Įkraunama...
Įkraunama...

Jūs ir dabartinis Jūsų draugas?

po biologinio , as turejau keliata kadru, bet nieko is ju nesitikejau, tiesiog gyvenau sau. Su dukryte iskato juos supazindindavau, na bet ji tuomet buvo maza ir nieko nesuprasdavo. O kada atsirado dabartinis draugas, meciau visus kadrus per borta laugh.gif , tiesiog siulyciau pagyventi sau, nieko rimto is ju nesitikint . Taip uzgoztumete savo vienatve, o kai atsiras tikrasis, manau pats prades apie rimtus dalykus kalbeti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo netaa: 28 vasario 2005 - 14:13
As su savo draugu, ko gero, pirma karta toki rimta pokalbi turejau praeita savaite blink.gif ... Jis man aiskina, kad nieko negali pazadeti tol, kol jis nesijaucia visiskai nepriklausoams... Jis seimoje gerai jausis tik tada, kai gales visapusiskai ja aprupinti... O kadangi as turiu vaikeli, tai dar didesne atsakomybe... tada jis butu jos teciu... O jis mane ir mano vaikeli myli, tik bijo tiek prisizadeti kalnus, jei ju nesugebes duoti...
Atsakyti
QUOTE(stellcis @ 2005 03 02, 10:16)
As su savo draugu, ko gero, pirma karta toki rimta pokalbi turejau praeita savaite blink.gif ... Jis man aiskina, kad nieko negali pazadeti tol, kol jis nesijaucia visiskai nepriklausoams... Jis seimoje gerai jausis tik tada, kai gales visapusiskai ja aprupinti... O kadangi as turiu vaikeli, tai dar didesne atsakomybe... tada jis butu jos teciu... O jis mane ir mano vaikeli myli, tik bijo tiek prisizadeti kalnus, jei ju nesugebes duoti...


Nu žinai, taip gali ir nesulaukti. Sorry, kad gąsdinu. Maniškis taip pratempė 3 metus, tai ačiū Dievui aš pati viskuo pasirūpinau, o jis taip ir liko kaip buvęs ir netgi leido sau išeiti į mažiau apmokamą darbą, kad tipo smegenų niekas neplautų. Manau, kalnų prisižadėti nereikia, ir neturi jis vienas jausti atsakomybės, čia gi Lietuva, daugumoj šeimu ardosi abu darbuose - ir vyras ir žmona.
Atsakyti
QUOTE(Munė @ 2005 03 03, 18:02)
Nu žinai, taip gali ir nesulaukti. Sorry, kad gąsdinu. Maniškis taip pratempė 3 metus, tai ačiū Dievui aš pati viskuo pasirūpinau, o jis taip ir liko kaip buvęs ir netgi leido sau išeiti į mažiau apmokamą darbą, kad tipo smegenų niekas neplautų. Manau, kalnų prisižadėti nereikia, ir neturi jis vienas jausti atsakomybės, čia gi Lietuva, daugumoj šeimu ardosi abu darbuose - ir vyras ir žmona.

Zinau, kad galiu nesulaukti... bet taip pat zinau, kad jis daug dirba... ir mane gimtadienio proga taip apipirko, kad ojojoj blush2.gif Tai va, jis rupinasi manimi tiek, kiek gali... Bet taip pat zinau, kad jis butu puikus vyras ir tevas (tikra priesingybe mano buvusiam vyrui)... Matai, o jis taip aukletas, kad vyras turi islaikyti seima, o moteris dirbti ir siekti karjeros sau, bet ne tam, kad uzdirbtu kalnus biggrin.gif Nors kadangi man paciai tenka islaikyti dukryte, as irgi nesu tokios nuomones, kad tik vyras turi rupintis seima...
Atsakyti
Sveikutes smile.gif Labai idomu jusu istorijas paskaityti. Tuo labiau, kad pati dabar nezinau kaip elgtis. Jau keli metai naslauju. Draugo dar neturejau, nes ir laiko jam nebuciau atradusi. Visa laisvalaiki vaikams skirdavau. Dabar mazylis lanko darzeli, didysis mokykla. Atsirado laisvo laiko, tai ir minciu visokiu. Tai dabar ir mastau ar cia pati tureciau truputi pasistengti, ar vis tiek likimas pats patvarkys kaip geriau. Internete esu dar naujoke ir dar daug ko nezinau. Iseiti kur nors neturiu su kuo. Tai dar gerai kad jus radau, kurios isgyveno kazka panasaus. Bendradarbes vis stebisi, kaip as vis dar viena. Aisku nesu uzsibarikadavusi nuo aplinkiniu: sportuoju sporto klube, bet turbut ir as esu nematoma siuo momentu. Arba kaip drauge sako, kad elgiuosi kartais taip, kad is sono atrodo jau turiu ir niekas nebedomina. Matyt teks siek tiek pakoreguoti veido israiska. Ir dar viena mintis turbut kvaila blush2.gif nelabai tikiu kad gali atsirasti norintis prisiimti nors mazyte dali ne savu vaiku rupesciu. Bet viltis mirsta paskutine mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Dziuge @ 2005 03 04, 11:10)
Sveikutes smile.gif  Labai idomu jusu istorijas paskaityti. Tuo labiau, kad pati dabar nezinau kaip elgtis. Jau keli metai naslauju. Draugo dar neturejau, nes ir laiko jam nebuciau atradusi. Visa laisvalaiki vaikams skirdavau. Dabar mazylis lanko darzeli, didysis mokykla. Atsirado laisvo laiko, tai ir minciu visokiu. Tai dabar ir mastau ar cia pati tureciau truputi pasistengti, ar vis tiek likimas pats patvarkys kaip geriau. Internete esu dar naujoke ir dar daug ko nezinau. Iseiti kur nors neturiu su kuo. Tai dar gerai kad jus radau, kurios isgyveno kazka panasaus. Bendradarbes vis stebisi, kaip as vis dar viena. Aisku nesu uzsibarikadavusi nuo aplinkiniu: sportuoju sporto klube, bet turbut ir as esu nematoma siuo momentu. Arba kaip drauge sako, kad elgiuosi kartais taip, kad is sono atrodo jau turiu ir niekas nebedomina. Matyt teks siek tiek pakoreguoti veido israiska. Ir dar viena mintis turbut kvaila blush2.gif nelabai tikiu kad gali atsirasti norintis prisiimti nors mazyte dali ne savu vaiku rupesciu. Bet viltis mirsta paskutine mirksiukas.gif


baik tu, norinciu visada atsiras. paskaityk daugiau musu istoriju mirksiukas.gif
Del veido israiskos koregavimo - mintis gera. + dar patarciau pakeist zvilgsni (inest i ji truputi paslaptingumo bei lengvucio flirto), na ir sypsokis daugiau smile.gif

Beje, sveika prisijungus 4u.gif
Atsakyti
As irgi daugiausia del vaiko nerimauju. Mano vaiko charakteris sunkokas. Jis labai jautrus, bet ne minkstas. Labai uzsispyres ir t.t. Be to labai prisirises prie manes, nelabai nori isleisti mane pasiganyti.
todel jei tik atsiranda rimtesnis pretendentas i mano dusia ir nori susipazinti su mano vaiku, tai visada juokauju - mane prisijaukinti buvo zymiai lengviau. Su mano vaiku taip lengvai neisdegs...

O siaip tai norejau paklausti, kaip jusu vaikai reaguoja (reaguodavo) i jusu pasimatymus - ar nebuna teroro, santazo, oziu ir kitokiu priestaravimu.
Maniskis tai isleidzia su asaromis, o palikes sedi su mob.tel.rankose ir kas 10 minuciu - kur esi, ka darai, kada grisi...
Zinau, kad tai negerai. Bandau dabar sistema ivesti - jei 10 kartu kur nors iseinu, o jis paskambina tik 1 karta, jam prizas - bilietai i spektakli. Siek tiek padeda, ziuresim ar ilgam.

Juk greitai mano vokietis vel atvaziuoja blush2.gif

Atsakyti
Vilma, nepergyvenk 4u.gif As su vyru kai susipazinau, tai nuo pat antro pasimatymo mes susitikinedavom trise, nes jis neturejo kam vaiko palikt (mat buvo naujai atvaziaves i miesta, o jo tevai liko kitam mieste). Ir visai normaliai buvo thumbup.gif (beje, vaikui buvo tuo metu 5 metai) Tiesa, gal man buvo lengviau vaika priimti, nes nuo pat pazinties momento zinojau, kad jis toks yra ax.gif
Atsakyti
Labai kurioziska, bet mano keturmete dukte sako:jei ka nors dar mylesi, tai jis cia gyvens ir su mumis zais biggrin.gif
Atsakyti
Nežinau gal aš kvaila, ar naivi ( nors jau tricatnikas šiemet stuktels) bet situacija yra tokia dar paauglystėje sumasčiau, kad kai bus/atsiras/sutiksiu TĄ tai kūnas, protas, širdis suras harmonija ir pasakys taip tai tas. Ir aš laukiau to pasakymo. Ir nors aplink dūzgė nevienas, o kartais gaudavosi ir trikampiai man jie būdavo draugai ir aš šventai o gal naiviai/kvailai tikėjau, jog negaliu apsikabinti, pasibučiuoti jei to žmogaus nemyliu, jei jis tik tiesiog draugas. Net susikabinimas už ranku man atrodė tikros meilės išdavystė jei jos nėra širdy. Ir aš laukiau, nors iš šalies atrodė, jog patyrimo turiu nerealiai ir kaip nebūtų parodoksalu pas mane eidavo konsultuotis panos kursiokes imtymiais reikalais nes aš buvau metais vyresnė ir jos manydavo jog aš esu TOKIA patyrusi, o aš... pasibučiavau pirmą kartą kai man buvo 22 metai. blush2.gif
Tada sutikau savo dabar jau ex. Ir protas, kūnas bei širdis entuziastingai sušuko, jog tai JIS. Po 7 metų ta pati širdis prisipažino, jog suklydo verysad.gif
O situacija yra tokia, kad aš bučiavausi tik su vienu vyru ir mylėjausi tik su vienu vyru ir neįsivaiduoju kaip tai reikėtų daryti su kitu blush2.gif blush2.gif blush2.gif ax.gif
Atsakyti
QUOTE(mamulia @ 2005 02 26, 17:12)
debesuota,

Bet va dabar kai jau kopiu link ketvirtos desimties, esu stora, su dviem vaikais ir istampytais nervais, kazkas juos kaip muses prie medaus traukia g.gif g.gif matyt ateina laikas?




Matyt, tikrai ateina laikas wink.gif ir kaip visada - keistai ir netikėtai smile.gif
Atsakyti
biggrin.gif as taipogi susipazinau internetu su savo dabartiniu draugu...jis mane atrado smile.gif esam labai laimingi,niekada netikejau virtualiu pasauliu...nes pries tai irgi buvau susiradaus drauga internetu,bet nepasiseke,gyvenimas buvo tikras pragaras...o sis draugas ilgai laukta ir issvajota meile smile.gif esu labai laiminga..bet aisku nezinia kas gali buti po keliu metu...bet manau svarbiausia turi buti vienas kito supratimas smile.gif
Atsakyti