Kadangi visus reikalus tvarkėme ir į kelionę ruošėmės labai staigiai, tai atsipeikėjom tik tada, kai lėktuvas pradėjo kilti. Mūsų mažasis





Lėktuvui nusileidus, mus pasitiko 25 laipsnių šiluma, didžiulis vėjas, nešantis dulkes, ir... dėmesys mūsų vaikams

[attachmentid=8000]
Palikom daiktus kambaryje, o patys išėjom pasivaikščioti po didelę viešbučio teritoriją. Mažasis ramiausiai miegojo vežimėlyje, nekreipdamas jokio dėmesio i vėją tikras klaipėdietis

Keletą dienų mes taip ir atostogavom vaikščiojom po viešbučio teritoriją, deginomės saulėje, maudėmės šiltoje jūroje. Vyras nardė ( šalia viešbučio yra koralų rifai ) ir negalėjo atsistebėti, kad po vandeniu gali būti taip gražu. Matė ir aštuonkojį, ir mureną, ir žuvį papūgą, ir daugybę kitokių įvairiausių spalvų žuvų. Sakė, kad nuotraukos neperteikia viso to grožio, kurį matė jis. Gaila, kad aš nesu sutverta nardyti man baisu, kai į ausis ir visur kitur bėga vanduo

[attachmentid=8001]
[attachmentid=8002]
Vakarais važiuodavom į miestą. Nepasakyčiau, kad miestas švarus, bet po atsiliepimų, skaitytų Supermamoje, tikėjausi kažko baisesnio ir labiau smirdančio. Tikrai buvo vaizdų, kurie šokiravo, pvz. purvinoje El Daharo gatvėje žmogelis murzinomis rankomis prekiauja keptais viščiukais arba kitas toks pat murzius, ant dviračio įsirengęs lyg ir kažkokią rūkyklą, prekiauja neaišku kokiais maisto produktais. Sakaloje šiek tiek švariau, bet mes ir vaikščiojome tik pagrindine gatve ir į gyvenamuosius rajonus nelindome. Visur šypsenos, komplimentai ( suprantu, kad viskas makaronai, bet vis tiek malonu

Kai šiek tiek paatostogavome, su vyresniuoju sūnumi išvažiavome į Kairą tūkstančio minaretų miestą. Ilga kelionė, trukusi net 8 val., mane šiek tiek vargino, bet tik ne Mantą


Kairas kontrastų miestas, kuriame šalia modernių rajonų plyti ir miręs miestas, kuriame perpildytose gatvėse šalia prabangių automobilių galima pamatyti asilų traukiamų vežimų. Šalia romantiškų minaretų puikuojasi dangoraižių gausybė. Kitaip Kairas dar vadinamas tūkstančio minaretų miestu arba vartais į Rytus. Tai didžiausias Egipto ir visos Afrikos miestas. Jame gyvena daugiau nei 17 milijonų gyventojų ir ten ištisus metus nenuilstamai verda gyvenimas.
[attachmentid=8003]
[attachmentid=8004]
Šalia Kairo, vakariniame Nilo krante, Gizos vietovėje stūkso vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Tai paslaptingosios Cheopso, Chefreno ir Mikerino piramidės nemirtingas architektūros šedevras, pranokęs žmogaus jėgas. Tai vieta, kurioje sustoja laikas. Piramides Egipto valdovai (faraonai) statė todėl, kad tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Numirusius faraonus turėdavo laidoti piramidėse, o kad po mirties jiems visko užtektų, įdėdavo maisto, papuošalų, tarnų Šiuo metu buvo galima įeiti į Cheopso piramidę. Iš mūsų grupės norinčių į ją patekti neatsirado..., nes gidas dar autobuse perspėjo: tunelio ilgis apie 100m, aukštis 1m, plotis 1m; tuneliu žmonės eina ir pirmyn, ir atgal. Žinoma, dabar ten tuščia, oras tvankus, nieko ypatingo nepajausi.
[attachmentid=8005]
Piramidžių ramybę saugo didingas Sfinksas liūtas su faraono galva. Liūto kūnas reiškia fizinę jėgą, o faraono galva išmintį. Tai didžiausia pasaulio skulptūra.
[attachmentid=8006]
Labai labai dar norėjosi pabūti tame kupiname kontrastų mieste. Tiek daug dar liko ten visko nepamatyta, bet autobusas mus jau vežė atgal į Hurgadą.
Sekančią dieną pasirinkome kelionę kvadrociklais į dykumą. Sūnus, vyras ir aš, apsimuturiavę galvas arabiškomis skaromis, užsidėję akinius nuo saulės, susėdome ant vieno kvadrociklo.
[attachmentid=8007]
Susidarė apie 20 kvadrociklų vilkstinė. Visi kartu vienas paskui kitą patraukė gilyn į dykumą. Kelionė tesėsi apie valandą, nuvažiavom 25 km. Smagu. Kelionė baigėsi beduinų kaime, kur visi susėdę beduinų pašiūrėse klausėme išsamaus pasakojimo apie beduinų gyvenimą, pajodinėjome po dykumą kupranugariais, apžiūrėjome kaimą, ragavome kaimiečių maisto (ant džiovintų kupranugarių išmatų keptos duonos),
[attachmentid=8008]
sulipę ant kalnų sulaukėme saulėlydžio dykumoje ( nepamirštamas vaizdas ),
[attachmentid=8009]
o vakare, jau sutemus, rinkomės prie nukrautų visokiais "šiškebabais" ir kitokiais patiekalais stalų ir smagiai vakarojome. Beje, buvo taip tamsu, kad vargiai įžiūrėjome, ką valgome - gal ir gerai

Savaitė Hurgadoje pralėkė be galo greitai. Per tą savaitę nebuvo nė vienos sekundės, kad būčiau pasigailėjusi, kad čia atvažiavau, kad su savimi pasiėmiau vaikus, nes viskas labai labai pranoko mano lūkesčius. Važiuojant į oro uostą, Tez Touro atstovė prasitarė, kad Egiptas tokia šalis, kuri turistams arba labai labai patinka ir jie po kurio laiko vėl į jį sugrįžta, arba nepatinka visiškai. Tai mes buvome iš tų, kurie būtinai dar kada nors grįšime į jį
