo Tas kazkas irgi lauke eilej. Pagalvojau: "Simpatulka, ir tik" (tipo visai nieko, bet ir nieko ypatingo, netgi i ji ziuredama masciau, kad pazistu tokius "saunuolius", taigi pamaniau neverta). Na bet atejo mano eile, as uzejau, po to isejau ir tiek. Einu jau gatve, ir lyg kazkas skubet neduoda. Vnz., einu letai. Staiga uzsimaniau atsigrezt. Atsisuku, o ten jis lekia is pas kos. Pribega su tokia kvaila sypsena: "Labas, kur eini?" O as ne ka protingiau atsakau: "Tenai" Ir stovim abudu kaip valenkai Tada jis klausia: "Gal galiu pavezt?" As tada galvoju: "Na ir banalybe. Ir isvis, kaip cia taip? Pavezt? Nei as jo pazistu, nei ka..." Na bet vaziuoti toloka buvo, tai ir sutikau. Jis atrakino man masina ir paprase palaukt, nes pasirodo .... jis uzejo pas gydytoja (jam reikejo kazkokios pazymos i darba), gydytoja standartiskai paklause, ar turi jis nusiskundimu, jis atsake, kad neturi ir pan. (o viso to pokalbio metu jis stebejo pro langa, kaip as jau lauke letai einu link troleibusu stoteles)... Ir stai gydytoja sako, kad jis lukteltu minutele, tipo tuoj israsys, ta pazyma. Klausia: Cia palauksit, ar uz duru?" Jis pasirinko antra varianta. Bet vietoj laukimo nuleke vytis mane
P.S. pazyma jis aisku atsieme, bet po to, kai as jau sedejau jo masinoj
P.S.2. Aisku dabar ne viskas taip grazu, mes ir pykomes ir taikomes, buvo ir rimtu ir kvailu konfliktu... Bet nuo tos lemtingos (matyt) dienos prabego 2 metai, o mes dar kartu ir planai ateiciai grandioziniai

katuka, nesuk sau galvos dėl to, kur Jį sutikti, tai dažniausiai tikrų tikriausi atsitiktinumai (kaip ir jau čia rašiusios mamytės tą patvirtina).
kol neturėjau sūnaus, keturis kartus per savaitę eidavau į barus, diskotekas ir pan. ir taip kokius tris metus, bet per tą laiką nesutikau jokio padoraus vaikino (neskubėkit sakyti, kad baruose ir diskotekose rimtų nebūna, dar ir kaip būna, tik jie ateina pailsėti, o ne draugių ieškoti, bet....)
o kai pagimdžiau, tai visi mano išėjimai būdavo iki parduotuvės su vaikučiu vežimėlyje, arba viena. tai su vienu susipažinau kaip tik parduotuvėje. t.y. jis mane ten pastebėjo, o po to pasisiūlė pavežti . tik susitikus buvau su juo porą kartų, pažiūrėjau, kad nieko su juo nebus ir nusprendžiau geriau tą laiką praleisti su sūnum... vėl buvau viena (na ne viena - su sūneliu)
po to, kai sūnui buvo 1,5 metukų išlėkiau su draugėmis ir draugais į diskoteką (pirmą kartą po gimdymo) ir būtent ten sutikau dabartinį savo draugą. mes jau/tik antri metai kartu ir/bet manau tai ilgam ...............

Su savo dabartiniu draugu susipazinau internetu, bet kas idomiausia- tai kad jis buvo mano kaimynas . Gyvenome mes bendrabutyje,tame paciame aukste, tik skirtinguose koridoriuose, o viens kito nepazinojom , as ji matydavau vaikstant/vazinejant su moterim, galvojau kad zmona (pasirodo sesuo) ir nekreipiau demesio ,o jis mane matydavo su vaiku, galvojo turiu vyra irgi nekreipe demesio . tai kai isivedem interneta tai per vietinio tinklo pokalbius ir susipazinom. draugaujam jau/tik 1.5 metu is ju 3 men gyvenam kartu. tikiuosi gyvensim ilgai ir laimingai , nors pykstames tai daznokai.

Na nepergyvenu aš kad draugo neturiu Surasiu ir aš dar savo išsvajotąjį...

na, as su savo draugu susipazinau kaip matyt dabar madinga-ineternetu is tikro i tokias pazintis ziurejau labai skeptiskai ir visa laika galvojau, jad ten bendrauja ir kazko iesko zmones su ivairiais trukumais tai susigalvojau papramogaut tikrai be jokiu ketinimu. nes mano mazius miegot eina 8val vakaro, tai kad nesedet prie teliko, sumasciau tiesiog pazaisti. ir prisizaidziau..... suradau zmogu, su kuriuo kartu nors dar tik puse metu, bet mums tikrai kartu gera ir planai ateiciai kaip kazkas issireiske 'grandioziniai". tiesiog manau, kad nereikia prievartaut likimo ir kazkaip dirbtinai ieskot to kito zmogaus, jis atsiranda tada, kai maziausiai to tikiesi...

mane rado internetu

Aga, butent tai ir norejau pasakyt. Savaji as sutikau, kai jau galutinai buvau palaidojus minti apie tai, jog sutiksiu sau skirta zmogu
Ir beje, po pirmu susitikimu maniau, kad nieko rimto tarp musu nebus Tiesiog praleisim kazkiek laiko linksmai ir tiek. Bet isejo priesingai nei as maniau

kokios gražios jūsų istorijos

ir tu greit tokia galesi papasakoti.
pagimdziau neseniai, bet siuo metu turiu vyra, su kuriuo susitikinejame, manau, virs menesio ir dar nebuvome susipyke. susipazinau internetu. lengviausias budas mano atveju.
rase man daug ir susitikti norejo, bet vat i susitikimus nelabai iseina nueiti, nes laiko neturiu, tai daug bernu ir atsoko. o dar daugiau kai pasakiau, kad turiu dvynukus, o apie tai as sakiau iskart kai parasydavo "parasyk apie save daugiau". atshoko, bet nevisi

tad jaunom, uzimtom ir vienisom mamom internetas yra tikras ishsigelbejimas