Labas rytas, labas rytas! Įlindau šį rytą ir matau, kad tik 2 lapus nuo paskutinio prisijungimo (vakar vakare) prirašiusios, o buvau nusiteikusi kokius 5 skaityt
Na ką, žodis
Dujokaukeei, neak.studijose ne lozoriai mokosi

(prašom neįžeinėt

).Tiesiog, kai man buvo 18 m., žinojau, kad noriu dirbt su žmonėmis, jiems padėti ir jei ne gydyti, taip bent savo šypseną dalint, gerą žodį...Stojau ten, kur širdis vedė, o su savo vidurkiu be vargo iškart į univerą galėjau taikyt. Bet... tiksliųjų mokslų bijojau (už tai dabar su skaičiais dirbu

), tai rinkausi sferą nuo kurios kaifavau per visas praktikas, džiūgavau, atseit tikrai savose rogėse sėdžiu

Bet po poros metų tos rogės po truputį nebe tokios mielos darėsi, nors į darbą kiekvieną rytą lėkiau, kaip ant sparnų

Gal ir būsiu pasmerkta, bet atlygis už darbą šioje vietoje taip pat
s v a r b u s. Tai štai, po kelių metų mano žvilgsnis vis dažniau (artėjant pavasariui) ėmė krypti į universitetą

Dirbau, tai teko rinktis neak.studijas. Tai štai, aš taip pat iš tų žmonių, kurie sprendimus įtakoja širdis, po to - protas

žaviuosi,
vaižgante 
Bet mane žinojimas, kas laukia ateityje truputį gąsdintų

Nors..., kai tiki, kad esi pašauktas padėti žmonėms, tas laukimas gal ir nebaugina?
Papildyta:Kresida, nesigraužk labai dėl sprendimo, juk savo dukriuką saugai nuo ligos

Pabūsit šiandien abi, papramogausit, vaikui užsimirš ta nuoskauda
LinetaBlue ir
pepilota, būkit linksmos ir mažiau tų žiūrėjimų į lubas, geriau per langą, arba taip
Laura_k, žinau...pas tave irgi viskas bus gerai, neskubėk
P.S. o psichologiją studijuot ir aš svajojau