Egiptas

Visiškai neplanuotos vyro atostogos ir visiškai nelaukta ir nesvajota, bet staigiai suplanuota mūsų kelionė i Egiptą – paslaptingą faraonų žemę.
Kadangi visus reikalus tvarkėme ir į kelionę ruošėmės labai staigiai, tai atsipeikėjom tik tada, kai lėktuvas pradėjo kilti. Mūsų mažasis , kuo ramiausiai gėrė pieną – pusryčiavo, o didysis – žiūrėjo per lėktuvo langą ir tikėjosi, kad jo darželio draugai mato, kad jis skrenda lėktuve . Kai skridom virš Turkijos, galvoje iškilo visa kelionė ir įspūdžiai patirti prieš porą metų Alanijoje, ir kilo noras, kad lėktuvas leistųsi „čia ir dabar“, o mes galėtume pradėti atostogauti . Bet, kol aš svajojau, lėktuvas 800 km/h greičiu mus jau skraidino virš Viduržemio jūros. Žiūrint į bekraštį vandenį, apėmė miegas . Kai prabudau, mes jau skridome Egipto teritorijoje. Lėktuvo pilotas pranešė, kad tolumoje matomas miestas – Kairas su ilgiausia pasaulio upe Nilu. Labai norėjosi pamatyti piramides iš tokio aukščio, bet... Praskridus Kairą, aplink visur plytėjo dykuma, tik kažkur tolumoje buvo matomi kalnai. Pagaliau pamatėme ir neįtikėtinai gražios spalvos Raudonąją jūrą, o kai lėktuvas pamažu ėmė leistis – ir žydrus Hurgados viešbučių baseinus.
Lėktuvui nusileidus, mus pasitiko 25 laipsnių šiluma, didžiulis vėjas, nešantis dulkes, ir... dėmesys mūsų vaikams . Oro uosto darbuotojai šypsojosi ir siuntė bučinius mano berniukams – negalėjau tuo patikėti. Sėdome i autobusiuką, kuris buvo atsiųstas specialiai mums iš viešbučio, ir už 20 min mes jau buvome viešbutyje. Viešbučio fasadas mums tik patvirtino, kad mes – Egipte.
[attachmentid=8000]

Palikom daiktus kambaryje, o patys išėjom pasivaikščioti po didelę viešbučio teritoriją. Mažasis ramiausiai miegojo vežimėlyje, nekreipdamas jokio dėmesio i vėją – tikras klaipėdietis . Negalėjom patikėti, kad iš šaltos ir darganotos Lietuvos atvažiavom į vasarą su žydinčiais medžiais, kaktusais, žalia žole ( ji ten natūraliai neauga, bet matėm, kai viešbučio darbuotojai klojo tokius tarsi žolės kilimėlius, kurie, matyt, kažkuriam laikui prigyja tame smėlyje, o kai visiškai pagelsta, yra pakeičiami naujais ).
Keletą dienų mes taip ir atostogavom – vaikščiojom po viešbučio teritoriją, deginomės saulėje, maudėmės šiltoje jūroje. Vyras nardė ( šalia viešbučio yra koralų rifai ) ir negalėjo atsistebėti, kad po vandeniu gali būti taip gražu. Matė ir aštuonkojį, ir mureną, ir žuvį papūgą, ir daugybę kitokių įvairiausių spalvų žuvų. Sakė, kad nuotraukos neperteikia viso to grožio, kurį matė jis. Gaila, kad aš nesu „sutverta“ nardyti – man baisu, kai į ausis ir visur kitur bėga vanduo .
[attachmentid=8001]

[attachmentid=8002]
Vakarais važiuodavom į miestą. Nepasakyčiau, kad miestas švarus, bet po atsiliepimų, skaitytų Supermamoje, tikėjausi kažko baisesnio ir labiau smirdančio. Tikrai buvo vaizdų, kurie šokiravo, pvz. purvinoje El Daharo gatvėje žmogelis murzinomis rankomis prekiauja keptais viščiukais arba kitas toks pat „murzius“, ant dviračio įsirengęs lyg ir kažkokią rūkyklą, prekiauja neaišku kokiais maisto produktais. Sakaloje šiek tiek švariau, bet mes ir vaikščiojome tik pagrindine gatve ir į gyvenamuosius rajonus nelindome. Visur šypsenos, komplimentai ( suprantu, kad viskas „makaronai“, bet vis tiek malonu ), įkyrus prekių siūlymas ir pypsintys autobusiukai.
Kai šiek tiek paatostogavome, su vyresniuoju sūnumi išvažiavome į Kairą – „tūkstančio minaretų miestą“. Ilga kelionė, trukusi net 8 val., mane šiek tiek vargino, bet tik ne Mantą . Jis žaidė, žiūrėjo per langą, truputį miegojo. Šiek tiek nervino nevykęs gidas, kuris per visą tokią ilgą kelionę tesugebėjo ištarti kelis žodžius .
Kairas – kontrastų miestas, kuriame šalia modernių rajonų plyti ir „miręs miestas“, kuriame perpildytose gatvėse šalia prabangių automobilių galima pamatyti asilų traukiamų vežimų. Šalia romantiškų minaretų puikuojasi dangoraižių gausybė. Kitaip Kairas dar vadinamas tūkstančio minaretų miestu arba vartais į Rytus. Tai didžiausias Egipto ir visos Afrikos miestas. Jame gyvena daugiau nei 17 milijonų gyventojų ir ten ištisus metus nenuilstamai verda gyvenimas.

[attachmentid=8003]

[attachmentid=8004]

Šalia Kairo, vakariniame Nilo krante, Gizos vietovėje stūkso vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Tai paslaptingosios Cheopso, Chefreno ir Mikerino piramidės – nemirtingas architektūros šedevras, pranokęs žmogaus jėgas. Tai vieta, kurioje sustoja laikas. Piramides Egipto valdovai (faraonai) statė todėl, kad tikėjo pomirtiniu gyvenimu. Numirusius faraonus turėdavo laidoti piramidėse, o kad po mirties jiems visko užtektų, įdėdavo maisto, papuošalų, tarnų… Šiuo metu buvo galima įeiti į Cheopso piramidę. Iš mūsų grupės norinčių į ją patekti neatsirado..., nes gidas dar autobuse perspėjo: tunelio ilgis – apie 100m, aukštis – 1m, plotis – 1m; tuneliu žmonės eina ir pirmyn, ir atgal. Žinoma, dabar ten tuščia, oras tvankus, nieko ypatingo nepajausi.

[attachmentid=8005]

Piramidžių ramybę saugo didingas Sfinksas – liūtas su faraono galva. Liūto kūnas reiškia fizinę jėgą, o faraono galva – išmintį. Tai didžiausia pasaulio skulptūra.

[attachmentid=8006]

Labai labai dar norėjosi pabūti tame kupiname kontrastų mieste. Tiek daug dar liko ten visko nepamatyta, bet autobusas mus jau vežė atgal į Hurgadą.
Sekančią dieną pasirinkome kelionę kvadrociklais į dykumą. Sūnus, vyras ir aš, apsimuturiavę galvas arabiškomis skaromis, užsidėję akinius nuo saulės, susėdome ant vieno kvadrociklo.

[attachmentid=8007]

Susidarė apie 20 kvadrociklų vilkstinė. Visi kartu vienas paskui kitą patraukė gilyn į dykumą. Kelionė tesėsi apie valandą, nuvažiavom 25 km. Smagu. Kelionė baigėsi beduinų kaime, kur visi susėdę beduinų pašiūrėse klausėme išsamaus pasakojimo apie beduinų gyvenimą, pajodinėjome po dykumą kupranugariais, apžiūrėjome kaimą, ragavome kaimiečių maisto (ant džiovintų kupranugarių išmatų keptos duonos),

[attachmentid=8008]

sulipę ant kalnų sulaukėme saulėlydžio dykumoje ( nepamirštamas vaizdas ),

[attachmentid=8009]

o vakare, jau sutemus, rinkomės prie nukrautų visokiais "šiškebabais" ir kitokiais patiekalais stalų ir smagiai vakarojome. Beje, buvo taip tamsu, kad vargiai įžiūrėjome, ką valgome - gal ir gerai . Atsisveikinimui beduinų vyrai surengė koncertą, kur visi dainavo ir šoko. Ir vėl kelionė per dykumą atgal. Tamsoje tai kėlė dar didesnį malonumą.
Savaitė Hurgadoje pralėkė be galo greitai. Per tą savaitę nebuvo nė vienos sekundės, kad būčiau pasigailėjusi, kad čia atvažiavau, kad su savimi pasiėmiau vaikus, nes viskas labai labai pranoko mano lūkesčius. Važiuojant į oro uostą, Tez Tour‘o atstovė prasitarė, kad Egiptas – tokia šalis, kuri turistams arba labai labai patinka ir jie po kurio laiko vėl į jį sugrįžta, arba nepatinka visiškai. Tai mes buvome iš tų, kurie būtinai dar kada nors grįšime į jį .

Pirmoje nuotraukoje matosi būtent mūsų viešbutis MELIA PHARAON HOTEL . Jis tolokai nuo miesto ( apie 20km ), bet važiuoja ir mikriukai, ir su taksi nėra labai brangu. Maitinimas labai . Kiekvieną vakarą vis skirtingos šalies virtuvė - egiptiečių, vokiečių, italų ir t.t. Dar labai didelis pliusas, kad viešbučiui priklauso gana didelis pliažo ruožas, todėl atėjęs kad ir apie pietus visada rasi tuščių gultų. Girdėjau, kad kituose viešbučiuose kartais būna problemos su gultais. O šiaip daugiau informacijos gali rasti rusų saituose

Matai, mes kartu į Egiptą vežėmės ir močiutę - mano mamą. Tai ji labai sėkmingai buvo palikta su mažuoju viešbutyje, kol mes važinėjomės po dykumą .

Šiandien klausiau kristutytes apie tave dominančia išvyką į dykumą. Sakė, kad išsirengti visiškai nebūtina , nes aplink vėjas, smėlis, paskui tie rūbai iškart keliavo skalbtis, nes buvo pilni smėlio. Naktį grįžo, taigi buvo jau vėsu. Skaras pirko ten, kaina apie 20 litų. Galima ir savom ryšėti.

Geros kelionės, jei ruošiesi į šiltus kraštus

kristutyte, noreciau suzinoti kokio amziaus tavo mazasis skrido i Egipta, ar buvo jam viesbutyje lovele, ka jis valge (ar tik piena gere), ar viesbutyje buvo baseinas(vaikams), ar buvo vaiku kambarys ar kazkokia zaidimu aikstele.

norim ir mes rudeni skristi i Egipta, mano maziui bus 1.5 metu, tai domina smulkmenos.

Aciu

Ne išsirengti, o apsirengt reikia, ir kuo prastesniais rūbais, ir nepamiršt skaros ant galvos didelės bei akinių nuo saulės. Skarą tai ten drąsiai ir už apie 10 Lt galima nusipirkt, tik derėtis reikia smarkiai , pažįstama gal už 5 Lt nusipirko.

Buvau ir as Egipte, Hurghadoje. Tai buvo pirmas ir tikrai paskutinis kartas... Besiruoshanchiom ten vykti keli patarimai. Rinkites kiek galima geresnes klases vieshbuchius. Per karschius tikrai nesinores eiti y miesta ir ieshkotis vieteles, kur pavalgyti. Gali liudnai baigtis jusu skrandzhiukams. Manishkis priesh paskutine diena sumaste pavalgyti uz vieshbucio ribu. Tai po to visa savaite kas pusvalandy y toleta begiojo. Galiu rekomenduoti vieshbuty, kuriame nes buvom apsistoje "Hurghada Hilton Plaza". Fantastishkas vieshbutis, kuriame rasite viska. 4 ar 5 vietos pavalgyti, naktinis klubas, sporto klubas, parduotuves Kitas dalykelis - uzhsakomosios ishvykos. As visada sumokejusi, tikiuosi gauti pazhadetasias paslaugas. Bet visos keliones buvo kazhkokia nesamone... Manishkis uzhkietejes zhvejys, tad sumastem ishsinuomoti dviese jachta su ygula. Su ygula buvo sutarta, kad jie nuplukdys y barakudu, rykliu pamegtas vieteles ir visa ta kelione truks visa diena. Na ir visa tai mums kainuos 500$. Musu sugautos zhuvykes nesvere ne kg... Isplaukti velavome pora valandu... Safaris pas bedujinus ir kazhkokia chalturke. Jei y bedujinu meniu yra ytraukti chipsai, keli bedujinai shoko dzhinsuoti su kedais ir cigaretem dantyse, o pasijodinejimas kupranugariais truko 5min - na ka as zhinau...

Na o man patiko egipte. Tiesa aš hurgadoj tik vieną naktį buvau. O visą kitą laiką praleidau Kaire ir aleksandrijoj. Tiesiog fantastika . Niekada nereikia važiuoti su turistinėm kelionėm. Aš keliavau be jokių gidų ir viena. na tiesa turėjau ir tebeturiu vietinį egiptietį super žmogutį. Tai vat buvo šaunu pamačiau tai ko su kelionių agentūra nebūčiau pamačius. Ni\ors ten praleidau tik tris savaites bet net pusės nespėjau pamatyti. Greit ruošiuosi vėl ten vykti . Nors tiesa dabar galvoju rumuniją aplankyti. Ir gaila kad į saudo arabiją taip sunku vienai išvažiuoti Reikėjo man gimti afrikoj . Tiesa aš buvau ten spalio pabaigoj o pas juos jau žiema prasidėdinėjo, gyvenau šauniam name, viena 4 kambarių bute, bet pas mus lietuvoj iš to buto padarytų mažiausiai 15 kambarių ir dar gana nemažų . pasijaučiau kaip princesė.Didžiulis kambarys kokių 100 kvadratų visas baltas per vidurį veidrodinės kolonos, visi baltai odiniai irgi balti, spinta su kosmetikos staleliu taip pat balti, tik per vidurį didžiulė ausinė lova. Skamba kaip pasaka, dar dabar žiūrėdama nuotraukas negaliu patikėti .o kiti kambariai išvis be žodžių.
Šiaip nuo dėmesio net pavargau. Visą kairą aplakščiau viena . Žinot vilniuje iškart pasiklystu nuvažiavus, o kaire pasijutau kaip namie . nors ten apie 18 milijonų gyventojų, bet visi tokie mieli ir paslaugūs.
Tiesa didelė problema ta kad niekas nesilaiko kelių eismo taisyklių ir perėjų nėra beveik, visi eina kas kur nori . O man gerai kadangi esu blondinė tai reikia ar nereikia pačios mašinos sustoja ir praleidžia .
Tik vat sunku su taksistais susikalbėti, jie net arabiškai skaityti kaikurie nemoka . O aš lengvai jų visus skaičiukus išmokau.
Ir dar turėjau tokią kambarinę .Kuri nė bum bum angliškai . tai kai reikėdavo susikalbeti tai ji savo draugeškai skambindavo o ta jai išversdavo viska .
O kartą kadangi esu visokių gyvių mylėtoja . pasigavau vorą kambarį tokį didelį ir apvožiau stikline .na jis bjaurybė ant durų tupėjo ir dar mane pult bandė Tai ta mano kambarinė kai pamatė, pradėjo spiegti kaip nesveika, pažiupo stiklinę su voru ir sviedė pro langą iš ketvirto aukšto (su stikline) .Paskiau sužinojau kad jis labai nuodingas ir nuo įkandimo gali suparalyžuoti .
O dar dėl aprangos nori nenori reikia prisidengti Aš kai kartą su sijonu iki kelių išėjau į gatvę, tai net eismas sustojo jie vargšai nematę tokių bajerių tai iškart nulėkiau ir persirengiau dar ir skarą apsivyniojau kad nepažintų nes ten tokie kareivukai duris saugo .
Šiaip tai dėl saugumo tai tikrai saugu matyt ten dar lietuvių mažai. Tik atvažiavus taksistas daigtus užnešė į kambarius, o mašiną nerakintą paliko ir dar nemažas pluoštas pinigų buvo ant sėdynės Keista buvo pradžioj kai esi lietuvoj priprates viska saugoti
na žodžiu šaunu jai dar kam bus įdomu galėsiu ir daugiau parašyti

Dvynuke tikrai dzhiaugiuosi, kad tavo kelione tokia fantastishka buvo. As shiaip megeja keliauti pati sau kur... Bet matei koks eismas gatvese, nemanau kad tai man ar mano draugo nervams. O tolsne kelione savo jegomis taip pat neymanoma. Kuomet vazhiavom su ekskursia y Luksora, visi autobusai ir mikroautobusai ir visas transportas kur uzhsieniechiai, buvo surinkti vienoje vietoje ir teko keliauti visa kelia su apsauga. Nesustosi kur nori piknikiukio... O kokio pazhystamo egiptiechio neturejom...

Mano svajone Aleksandriją pamatyti ir labiau Kaira pazinti Kairas man pasirode labai idomus miestas, kontrastingas, bet deja, begte begte prabegom, nieko dorai nespejau pamatyti. Rekomenduokite kokias budais galima i Aleksandrija ir Kaira nuvykti? Kaip suprantu musu kelioniu agenturos skraidina tik i kurortinius miestus, i salies pietus...Gal kas kruizineje kelioneje buvo?Ar patiko?

Mes planuojam su draugais irgi i Egipta. Didiesiems musu vaikams po 3.5 m, bet va mano mazoji bus 1.3 m, tai su ja gali buti problematiska. Be to, ji nepripazista maistelio is buteliuku, tik virta namuose, tai net nezinau, kaip ten teks maitinti Gal kas galit pasidalinti patirtim, jei vaziavot su tokio amziaus vaikais - ko saugotis, ka pasiimti?

O jeigu galvojat važiuoti į dykumą, pasiimkit ir kokį prastesnį megztuką, nes grįžti vakare (turiu omenyje su quadrociklais) jau yra šaltoka. kadangi turėjau tik vieną megztuką, tai teko parlėkti su maikute - buvo šaltoka
Ir šiaip dar plaukiant nardyti, po antro nėrimo, grįžtant į krantą norisi į ką nors šiltesnio įsisukti