Laukau už tave ne tik rankų, bet ir kojų pirštus sukryžiuotus 
"Pozityvukai" papuoš pasaulį 
P.S. aš gera.
QUOTE(Lietus @ 2007 05 09, 19:02)
O as nesutinku su sia nuomone.
Ir nereikia. Skeptikams ir realistams atrodo kitaip. Ir absoliuciai pritariu Plato. Ir dar. Tikslu izeisti neturiu, bet gal ne visos Jus teisingai suprantat ta pozityvu-konstruktyvu mastyma?
QUOTE(O_N_O @ 2007 05 10, 01:22)
Ir nereikia. Skeptikams ir realistams atrodo kitaip. Ir absoliuciai pritariu Plato. Ir dar. Tikslu izeisti neturiu, bet gal ne visos Jus teisingai suprantat ta pozityvu-konstruktyvu mastyma?
Ono, Pepilota priespaskutiniame poste labai gerai parase apie tai.As jungiuosi prie jos nuomones.
Siaip tai skeptikai ir realistai turbut visai nepripazista tokio kaipo konstruktyvaus mastymo, apie kuri kalba J. Murphy ir kt. autoriai. Tad, iseitu, kad sitame skyrelyje renkasi ne skeptikai.
Niu, bet nuomone pas visus gali skirtis, ir tai nieko blogo taipogi.
QUOTE(jamaika @ 2007 05 09, 13:10)
nepykit, kad ilindau pas jus.
Papasakosiu savo istorija. Visada tikejau konstruktyviu, pozityviu mastymu. Ir stengiausi igyvendinti visas savo svajones. Istojau i universiteta, gavau gera specialybe, sutikau nuostabu zmogu, kuris tapo mano vyru, norejau daug keliauti - apkeliavau daug saliu, sveikata nesiskundziu, finansine situacija geresne nei svajojau, pastojau, lengvai isnesiojau, lengvai pagimdziau ir.... visas pasaulis nusidaze juodomis spalvomis. Mano vaikutis neisgyveno. Patyriau didziuli soka
Kaip? Kodel? Juk neturejau nei vienos minties, kad taip gali atsitikti, juk viskas buvo gerai, juk nestumas lengvas, juk isivaizduodavau, kaip gulime lovoje trise: as, vyras ir musu ilgai lauktas vaikutis. Skausmas neismatuojamas. Kaip sioje situacijoje perlipti per save? Ar imanoma rasti teigiamu pusiu tokiu atveju?
Negana to, svajojau, kad stosiu siais metais i magistrantura. Atsitikus siai nelaimei, galvojau, jog ypatingai bus gerai nukreipti blogas mintis i sali, uzsiimti naudinga veikla. Ir suzinojau, kad siais metais i mano pasirinkta specialybe nevyks priemimas
Negaliu tuo lyg siol patiketi.
Ar tikrai visada galime zingsniuoti saules nusviestu taku? Gal visgi kai kada uzslenka juodi debesys? Ir nuo musu minciu ne viskas priklauso?
nebezinau, kuo tiketi
Papasakosiu savo istorija. Visada tikejau konstruktyviu, pozityviu mastymu. Ir stengiausi igyvendinti visas savo svajones. Istojau i universiteta, gavau gera specialybe, sutikau nuostabu zmogu, kuris tapo mano vyru, norejau daug keliauti - apkeliavau daug saliu, sveikata nesiskundziu, finansine situacija geresne nei svajojau, pastojau, lengvai isnesiojau, lengvai pagimdziau ir.... visas pasaulis nusidaze juodomis spalvomis. Mano vaikutis neisgyveno. Patyriau didziuli soka
Kaip? Kodel? Juk neturejau nei vienos minties, kad taip gali atsitikti, juk viskas buvo gerai, juk nestumas lengvas, juk isivaizduodavau, kaip gulime lovoje trise: as, vyras ir musu ilgai lauktas vaikutis. Skausmas neismatuojamas. Kaip sioje situacijoje perlipti per save? Ar imanoma rasti teigiamu pusiu tokiu atveju? Negana to, svajojau, kad stosiu siais metais i magistrantura. Atsitikus siai nelaimei, galvojau, jog ypatingai bus gerai nukreipti blogas mintis i sali, uzsiimti naudinga veikla. Ir suzinojau, kad siais metais i mano pasirinkta specialybe nevyks priemimas
Negaliu tuo lyg siol patiketi. Ar tikrai visada galime zingsniuoti saules nusviestu taku? Gal visgi kai kada uzslenka juodi debesys? Ir nuo musu minciu ne viskas priklauso?
nebezinau, kuo tiketi
Labas Jamaika,
perskaiciau tavo posta ir man uz sirdies stvere, neduok dieve ir man taip kada, taciau perskaiciau tavo posta dar karta ir pamaniau, kad (gal nuskambes dabar labai neigiamai ir neuzjauciamai) galbut tavo leliukas buvo nio kazko apsaugotas ir tu galbut siais metai vel pastosi, pati tuo netikedama, ir sikart susilauksisveiko ir gyvybingo vaikelio (suprantu, menka paguoda). Galbut butent del to ir neistojai i magistratura, nes privalai atsistoti is naujo ant koju naujai gyvybei (as irgi netekau kazkada savo vaikelio, ilgai uztruko, kol atsigavau ir per Velines ypac pagalvoju apie ji ir ta menesi, kai butu buves gimes. Po kiek laiko is to, nesupyk, bet supratau, kad taip buvo geriau ir man ir vaikeliui) Laikykis!
Atsitikus tokiems skaudiems dalykams, kuriuos teko išgyventi jamaikai, belieka pasakyti:" Ne mano valia, o Tavo, Viešpatie...Tu duodi, Tu ir pasiimi..."Ir mūsų pozityvus mąstymas, įvairių programų kūrimas pasiteisina tik tada, kai mes tikim, jog pirmiausia yra tai, kas Jo numatyta, o tik paskui mūsų norai, ketinimai, svajonės... Nes jeigu mūsų noras turėti vaiką bus didesnis nei meilė Dievui, to vaiko neturėsim, jeigu mums svarbiau vyro meilė, mes jos taip pat neteksim...
QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 10, 09:05)
Atsitikus tokiems skaudiems dalykams, kuriuos teko išgyventi jamaikai, belieka pasakyti:" Ne mano valia, o Tavo, Viešpatie...Tu duodi, Tu ir pasiimi..."Ir mūsų pozityvus mąstymas, įvairių programų kūrimas pasiteisina tik tada, kai mes tikim, jog pirmiausia yra tai, kas Jo numatyta, o tik paskui mūsų norai, ketinimai, svajonės... Nes jeigu mūsų noras turėti vaiką bus didesnis nei meilė Dievui, to vaiko neturėsim, jeigu mums svarbiau vyro meilė, mes jos taip pat neteksim...
o kas yra meile Dievui?kas yra Dievas isvis?kaip myleti tai, ko nepazisti? ir dar mylet labiau uz artimus zmones?kokia ta meile gali buti? kaip ji pasireiskia?Dievas juk nera asmuo...tai Ideja. Jei tobulai laikaisi tos Idejos, jei vadini save tikinciu zmogumi, tai vienintelis kelias tai isreiksti - meile zmonems. Ir ne apskritai meile zmonijai, bet konkretiems zmonems, kurie yra salia taves. Taip kad nemanau, jog Dievas (koks Jis bebutu) toks ribotas, jog atimtu is zmogaus artimus vien todel, kad juos perdaug myli. perdaug meiles nebuna. Cia nesamone ir manipuliavimas religinemis dogmomis
QUOTE(vaižgantė @ 2007 05 10, 10:05)
...Nes jeigu mūsų noras turėti vaiką bus didesnis nei meilė Dievui, to vaiko neturėsim, jeigu mums svarbiau vyro meilė, mes jos taip pat neteksim...
Persiprašau, Vaižgante, bet šio sakinio nesupratau?
Gal gali plačiau?
QUOTE(O_N_O @ 2007 05 10, 01:22)
Ir nereikia. Skeptikams ir realistams atrodo kitaip. Ir absoliuciai pritariu Plato. Ir dar. Tikslu izeisti neturiu, bet gal ne visos Jus teisingai suprantat ta pozityvu-konstruktyvu mastyma?
Labutis visoms!!!
O kaip tu ji supranti? Is tikruju idomu. Galim visos parasyti kaip ji suprantam. Manau cia butu labai i tema. Tik siulyciau nesivelti i diskusijas, nes vienos kitu nuomoniu nepakeisim, bet jas isklausyti butu labai idomu. Gal viena is kitos ko nors pasisemsim
Del Vaizgantes posto. As nezinau ar teisingai suprantu tai, ka ji nori pasakyt, bet kazka panasaus esu skaicius Svijaso knygoj. Cia daugiau kalbama apie ta mano poziuriu nesveikai perdeta meile. Kai tu jau liguistai i viska ziuri.
Nezinau ar Vaizgante tai turejo galvoj. Bet nezinau ar mums siuo klausimu verta plestis
Gal ir neverta, tiesiog įdomu. 
Jeigu ką, man, Vaižgante, gali į AŽ, kad ''neterštumėm'' forumo. Ok?
Tiesiog aš esu netekus nė vieno ypač man brangaus žmogaus, tai negi jie išėjo, nes per daug juos mylėjau?Kažkaip netikiu tuo.
Jeigu ką, man, Vaižgante, gali į AŽ, kad ''neterštumėm'' forumo. Ok?
Tiesiog aš esu netekus nė vieno ypač man brangaus žmogaus, tai negi jie išėjo, nes per daug juos mylėjau?Kažkaip netikiu tuo.
QUOTE(123456 @ 2007 05 10, 10:45)
Gal ir neverta, tiesiog įdomu.
Jeigu ką, man, Vaižgante, gali į AŽ, kad ''neterštumėm'' forumo. Ok?
Tiesiog aš esu netekus nė vieno ypač man brangaus žmogaus, tai negi jie išėjo, nes per daug juos mylėjau?Kažkaip netikiu tuo.
Jeigu ką, man, Vaižgante, gali į AŽ, kad ''neterštumėm'' forumo. Ok?
Tiesiog aš esu netekus nė vieno ypač man brangaus žmogaus, tai negi jie išėjo, nes per daug juos mylėjau?Kažkaip netikiu tuo.
Mano manymu tikrai ne. Tu nevienintele, kuri buvai ju gyvenime ir ne vienintele juos praradai. Ir tikrai nemanau, kad netekties atveju reikia ieskoti priezasciu savy. Manau, kad mirties atveju mes kazka paaiskint bejegiai......
Kad neterštumėm forumo, paskaitykit S.Lazarevo knygas. Vien pozityvaus mąstymo neužtenka... O jo knygose yra daug tiesos. Apie tuos pačius dalykus tik kitais žodžiais rašo ir Svijašas, ir Viilma, ir Aivanovas...
"Cia nesamone ir manipuliavimas religinemis dogmomis." (Naoko) Ačiū. Tik aš nepriklausau jokiai konkrečiai religijai. Mane domina tik kosminiai įstatymai. O kiekviena religija juos kaip nori, taip interpretuoja. Pagal savo poreikius.
"Cia nesamone ir manipuliavimas religinemis dogmomis." (Naoko) Ačiū. Tik aš nepriklausau jokiai konkrečiai religijai. Mane domina tik kosminiai įstatymai. O kiekviena religija juos kaip nori, taip interpretuoja. Pagal savo poreikius.
Sveikos Ir vėl nauja,graži diena 
Aš vakar nusipirkau tą knygą "Vienuolis pardavęs Ferrari". Labai lengvai skaitosi.
Reikės ir man užsivesti "Svajonių žurnalą".
Man atrodo normalu,kad ne visų mūsų nuomonė sutampa. Kiekvienas žmogus vis kitaip viską supranta. Priklauso nuo brandos ir kitų dalykų...Ir man kaip tik įdomu
skaityt kitų mintis...Paskaitai,pamąstai kažkas paaiškėja ir labai smagu...Svarbiausia juk keisti save, atrinkt neigiamas mintis ir svajoti,ar ne? Pirmiausia mes savo gyvenimą kuriamės mintyse,o mintys vėliau materizuojasi.
Ar aš ne taip suprantu?
Ir vėl nauja,graži diena Aš vakar nusipirkau tą knygą "Vienuolis pardavęs Ferrari". Labai lengvai skaitosi.
Reikės ir man užsivesti "Svajonių žurnalą".
Man atrodo normalu,kad ne visų mūsų nuomonė sutampa. Kiekvienas žmogus vis kitaip viską supranta. Priklauso nuo brandos ir kitų dalykų...Ir man kaip tik įdomu
skaityt kitų mintis...Paskaitai,pamąstai kažkas paaiškėja ir labai smagu...Svarbiausia juk keisti save, atrinkt neigiamas mintis ir svajoti,ar ne? Pirmiausia mes savo gyvenimą kuriamės mintyse,o mintys vėliau materizuojasi.
Ar aš ne taip suprantu?
