kaip produktyviai praleisti laiką su visais vaikais, kad kiekvienas jaustųsi lygus, kad jam būtų skiriamas maksimalus dėmesys ir t.t.?
Gal išeitis-kiekvienam šeimos nariui pasiskirstyti po vaiką nors kartą per savaitę-ir tuomet skirti jam maksimalų dėmesį???O gal per išeigines vieną kurį vaiką nuvežat pas senelius?Kokių turit idėjų?
Tiesa pasakius aš neįsivaizduoju, kaip reikia užtekti laiko daug vaikų, nes aš su dviem vos susitvarkau. Nemoku aš. Ir mano mama pastebėjo, kad aš vyresnėlei dėmesio labai mažai skiriu. Nežinau net pati ką daryti. Vyras iki vėlumos dirba, kai grįžta, nori tik ramybės ir su mažiumi nepasilieka, o mažius taip pat gudrus-mamos nepaleidžia iš akiračio. Ir lieka nuskriausta dukrytė. 
Kartas nuo karto save pagaunu, kad jau mažesnis tai jau daugiau jam savęs atiduodu. Tuo tarpu skubu kompencuoti dėmesį vyresniesiems. Bet vyresnieji su kokiu pavydu žiūri į mane kai mažiai susilipa abu ant kelių. Taip negera širdy pasidaro, kad net nukeliu ir einu sau. Aišku visada ir tą vyresnį apkabinu, pabučiuoju. Niekad stengiuos jų akyse nepasakyti, neparodyti, kad broliai mažesni, tai aš juos daugiau myliu, jiems daugiau reikia saldainių ar pan. Bet tikrai labai sunku padalinti vienodai meilę, šilumą, dėmesį. 
QUOTE(White @ 2005 07 10, 20:41)
Jums gerai mazesni didesni o mano trys leliai ir nei vienas nesupranta kad reikia ziureti visus tris visi kai supuola ant manes nezinau nei ka daryti 
tai susodinu visus tris i viena eile ir zaidziam kartu 
o kartais tai neimanoma tada pasodinu juos i manieza ir kazkaip nusiramina 
tai susodinu visus tris i viena eile ir zaidziam kartu o kartais tai neimanoma tada pasodinu juos i manieza ir kazkaip nusiramina Du jau daug, bet pas tave cieli trys Kiek vaikų bebūtų, ir kokio jie amžiaus - nori dėmesiuko nors tu ką.
Gal yra tik toks laikotarpis, kai to dėmesio reikia daugiau - kai lialiukas, pirma klasė (bent mano atveju, nes daugiau "dirbi" prie mokslų), ligos metu ir t.t.Šiaip stengiuosi neišskirti - mylimas, mažiau mylimas....
Labai sunku, bet manau, kad didesniajam dėmesio reikia rodyti daugiau nei mažesniajam. Nors labai stengiamės , bet visgi mūsų didysis - rugsėjį jam bus keturi - kamuojamas prieštaringų jausmų, sesytę (jai tuoj bus 7mėn) ir labai myli - priėjęs kalbina, bučiuoja, o kai jam atrodo, kad nematom - bando jai įgnybt, o kai ši pradeda verkti, puola glostyti.
Kai mokiau vyriausiaji dviratuku vaziuot, tai mergos begiojo is paskos.....
QUOTE(odė @ 2005 09 16, 19:40)
Su tuo dėmesiu tai problemėlių atsiranda 
Vieną vos ne 
klausymais reikia konsultuoti,kitą vėl visokios nesąmonės kankina-maištaujanti siela 
,o mažiukas,tai jau visai be komentarų.Taip ir keičiu savo amplua kas 5 min.
Vieną vos ne klausymais reikia konsultuoti,kitą vėl visokios nesąmonės kankina-maištaujanti siela ,o mažiukas,tai jau visai be komentarų.Taip ir keičiu savo amplua kas 5 min. Na va sakau,kad baisu
,bet vistiek kažkaip susitvarkyti reikia 
Žinoma , kad vyresnėliui dėmesio mažiausiai tenka, pastebėjau, kad jį tik baru, "pamokas ruošk", tą padaryk, ano nepadarei pagailo vaiko, sakau nieko gero nemato...., tai suorganizavau jam dėmesio dieną (čia buvo praeitą pavasarį)
Jam buvo atostogos, pasiėmiau laisvą dieną darbe ir tik abu nuėjom į kiną, paskui piceriją, paskui nusipirkom neragautų saldainių, pabendravom mažių netrukdomi, pasivaiksčiojome po miestą....buvo labai laimingas...labai smagus nešė saldainius savo broliui ir sesei , manau reiks vėl kada tokią dieną sugalvoti, aišku dažnai neišeina, o ir gautusi kažkoks įprastas ir nebeidomus dalykas
Gal pasinaudosit mano įdėja
Jam buvo atostogos, pasiėmiau laisvą dieną darbe ir tik abu nuėjom į kiną, paskui piceriją, paskui nusipirkom neragautų saldainių, pabendravom mažių netrukdomi, pasivaiksčiojome po miestą....buvo labai laimingas...labai smagus nešė saldainius savo broliui ir sesei , manau reiks vėl kada tokią dieną sugalvoti, aišku dažnai neišeina, o ir gautusi kažkoks įprastas ir nebeidomus dalykas
Gal pasinaudosit mano įdėja
