| QUOTE (lengvute @ Penktadienis, 05 Gruodžio 2003, 8:40) |
| žinai, tavo noras man suprantamas, manau, kad esi nusivylusi vyru, bet ir dar kažkuo (gal-savim ar pan.), gal tuo, kad kažko dar nepasiekei, nerealizavai, nesijauti ypatingai laiminga  Paklausimas "kas per kaltė tave slegia" nėra kvailas..., nepereikvok, nepertempk savo jėgų, galimybių, norėk ir matyk, tai, kas įmanoma  |
nežinau, neslegia manęs jokia kaltė. Aš esu paprastas žmogus, labai laimingai augęs, mylimas tėvų vaikas...Kiek beanalizuočiau, man tokias moralines vertybes tiesiog įskiepijo mama ir viskas. Dar nebuvo klaidų mano gyvenime. Aš visada tikėjau savimi, bet vos tik įsipainiojau į jausmus, tai ... Gal net nesu labai nusivylusi, bet jaučiu didį apmaudą dėl to ir kaltę prieš save, kad tikėjau, jog visas problemas išsprendžia meilė šeimoje...neapsimoka tuo tikėti ir gyventi reikia taip, kad jaustum pilnatvę. Aš tos pilnatvės ieškau ir aš tikrai būčiau laimingesnė būdama viena, bet galėdama įgyvendinti troškimus, nei būdama apgaubta geriausio vyro meile..Aš esu vienišė ir kaip vyras sako, gyvenu iliuzijų pasaulyje. Kai baramės jis mane krato rėkdamas "atsimerk tu vienąkart", bet vos aš "atsimerkiu", tai man išvis sulįsti gyvai į žemę norisi..tokia beprasmybė, toks primityvizmas aplink, kad koktu. Esu laimingas žmogus, net labai laimingas, tik tas troškimas pakeisti nors vieną likimą yra negailestingas mums abiems, tuo pačiu ir mūsų dukrai. Ir plėšausi pasirinkime. Žinau, kad vyras pralaimės, gal ne rytoj, ne poryt, gal spės prabėgti keletas metų, bet jis pralaimės. tiesiog skirtingi keliai, veda į skirtingas puses.
Mes irgi su vyru apsnekejom, kad jei pasiryztume isivaikinti, noretume kuo mazesnio vaikucio. Man atrodo, genus auklejimu ir aplinka galima nugaleti.
Kaip bebutu liudna, mus labiausiai stabdo finansai. Juk ta trecia vaikeli reikes ir uzaugint, ir ismokslint... Kartais net geda, kad del tu finansu nepadarai kazkam gero, juk duonai tai uztenka ir stogas virs galvos yra...
Kaip bebutu liudna, mus labiausiai stabdo finansai. Juk ta trecia vaikeli reikes ir uzaugint, ir ismokslint... Kartais net geda, kad del tu finansu nepadarai kazkam gero, juk duonai tai uztenka ir stogas virs galvos yra...
Aš nesiekiu savo apmaudo numalšinti svetimu vaiku, jokiu būdu..Tas suvokimas dėl įvaikinimo atėjęs daug seniau į mano gyvenimą, nei mano vyras, bet kai mes bendravome matyt apsigavau tikėdama žodžiais "aš nieko prieš kada nors.." neaplankė manęs "nušvitimas", jog kada nors gali reikšti "tiesiog niekada", kas dabar taip puikiai vien veido grimasomis deklaruojama..
Pridedu ta skelbimo teksta, gal kuriai apsisprendusiai pravers. Gal pavyks vyra ikalbeti palankyti, gal jis pakeis nuomone. Primenu, kad skelbimas jau yra pasenes, cia tiesiog info kas vyksta Vilniuje. Kaune turbut panasus darbas su globoti norinciomis seimomis vyksta "Pastogeje"
***********************************************
Šiandien Lietuvoje jau laisviau ir atviriau diskutuojama apie įvaikinimą, jo socialinius, teisinius aspektus. Deja, nėra įprasta kalbėti apie psichologinius sunkumus, kuriuos patiria žmonės, pasiryžę šiam žingsniui.
Naujo šeimos nario atsiradimas - perversmas įprastame šeimos gyvenime, tuo labiau priimant tokį svarbų sprendimą įvaikinti. Keičiasi šeimos narių vaidmenys ir santykiai. Tai dažnai lydi įtampa, stresai, nepasitikėjimas savim. O kvalifikuotos specialistų pagalbos tokiais atvejais labai trūksta.
Psichologinių konsultacijų centras "Mažylis ir šeima" siūlo vieną iš tokios pagalbos galimybių - grupę įvaikinti nusprendusiomis ar jau įvaikinusioms šeimomis.
Pagrindiniai grupės tikslai suteikti jos nariams:
žinių apie vaikų raidą, prieraišumą bei psichologinį prisitaikymą, šeimos narių tarpusavio santykius;
galimybę pažinti save, geriau suprasti savo elgesio bei sprendimų motyvus, bendrauti ir dalintis sunkumais bei jų įveikimo patirtimi.
Grupę veda: "Mažylio ir šeimos" centro darbuotoja, šeimos psichologė-konsultantė dr. Danguolė Čekuolienė.
Grupės trukmė ir dalyviai: Aštuoni susitikimai po 1.5 val. kartą per savaitę. Patogi savaitės diena bei laikas bus parinkti su dalyviais. Grupės darbe gali dalyvauti abu tėvai arba vienas iš jų.
"Mažylio ir šeimos" centras
El. p.: mazylis@hotmail.com
Pamėnkalnio 19 - 8, Vilnius.
Tel.: 62 13 34 antradieniais 14:00 - 17:00 val.
Siūlomos temos
Kodėl trokštame tapti tėvais? Tėvystės ir įvaikinimo motyvai.
Mes - tėvai. Iš kur ateiname: mūsų tėvų šeima.
Kaip auklėjame? Tėvų auklėjimo stilius, kompetencija ir jos ugdymas. Tėvų pareigos ir vaidmenys.
Biologinė ir psichologinė tėvystė. Ar kalbėti su vaiku apie įvaikinimą?
Kaip aplinkiniai šiandien vertina
įvaikinimą ?
Šeimos keitimasis ateinant naujiems nariams.
Įvaikių psichologinės problemos: prieraišumo nutraukimo pasekmės, liūdėjimas, kaltė.
Naujų šeimos santykių formavimasis. Naujo prieraišumo susidarymo ypatumai.
Vaiko raida nuo gimimo iki penkerių metų: džiaugsmai ir sunkumai
Vaiko raida: mokykliniai metai ir paauglystė.
Vaikai, turintys specialiųjų poreikių.
Vaikų elgesio problemos ir psichologinės pagalbos teikimas.
Dalyviams pageidaujant, temos gali būti keičiamos
Bendravimas bei tarpusavio parama ypač svarbūs tikėjimui sėkme bei savo pasirinkimo teisingumu
***********************************************
Šiandien Lietuvoje jau laisviau ir atviriau diskutuojama apie įvaikinimą, jo socialinius, teisinius aspektus. Deja, nėra įprasta kalbėti apie psichologinius sunkumus, kuriuos patiria žmonės, pasiryžę šiam žingsniui.
Naujo šeimos nario atsiradimas - perversmas įprastame šeimos gyvenime, tuo labiau priimant tokį svarbų sprendimą įvaikinti. Keičiasi šeimos narių vaidmenys ir santykiai. Tai dažnai lydi įtampa, stresai, nepasitikėjimas savim. O kvalifikuotos specialistų pagalbos tokiais atvejais labai trūksta.
Psichologinių konsultacijų centras "Mažylis ir šeima" siūlo vieną iš tokios pagalbos galimybių - grupę įvaikinti nusprendusiomis ar jau įvaikinusioms šeimomis.
Pagrindiniai grupės tikslai suteikti jos nariams:
žinių apie vaikų raidą, prieraišumą bei psichologinį prisitaikymą, šeimos narių tarpusavio santykius;
galimybę pažinti save, geriau suprasti savo elgesio bei sprendimų motyvus, bendrauti ir dalintis sunkumais bei jų įveikimo patirtimi.
Grupę veda: "Mažylio ir šeimos" centro darbuotoja, šeimos psichologė-konsultantė dr. Danguolė Čekuolienė.
Grupės trukmė ir dalyviai: Aštuoni susitikimai po 1.5 val. kartą per savaitę. Patogi savaitės diena bei laikas bus parinkti su dalyviais. Grupės darbe gali dalyvauti abu tėvai arba vienas iš jų.
"Mažylio ir šeimos" centras
El. p.: mazylis@hotmail.com
Pamėnkalnio 19 - 8, Vilnius.
Tel.: 62 13 34 antradieniais 14:00 - 17:00 val.
Siūlomos temos
Kodėl trokštame tapti tėvais? Tėvystės ir įvaikinimo motyvai.
Mes - tėvai. Iš kur ateiname: mūsų tėvų šeima.
Kaip auklėjame? Tėvų auklėjimo stilius, kompetencija ir jos ugdymas. Tėvų pareigos ir vaidmenys.
Biologinė ir psichologinė tėvystė. Ar kalbėti su vaiku apie įvaikinimą?
Kaip aplinkiniai šiandien vertina
įvaikinimą ?
Šeimos keitimasis ateinant naujiems nariams.
Įvaikių psichologinės problemos: prieraišumo nutraukimo pasekmės, liūdėjimas, kaltė.
Naujų šeimos santykių formavimasis. Naujo prieraišumo susidarymo ypatumai.
Vaiko raida nuo gimimo iki penkerių metų: džiaugsmai ir sunkumai
Vaiko raida: mokykliniai metai ir paauglystė.
Vaikai, turintys specialiųjų poreikių.
Vaikų elgesio problemos ir psichologinės pagalbos teikimas.
Dalyviams pageidaujant, temos gali būti keičiamos
Bendravimas bei tarpusavio parama ypač svarbūs tikėjimui sėkme bei savo pasirinkimo teisingumu
| QUOTE (Masa @ Penktadienis, 05 Gruodžio 2003, 13:58) |
| Mes irgi su vyru apsnekejom, kad jei pasiryztume isivaikinti, noretume kuo mazesnio vaikucio. Man atrodo, genus auklejimu ir aplinka galima nugaleti. Kaip bebutu liudna, mus labiausiai stabdo finansai. Juk ta trecia vaikeli reikes ir uzaugint, ir ismokslint... Kartais net geda, kad del tu finansu nepadarai kazkam gero, juk duonai tai uztenka ir stogas virs galvos yra... |
va va ir pas mus tas pats, toks pat barjeras...
bet as tai tikiu, kad po keleto metu jo nebebus
| QUOTE (Rasma @ Penktadienis, 05 Gruodžio 2003, 13:52) |
| [/QUOTE] Aš tos pilnatvės ieškau ir aš tikrai būčiau laimingesnė būdama viena, bet galėdama įgyvendinti troškimus, nei būdama apgaubta geriausio vyro meile. |
Bet juk vaikuciui reikia ir mamos, ir tetes...
O tavo vyrui gal tereikia laiko? Tu jau subrendus suteikti kazkam namus, o jis gal dar tam nepasiruoses? Juk tai is tiesu labai atsakingas sprendimas, nuo jo priklausys ir jo, ir tavo, ir jusu dukrytes ateitis.
Man rodos, kad turetum duoti jam laiko. Maniskis pries metus buvo grieztai pries ivaikinima, o dabar jau ir pats apie tai pamasto.
| QUOTE (Rasma @ Penktadienis, 05 Gruodžio 2003, 22:52) |
| [/QUOTE] jis mane krato rėkdamas "atsimerk tu vienąkart", bet vos aš "atsimerkiu", tai man išvis sulįsti gyvai į žemę norisi..tokia beprasmybė, toks primityvizmas aplink, kad koktu. |
ilgai taip negalima
, pavojinga O tai, kad "svetimas vaikas nuo to apmaudo neisgelbes. o vaikams reikalingi ir tetis ir mama- nesvarbu, kad ne genetiniai " nikitta gerai sako
labai jau daug savo geruma demonstruojanciu, tik kazkodel ne vieno, kurs ta svetima vaika augina. man atrodo, tik tas zmogus galetu kazka motyvuotai tokioje diskusijoje pasakyt... o visa kita yra musu pamastymai, kaip butu, jeigu... kurie daznai labai nutole nuo realybes
tikra istorija: viena mano mokytoja augino mergaite is vaiku namu paimta dar kudikystej. savo vaiku jie negalejo turet. abu buvo mokytojai- tikrai taurus ir geri zmones. idukra savo istorija suzinojo tik uzaugusi. suzinojo ir ... uzsidege neapykanta savo iteviams... ta mokytoja dabar gyvena laaabai sunkiai. tokiam lygy, kad vaistus ir duona jai perka kaimynai. o ta mergina, dabar jau moteris, nesiteikia net elementariausiai pasirupint ja. zinoma, vaikus auginam ne tam, kad mums stikline vandens senatvej paduotu, bet....
tikra istorija: viena mano mokytoja augino mergaite is vaiku namu paimta dar kudikystej. savo vaiku jie negalejo turet. abu buvo mokytojai- tikrai taurus ir geri zmones. idukra savo istorija suzinojo tik uzaugusi. suzinojo ir ... uzsidege neapykanta savo iteviams... ta mokytoja dabar gyvena laaabai sunkiai. tokiam lygy, kad vaistus ir duona jai perka kaimynai. o ta mergina, dabar jau moteris, nesiteikia net elementariausiai pasirupint ja. zinoma, vaikus auginam ne tam, kad mums stikline vandens senatvej paduotu, bet....
aha, ir baisu, pavyzdžiui, jei pasiimi augint iš vaikų namų trečią vaiką (jau 2 turi savo, nebeplanuoji daugiau), o kiek atvjejų girdėt, kai, kaip tyčia tada atsiranda dar vienas savas vaikas , sumaištis šeimoj, kaip ne kaip ir t.t.
, sumaištis šeimoj, kaip ne kaip ir t.t.
Zinai, Nikitta, o kiek yra tikru, savu, paciu pagimdytu vaiku, kurie tevus palieka likimo valiai ir ne neketina jais rupintis? Ir kas gali garantuoti, kad sitas mano vaikas, kuri as taip myliu nespjaus i mane po dvidesimt metu? O kiek ivaikiu myli ir rupinasi savo iteviais.... Klausimas kaip ir kada vaikui pasakyti, kad jis ivaikintas, akip su juo apie tai kalbeti, nuo kada... Manau, kad nuo mazumes zinodamas jis tai priims kitaip negu paauglysteje is kaimynu ar supykusiu giminaiciu isgirdes.
Beje, temos klausimas ar ryztumetes. Taip, as ketinu si zingsni anksciau ar veliau padaryti. Ir smagu matyti, kad ne as viena, o tada galim ir savo baimemis, sunkumais pasidalinti.
Mano vyras tai siuo klausimu su manimi: isivaikinti. Na, kol dar neiskilo klausimas ar jau dabar, tai nebuvo jokio priestaravimo... Kas zino kaip bus kai ateis laikas...
Beje, temos klausimas ar ryztumetes. Taip, as ketinu si zingsni anksciau ar veliau padaryti. Ir smagu matyti, kad ne as viena, o tada galim ir savo baimemis, sunkumais pasidalinti.
Mano vyras tai siuo klausimu su manimi: isivaikinti. Na, kol dar neiskilo klausimas ar jau dabar, tai nebuvo jokio priestaravimo... Kas zino kaip bus kai ateis laikas...
| QUOTE (Rasma @ Penktadienis, 05 Gruodžio 2003, 13:52) |
| nežinau, neslegia manęs jokia kaltė. Aš esu paprastas žmogus, labai laimingai augęs, mylimas tėvų vaikas...Kiek beanalizuočiau, man tokias moralines vertybes tiesiog įskiepijo mama ir viskas. Dar nebuvo klaidų mano gyvenime. Aš visada tikėjau savimi, bet vos tik įsipainiojau į jausmus, tai ... Gal net nesu labai nusivylusi, bet jaučiu didį apmaudą dėl to ir kaltę prieš save, kad tikėjau, jog visas problemas išsprendžia meilė šeimoje...neapsimoka tuo tikėti ir gyventi reikia taip, kad jaustum pilnatvę. Aš tos pilnatvės ieškau ir aš tikrai būčiau laimingesnė būdama viena, bet galėdama įgyvendinti troškimus, nei būdama apgaubta geriausio vyro meile..Aš esu vienišė ir kaip vyras sako, gyvenu iliuzijų pasaulyje. Kai baramės jis mane krato rėkdamas "atsimerk tu vienąkart", bet vos aš "atsimerkiu", tai man išvis sulįsti gyvai į žemę norisi..tokia beprasmybė, toks primityvizmas aplink, kad koktu. Esu laimingas žmogus, net labai laimingas, tik tas troškimas pakeisti nors vieną likimą yra negailestingas mums abiems, tuo pačiu ir mūsų dukrai. Ir plėšausi pasirinkime. Žinau, kad vyras pralaimės, gal ne rytoj, ne poryt, gal spės prabėgti keletas metų, bet jis pralaimės. tiesiog skirtingi keliai, veda į skirtingas puses. |
Rasma, galbut as suprantu ka tu jauti. Nezinau, galbut, nesmoningai suradai situacija, kuri aiskiau parodo, kad esu kazkuom nepatenkinta, kad jauti disharmonija su vyru ir kad pagaliau norisi eiti viena kryptim.
Bet gal tu neskubek taip pykti ar nusivilti. Gal vertetu paanalizuoti, kaip butu, jei turetum partneri toki, kuris be galo tave atitiktu. Kokios tada tavo svajones ir tikslai gyvenime butu. Paskui dar pamastyk, kodel vyru issirinkai butent toki , koki turi? Juk sakei, kad ji gerai pazisti, pazinojai.
O gal tavyje tiesiog uzsidege kazkokia pasaukimo ugnis ir tu turi eiti ir klausyti to, kazko, kuris tave veda, o vyras tai labai slopina . Jei esi tvirtai isistikinusi, kad turi daryti taip ir ne kitaip, tai klausyk savo sirdies. Daryk taip kaip jauti.
Ir dar, jei vyras mano, kad gyveni iliziju pasaulyje, jei jis gerai tave pazista, gal isiklausyk jo, gal kazkur , kazka matai iskreiptai, nes negali priimti realybes, o tai tikrai gali tave klaidinti.
Sekmes!
