Ar didelėse šeimose užauga geresni vaikai?

#1
Aš galvoju, kad didelėj šeimoj (kalbu apie kultūringą, normalią šeimą wink.gif ) užaugę vaikai nėra tokie išlepę, jie pakankamai savarankiški, išmokę siekti kompromisų, dalintis, pagelbėt, jautresni kitų skausmui, kaip manot jūs?
Ar geriau augti vienturčiui, turėt maksimalų tėvų dėmesį, daugybę daiktų, su niekuo nesidalint ir t.t., ar didelėje šeimoje, kur reikia siekti kompromisų, mokytis su daug kuo susigyvent ir t.t. wink.gif ?
Atsakyti
#2
QUOTE (lengvute @ Ketvirtadienis, 04 Gruodžio 2003, 12:46)
Aš galvoju, kad didelėj šeimoj (kalbu apie kultūringą, normalią šeimą wink.gif ) užaugę vaikai nėra tokie išlepę, jie pakankamai savarankiški, išmokę siekti kompromisų, dalintis, pagelbėt, jautresni kitų skausmui, kaip manot jūs?

Dabar tokiu seimu tikrai mazai ir pazystu viena seima kurioje yra 5 sunus ir viena dukra ir 2 is ju jau baige aukstasias dar du baigdineja, 1 technikuma baige, o vienas dar pypliukai. o tevai jiems niekuo nepadeda jie patys per save viska pasiekia gerai tik tai kad tevai nors i vilniu juos isleido mokytis nepabijodami kad netures nieko valgyt idet, bet gyvenimas privercia ir zmones sukasi kaip ismano. Nors dauguma zmoniu turi nuomone jeigu daugiavaike seima tai is asocialiu seimu bet tikrai taip nera smile.gif
Atsakyti
#3
o didele seima, tai kokia?

Yra dideles seimos ir pliusu ir minusu.
Va viena minusa ant savo kailio patyriau: vyras turi dar dvi jaunesnias seseris. Joms gal ir gerai, kad jos turi vyresni broli, kuriam mamyte idiege, kad sesrys ir jinai turi buti pirmoj vietoje, bet as anytai aciu uz tai negaliu pasakyti.
Visad pirmoje vietoje yra jo seserys - toliau visi kiti. Paprasciausiai jisai taip nuo vaikystes ipratintas.
Bando dabar keistis, supranta, kad jisai dabar turi savo seima, kuri jam turetu buti svarbi, bet tai kas idiegta vaikysteje oi kaip sunku pamirsti.

Dabar apie jo seseris - jaunele visu mylima ir lepinama, bet uz tat savarankiska ir turinti savo nuomone. o vidurinioji - atleiskite, bet visiskai mazas vaikas. Pastoviai ja reikdavo kur nors lydeti, jai padeti, jai aiskinti ir t.t - va tau ir savarankiskumas.


Atsakyti
#4
Cia jau nepriklauso nuo seimos diduo, o tik nuo auklejimo. As esu vienturte, bet budama maza tikrai buvau net perdaug jautri. Taciau nepriklausomai nuo vaiku skaiciaus buvau tikrai geras vaikas, taciau kas is blogosios puses tai man buvo sunku dalintis su kitais ir siek tiek tinginiuke, taciau mandagi cool.gif
Atsakyti
#5
[quote=lengvute,2003 12 04, 14:47]
Aš galvoju, kad didelėj šeimoj (kalbu apie kultūringą, normalią šeimą wink.gif ) užaugę vaikai nėra tokie išlepę, jie pakankamai savarankiški, išmokę siekti kompromisų, dalintis, pagelbėt, jautresni kitų skausmui, kaip manot jūs?


Manau, kad tai stereotipas ir visos taisykles turi isimciu...Mes augom penkiese, bet tikrai negaliu sakyti kad visi esam ismoke dalintis, siekti kompromisu, pagelbet viens kitam, uzjausti. Vienas mano broliu (trecias vaikas seimoje, septyniolikmetis) visada nori kad jam padetum spresti jo problemas, bet jam nusisvilpt kad ir tau reikia jo pagalbos. Jis daznai sako, kad svarbiausia savimi pasirupint , o kitu nelaimes yra ju asmeninis reikalas. Jis nuo pat mazumes toks savanaudis ir jo perdaryt ar perauklet neimanoma. sad.gif Musu mama ji labiausiai myli, o jis mums (sesems) prasitare, kad reikia pries mama geruciu pabut, pinigu "nutrest" ir kai tik gales dings is namu, tiek ji mama ir bematys...
Vaikystes draugo seimoj abu tevai geriantys, dvi seses "isejo" nedorais keliais, brolis sedi uz vagyste,o mano draugas gerai mokesi, gavo " Valstieciu laikrascio" stipendija (kaimo vaikams ) , baige mokslus ir sekmingai dirba. clap.gif " simja nie bez urodov " - geras posakis thumbup.gif
Atsakyti
#6
as uzaugau didelej seimoj, musu buvo ne 3 smile.gif matau tik minusus tokiu seimu, musu seima tikrai nebuvo asociali, tevai dave kiek galejo, padejo ir padeda, bet mes visi labai skirtingais zmonemis uzaugom ir suprask tu dabar kodel, visi baisiai skirtingi, ta prasme charakteriai tai ner net ko lygint. as pati jauniausia savo seimoj buvau, tai esu baisiai ne islepinta, kaip kas pagalvitu, bet iserzinta, taigi esu baisiai irzli, nervuota, kaprizinga, ir pan. nu as galvoju augti dideleje seimoje nervams ne i sveikata smile.gif
Atsakyti
#7
as irgi galvoju,kad tos daugiavaikes seimos tik per televizija tokios draugislos ir laimingos atrodo.as pati tai paprastoj seimojuzaugau.bet kai matau,kaip riejasi mano vaikai tai tos laimes ne su ziburiu neizvelgsi.buna momentu,kad gailiuosi jog tiek prigimdziau
Atsakyti
#8
as pati buvau vienturte. Kai kas sako, kad tokie nemoka dalintis...baikit juokus..dalinuosi su draugais kuo tik galiu, nes ..o su kuo dar dalintis. O va mano tevas buvo is 9 vaiku sheimos..seima tvarkinga, bet aukstaji baige tik vienas ish ju, kiti darbininkai- vargo peles, jei ka ir pasieke tai tik sutuoktiniu deka. Pavydo daug, o kai susirgo mociute- ne viena dukra nepanoro ziuret jos, gerai kad marti apsieme..va taip..Kai mano tevas mire man buvo 3 metai, toks vaizdas kad seneliai ne nepastebejo jog turi vienu vaiku maziau, kiti kompensuodavo smile.gif) Kazkaip pagalvoju, jei tevas butu vienas buves, tai seneliai ir demesi man butu rode ir ant keliu pasisodine ir apie ji papasakoje, o dabar tai pavalgius apsirengus, tai ko dar nori- ir be taves yra rupesciu. Manau daugiavaikese nelieka vietos pasisnekejimams, nes viskas tarp puodu nuskesta

pati turiu du vaikus, tai kai gime antras, vos speju pirmajai demesi skirti, o jei dar septyni. Tai vyresni tampa teciais, ir vietoj to kad knygas skaitytu- uzpakalius sluosto. Manau trys vaikai yra pats tas, keturi ...gal irgi faina, bet daugiau...na nebent taip gaunasi nestuke.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilka: 25 gruodžio 2006 - 07:08
#9
Manau,kad tiek mažesnėse, tiek didesnėse šeimose visokių būna. Mes augom trise:aš ir du broliai. Aš baigiau mokslus{aukštuosius},turiu darbą,nusipirkau namą...O tie du tai niekur dedami,net gėda viską rašyt. Pijokai, driskiai, baisiai pavydūs, gali numirt,bet negausi nei lašo vandens,nei cento duonai...O aš kažkaip pripratus dalintis, padėt kai kam reikia ir t.t. Nors visus augino vienodai, mokytis būtų leidę visus....
Atsakyti
#10
mano sunus gabus,bet vienas nesimoko,o kitas beveik pirmunas.gal ir pasieks ko nors gyvenime.visus vienodai myliu,ir visi vienodai "gauna i kupra".bet vyresneliui vis tiek atrodo,kad jis maziausiai mylimas.ziuriu i ji ir matau,kad jis gimes but vienturciu.nes kai mes tik dviese bunam,viskas gerai.ir su kitais tas pats,po viena vaikai kaip vaikai.kai kruvoj tai ne tik kad riejasi,musasi,bet tiesiog nekencia vienas kito
Atsakyti
#11
QUOTE(4mamyte @ 2006 12 17, 11:32)
as irgi galvoju,kad tos daugiavaikes seimos tik per televizija tokios draugislos ir laimingos atrodo.as pati tai paprastoj seimojuzaugau.bet kai matau,kaip riejasi mano vaikai tai tos laimes ne su ziburiu neizvelgsi.buna momentu,kad gailiuosi jog tiek prigimdziau

ojei,perskaiciau ir issigandau doh.gif mes irgi 3 ar net 4 pabiruciu norim,ale kai paskaitai tokias mintis,tai pradedi abejot g.gif
Nors manau,kad daug kas ir nuo vaiku charakteriu priklauso,gali buti daug ir visi gerai sugyvens,o gali buti 2 ir plieksis kaip svetimi doh.gif
Atsakyti
#12
tai jau tikrai,vaikai kaip loterija.nezinai kokio charakterio gims.o juk ne visada gyvenimas susiklosto,kad galetum juos siltnamio salygom augint g.gif
Atsakyti