pirmasis mano buvo extra CP prieš 9 metus. Po operacijos jaučiau tuštumą, nors logiško paaiškinimo tam nėra. Puikiai suvokiu, kad mano gimdymas būtų pasibaigęs angelėliu danguje. Pikčiausia turbūt tai, kaip tai įvyko. Nors tariausi su gydytoja dėl gimdymo ir ji mane vis apžiūrėdavo, ji nematė, kad vaiko galva negali įsistatyti dėl apsivijusios virkštelės, kuri buvo privyniojusi vaiko ranką prie galvos. Pairuošimas operacijai įvyko per 15 min., per kurias buvo išplautas skrandis po sočių pietų, nes pamatavę ligoninėje tonusus nusiuntė pietauti ir neužsiminė apie operaciją. Po to sputniko peiliuku buvo nuskusta, o tiksliau gerai supjaustyta gera vieta. Tarp kitko dar buvau iškoliota, kad esu nevala ir prieš ruošdamasi gimdyti galėjau nusiskusti, nors gydytoja griežtai uždraudė tą daryti, kad nebūtų jokio papūliavusio spuogelio




Sūnelis mano augo labai neramus, o kas keisčiausia ir juokingiausia, tai visi gydytojų paaiškinimai ir baigdavosi tuo, kad gimė po CP, tai ko miela mamyte jūs tikitės, kitaip ir būti negali. Piktina tai, kad tai tik aplinkybė, ant kurios viską galima nurašyti. Tikriausiai, jei būtų gimęs per komplikuotą gimdymą, neramumo priežastis būtų kaip tik sudėtingas gimdymas.
Šiuo metu aš laukiuosi antro, norėčiau pabandyti gimdyti natūraiai, bet ir į CP nepspjaunu, jei tik bus kažkokios komplikacijos, tikrai nesvarstysiu ir rinksiuosi CP. Bet vistik manau, kad daug svarbiau pasirinkti gerą specialistą ir šį kartą tą darysiu tikrai labai kruopščiai. Mokami pinigai ir susitarimai dar negarantuoja sklandžios eigos, o ateinant gyvybei į šį pasaulį labiausiai norisi ramybės, susikaupimo, tvirtumo ir žinojimo, kad tiek manimi tiek mažyliu bus pasirūpinta.