Egiptas

Luxoras:
Neturistinių vietų vaizdai:







Luxoro šventykla





Vaizdas pro viešbučio langą:







Karalių slėnį supa kalnai, tai mes į vieną iš jų užlipome ir pamatėme:

Hačepsutės šventykla ( ji yra laaaabai žemai, bet fotikas tiek pritraukė):

važiuodami su Teztour ir rinkdamiesi ekskursijas pas juos, būkite nusiteikę keliauti tikrų rusų apsupty ( graudus patyrimas Turkijoje ). Nieko bloga neturiu prieš rusus, tačiau vaikai rusiškai nemokėjo nei kiek, o gidas buvo turkas,kalbantis rusiškai - tikrai be proto daug informacijos papasakojo,buvo įdomu ,bet ne vaikams ) ir visi kiti keleiviai buvo irgi iš plačiosios tėvynės ,. Draugai taip pataikė važiuodami į Egiptą . Tačiau jei su rusų kalba viskas gerai ( visi supranta ) arba ekskursijas ruošiatės pirkti "gatvėje" , tai jokio skirtumo kuris organizatorius jus nuskaidins ir parskraidins . Ir Novaturas ir Teztour-as tai daro pakankamai gerai ,patirties abiems užtenka

Asmeniskai man labiau patiko Hurgada. Sharm el Sheicho pliusas, kad jame daugiau tvarkos - turi taip vadinama turistine aleja su geru grindiniu ir ivairiais augalais. Pagrindiniai minusai - kad i jura taip paprastai neibrisi - reikalinga atitinkama avalyne. Be to ekskursijos is Sheicho brangesnes...
Tuo tarpu Hurgadoj daugiau netvarkos, siuksliu. Bet papludimys labai geras, smeliukas visur. Ekskursijos pigesnes. O be to ir saugumo atzvilgiu, mano manymu, Hurgadoje saugiau, Sharm el Scheichas vis delto Sinajaus pusiasalyje.

Siulau rinktis Hurgada ,konkreciai MADINAT MAKADI vietove.Visi viesbutukai ten super.Pats miestelis irgi labai zavingas!Plius :i miesteli gali pakliuti tik praejes kontroles punkta.

o ash patarsiu jei jau varot i egipta, tai nepagailekit pinigu ir nusipirkit kruiza. na ash buvau priesh 6metus, tada kainavobrangiau po 3,5k dabar atrodo apie 2-2,5k kainuoja. o skirtumai yra tokie jei vaziuoji ish hurgados, tai atsikeli antra nakties, vaziuoji per dykuma- vaizdelis tik kelias ir smelis, na pora kalnagubriu, kelios lushneles ir miestukai keli vieshbutiniai, paciam kaire...begam begam...prie piramidziu gal 40min tebuvom, bet uztat nuveza i kvepalu ir aukso, papiruso parduotuves, nors hurgadoj tokiu parduotuveliu irgi pilna tik pigesniu ) o tada atgal i autobusa ir vel 9 valandas atgal...vel kelias, dykuma..
o va kruisu- pora dienu ekskursijoms po kaira, kartais siulo i aleksandrija, prie piramidziu ilgiau pasibuni, i mecete nuveda, prie laiptuotosios piramiodes, na mums gal 7 vietas apziuret buvosuorganizave, poto i laiva, sedi sau denyje, pasimaudai, pasidegini, o jau vaizdai vaisdai, visur palmes, vaikaimaudosi, ozkytes ilgauses laipioja po slaitus. tiesa sakant man pirmides nepaliko tokio ispudzio kaip sventyklos palei nila, uzveza gal i pora per diena, su valtelem paplukdina, su karietom pavezina, kita diena kitos sventyklos, o tu laive pramogauji, vaizdai vel keiciasi, nu buvo taip super super, kad jazau jazau. tai tiktu ypac tiems kas nenori su vietiniais bendrauti, tai laive jie tik aptarnaujantis personalas, nieks i dushia nelenda.
o jei ilsetis, tai dukart buvau hurgadoj, viena kart miesto centra, kita toliau nuo centro, tai patiko labiau centre- vieshbutyje nesigirdi miesto shurmulio, bet tik isheini ish jo ir gyvenimas vyksta. o va kai toli nuocentro tai ner kas veikt, nes buvau 5men nescia, tai alkoholio vartot negalejau, tai bishki ne tas, neidomu vieshbuti sedet, o ekskursijos jau buvo viskas per pirmus du kartus ishbandyta, tai tekdavo pedint 2,5km iki centro, tai uzknisdavo.
tiesa su vaikais tai galima vaziuot visokio amziaus, mes dukra vezemes kai jai buvo 7 ir 8 metai, bet budavo ir kudykiu, maistas europietishkas.
o shiaip labai dziaugemes kad visada emem viskas iskaiciuota, kazkaip paskaiciavom, kad mums pigiau gaunasi nei kavinese pietaut ir ten koki aluti gurgsnot

Ir aš norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais iš Egipto, kuriame lankėmės gruodžio 12 -19 dienomis...

Taigi, vieną gruodžio dieną su savo vyru išėjome rinkti Kalėdinių dovanų – mamai, vaikui, ir vienas kitam... Manasis planavo man padovanoti gerą plaukų feną, jau ir išsirinkus buvau, bet nutarėm dar kitur pasižiūrėti ką siūlo. Taigi vaikštom mes po „Babiloną“ („Akropolio“ atitikmenį Panevėžyje) ir už akių užkliūva „Megaturo“ kelionių kioskelis. Ant stiklų prikabinėta įvairių paskutinių minučių pasiūlymų – Hurgada nuo 699Lt ir t.t. Na, kaip matot – vietoj feno už poros dienų jau sėdėjom lėktuve...
Kelionę pradėjom gruodžio 12 ankstų rytą. Paniškai bijojau skrydžio, bet kai pagalvodavau, kas manęs laukia už kelių valandų, tai šiek tiek nuramindavo.
Vaizdai iš lėktuvo




Šiek tiek užtrukome kol sutvarkėme pasienio formalumus ir išėjus į kiemą nutvieskė maloniai šiltas oras. Buvo gana dar anksti. Gidų pagalba pasiekėm reikiamą autobusą, tada iškilo pirmas „nesklandumas“. Kadangi mums su vyru anksčiau nebuvo tekę keliauti po šiuos kraštus ir apie bakšišo davimą buvome tik šiek tiek skaitę, tai nepagalvojom, kad čia jo prašo taip įkyriai. O buvo taip... Kai atidarė autobuso bagažinę kelionės krepšiams sudėti, mūsų „čemodaną“ griebė vienas iš juodukų ir įdėjo į vidų, o po to trina jau pirščiukais, atseit duokit pinigėlių. O mano vyrelis pagalvojo ant to žmogystos, kad labai jau naglas ir pats išsitraukė mūsų krepšį ir vėl jį įdėjo. Tas egiptietis piktai pasižiūrėjo bet nieko...


Papildyta:
Pasiekėme viešbutį, mūsų lietuvių jame apsistojo apie 10 berods. Gavom kambarių raktus ir po truputėlį visus į juos išlydėjo. Aišku, pirmasis mūsų kambariukas buvo nekoks , todėl pamojavę 5 dolerių banknotu netrukus gavome dvigubai erdvesnį kambarį su terasa. Tik gaila, kad šitame buvo atskiros lovos (bet nieko, sutilpom ir į vieną...) Kambarių buvo trūkumas, tai ne visiems kurie norėjo ir pasikeist išėjo.
Vaizdas iš terasos prie mūsų kambario..


Vėliau buvo susitikimas su gide, po jos suteiktos info apie Hurgadą, užsisakėm tris ekskursijas ir išėjom po miestą pasiblaškyti. Kartu prie mūsų prisijungė dar viena jauna porelė.
Pirmas įspūdis vieniem išėjus iš viešbučio teritorijos buvo nekoks. Jau lauke buvo pradėję temti, oras nebuvo labai šiltas - gal truputį virš 20. Kadangi viešbutis buvo miesto centre, tai nustebino didelis triukšmas, kurio nelabai girdėjom būdami viešbučio teritorijoje. Taip pat pasirodė didelis įvykis pereiti gatvę, nes tokio daikto kaip perėja pas juos nėra, o jei sugalvosi stovėti ir palaukti kol praleis – tai stovėsi turbūt kelis metus... Na tai kai pirmą kartą bėgom per gatvę jau buvau ir rėkti pradėjus, bet nieko, po to pripratom. Taip pat labai keista buvo, kad transporto priemonės ir tamsiu paros metu važinėja be šviesų ir autobusiukai ant kiekvieno kampo siūlosi pavežti rėkdami: taxi... bus...

Na pirmą dieną mes šiek tiek pavaikščiojom, bandėm surasti valiutos keityklą, nes kompanionai buvo pasiėmę ne dolerius, o eurus ir jiems labai neapsimokėjo, nes viskas skaičiuojama 1:1. Bet tą dieną normalios keityklos nepasisekė rast (vienoj pasiūlė tokį tragišką kursą kad net baisu). Vėliau grįžom į viešbutį ir ėjom pirmos vakarienės...
Na pamačius tiek maisto tai jau norėjosi viską išbandyti (prieš tai su vyru įkalėm po 50 brendžio dėl viso pikto). Na tai ir krovėm į lėkštes viską iš eilės. Aš tai po truputėlį, nes bijojau persivalgyti, bet labai daug ko paragavau - mano sritis buvo įvairios mišrainės bei salotos, taip pat neatsisakiau barbekiu keptos vištienos, bei pasirodo kaip vėliau sužinojau – avienos kebabo. Maistas patiko, nors gal kiek galėjo meniu keistis.


Papildyta:
Sekančią dieną teko leistis į pirmą kelionę – Luxorą. Kėlėmės anksti ryte, dar užtraškanojusiom akim atitipenom iki laukimo vietos, į dantis buvo įbrukta po maisto lauknešėlį ir susėdom į autobusą. Kaip vėliau pamatėm, ši kelionė buvo daug komfortiškesnė nei į Kairą – autobuse sėdimos vietos platesnės, vairuotojas linksmas, gidė „putiova“ ir suteikianti daug info, bei jos pagalbininkas – egiptietis gidas irgi labai neblogas (ir gražus ) . Kelionės pabaigoje gavom iš jų po kelias dovanas- iš dumblo pagamintus karolius (aš net 3) ir dar po skarabėjų.
Didelė dalis įspūdžių jau išblėsę, ir labai gailiuosi, kad jų neužsirašiau iš karto.

Pirmiausiai vykom į konvojaus susirinkimo vietą, o po to kai atėjo laikas pajudėjom.
Konvojaus surinkimo punkte belaukiant...


Na kelionė atrodo truko apie 4 valandas... Artėjant prie Luxoro augmenija iš dykumos pradėjo virsti į žaliuojančią pasaką – palmės, laukai kažkuom užsėti, žolė neišdeginta... Labai juokingai atrodė jų pastatai – kartais gražūs, kartais labai vargani, bet visi nepabaigti – praktiškai virš visų būdavo iškišti armatūros strypai. Gidė pasakojo, kad tai gali būti dėl dviejų priežasčių – viena, kad nebaigtos statybos namui nereikia mokėti kažkokių tai mokesčių, o kita- kad pas juos tradicija – pirmam namo aukšte gyvena tėvai, antrame – vaikai, trečiame – vaikų vaikai ir tie strypai palikti kitoms kartoms... Dar kas labai juokingai atrodė – namai labai vargani, kai kurie ir be stiklų, tik langinėmis priverti, o ant beveik visų pastatų po palydovinę lėkštę pritaisyta.





Papildyta:
Na bet nebesitempsiu...Pirmas mūsų kelionės etapas buvo karalių slėnis. Čia važiavom į kitą Nilo krantą..

Šių kalvų centre ir bus karalių slėnis...


Nuo autobuso sustojimo vietos mus iki jo nuvežė tokiu kaip ir traukinuku. Gidė pradžioj aprodė, papasakojo apie kapus, kuriame ką galime pamatyti ir po to savarankiškai leidomės į tris pasirinktinai.

Įspūdis neapsakomas, ypač ten kur spalvos išlikę, tie raižiniai užburiantys, gaila kad fotografuoti ten neleidžiama, kad nepakenktų tam grožiui. Internete paieškojau iš tenais kur buvom foto, tai dėl bendro vaizdo bandysiu į kelt...






Papildyta:
Dar prie vieno kapo... Kuris buvo labai aukštai olose...


Vėliau privažiavom prie Chačepsutės šventyklos, ten vėl išklausėm gidės pasakojimo, pavaikščiojom, prisifotkinom.

Čia foto nuo pirmos šios šventyklos pakopos

Čia išlikę raižiniai ant sienų



Papildyta:
Sekančiu etapu prasukome pro Memnoso kolosus, ten nusifotografavom ir atėjo laikas pietauti.


Nilu plaukėm į kitą upės krantą, kur buvo mūsų pietavimo vieta. Maistas nebuvo labai jau gardus, ypač desertai man nepatiko, iš manų kruopų... Viešbutyje maitina geriau.


Miesto vaizdelis...

Papildyta:
Patraukėm į Karnaako šventyklą, kuri taip pat paliko neišdildomą įspūdį. Tik laiko buvo labai jau mažai, nes jis tik iki penkių valandų vakaro berods dirbo.

Na ką, tęsiam toliau....
Dar vis Karnaakas:



Vėliau dar buvom užsukę į papirusų fabriką, aprodė jų gaminimo technologiją ir kas norėjo galėjo įsigyti papirusą su sertifikatu. Čia buvo bene vienintelė matyta vieta, kur dirbo egiptietės moterys (tiesa, dar Kaire tam didžiajam turguje teko jų matyti).
Na o jau buvo sutemę, tai po truputį pajudėjom namo. Mums uždėjo kažkokį filmą lietuvišką pažiūrėt. Bandžiau snausti bet kai pro langą žvilgtelėjau– ant kaktos akys iššoko ir visi miegai išlakstė, nes vairuojama buvo tragiškai. Daug autobusų – vienas už kitą norėjo būti pirmesni, tai lenkdavo trimis juostomis ant neplataus keliuko,o dar iš priekio koks be šviesų egiptietis atpuškuodavo, tai vos į kelnes nepridėjau.
Sekančią dieną pasirinkom poilsio, tai gulėjom paplūdimyje.
Aerobika...

Viešbučio pakrantė

Vėliau prie mūsų priėjo toks iš vietinės agentūros žmogelis ir pasiūlė už berods 15 baksų į paviršinį nardymą, po to į Gifuno ar Giftuno (nebepamenu) salą nuvežt. Na mes pasikvietėm dar merginų lietuvių būrelį ir sekančią dieną plaukėm.

O tą pačią dieną dar priėjo viešbučio teritorijoje esančio SPA procedūrų centro darbuotojas ir pasiūlė savo paslaugas. Pradžioj galvojau kokį masažą pasidaryti, bet po to pasirinkau vietoj to susipinti afrikietiškas kasytes. Na ir prikamavo mane tenai – žadėjo per 2 valandas jas suregzti, o gavosi visos keturios. Kai pusė galvos buvo supinta – pradėjo kalbėti kaip gražiai jis pina ir kaip stengias ir dar 10 baksų nori priedo, bet pamatęs mano mina jau 5 tipo užtektų. Tada aš jau supykau, pasakiau, kad iš anksto buvo sutarta dėl kainos, tipo vos ir taip vyro išprašiau, nes ir Lietuvoj už mažesnę kainą galima susipinti, nu vienžo atstojo. (jau galvojau kad pusiau pintai teks pėdint į savo kambarį). Tiesa, jei taip naglai nebūtų ten užskėlęs, tai tikrai būčiau palikusi daugiau pinigėlių... Kitas pamatęs, kad sėdžiu šiek tiek nusiminusi bandė padėtį gelbėti ir gražiai kalbino, po to dar bandė masažą daryti pečių, kad nepervargčiau ir kai jau baigė tą mano procedūrą, išgyrė. Aišku kvietė ateiti ir į masažus, bet dėl laiko stokos nebenuėjau.
Sekančią dieną patraukėme į nardymą. Kadangi prieplauka buvo prie mūsų viešbučio tai niekur trenktis nereikėjo. Užsikalėm geresnes vietas ir laukėm kol laivas prisipildys. Kadangi plaukėme su vietiniais – tai visa info buvo rusų, anglų kalbomis. Dar vienas toks pilietis visus filmavo, mane dėl kasų praminė Nefertite ir ant kiekvieno kampo šaukdavo, net vyras jau į jį piktai buvo žiūrėt pradėjęs.
Išplaukus į jūrą (išplaukėm apie 10 ryto) pūtė vėsokas vėjas, tai ir išsirengt nesinorėjo. Galvojau, kad nardyti tai tikrai neisiu. Buvom nuplukdyti į kelias nardymo vietas. Pirmojoje dauguma išplaukė, juos instruktorius apmokė, o man atrodė, kad labai šalta. Po to kai pamačiau kaip smagu visiems, susigalvojau eiti ir aš. Kol nusileidau į apačią dauguma buvo išplaukę. Užsimečiau liemenę, pasiėmiau kaukę ir šokau į vandenį. Na ką galvojat – mano liemenė tik švyst ir atsisegė, aš supanikavau, griebiau už šalia esančio savo vyro ir tą dar žemyn tempt pradėjau. Bet nieko, šiaip ne taip jis mane užmetė ant denio, kur normaliai sutvarkė liemenę ir pasiryžau antram bandymui. Kadangi gyvenime nebuvau dėvėjus tos kaukės ir niekas man atsilikusiai nepapasakojo, įsikandau belekaip į tą gumytę ir vyro raginama įkišau galvą po vandeniu – bet koks siaubas, pro blogai įkastą gumutę pateko vanduo ir gerokai užspringau. Man panika - antras bandymas vėl toks pats... Na po to po truputį dašilo kaip ten visas turi būti... Bet labiausiai nervino, kad mes mokėmės netoli laivo ir tas filmuotojas su kamera pastoviai šūkaliojo mojuodamas „nefertite nefertite...“, o aš ten demonstravau savo nardymo sugebėjimus (iššokusiomis akimis ir nuo sūraus vandens pasibaisėjusia mina...). Gal visą litrą sugėriau to vandenėlio... Vėliau šiaip ne taip apsipratau ir pagalvojau, kad reikia plaukti toliau ir pasigrožėti žuvytėmis bei koralais... Jau buvau nusiteikusi neblogai ir dar vyras sušuko – va ten žemiau kaip gražu, aš murkt su galva taip pat žemiau (nors ten viskas matosi ir tik vos prisilietus prie vandens) ir pasinėriau su visu vamzdeliu... Na aišku vėl gerokai siurbtelėjau to vandenuko, tai kol atsipaipalojau, jau nardyti nebesinorėjo tam kartui... O po to dar viena be liemenės išplaukusi lietuvė mergina pradėjo šauktis pagalbos, kad pavargo, tai ją parplukdėm atgal ir daugiau nerti toje vietoje nebesiryžau.

Papildyta:
Vėliau laivas nuplukdė dar į kitą vietą, bet aš buvau sušalusi ir kažkaip dar ta panika nebuvo išgaravusi tai pasilikau, o mano vyrelis tai prisinardė į valias, sakė, ten daug gražesni vaizdai nei pirmojoje vietoje.
Na dar vėliau gavome labai skanius pietus (gal taip atrodė, nes buvom išalkę) ir nuplukdė mus į tą salą. Vienas iš jų asmuo mus palydėjo iki paplūdimio, ten gerokai pagulėjom, o po to vėl dauguma įbrido panardyti nuo kranto. Manasis ištempė ir mane šį kartą. Aš tik gailėjausi, kad liemenės nepasiėmiau, nes jau buvau pramokusi su ta kauke elgtis ir mačiau daug gražių vaizdų, tik sunku buvo vienu metu ir plaukti ir stebėti. Daug patogiau, kai guli ant vandens ir grožiesi. Mačiau netoli ir jūros ežį, tokį su labai ilgais spygliais, tai iš viso po to bijojau kojas statyt ant žemės.



Na, artėjo vakaras ir mes patraukėm atgal...
Papildyta:
Kitą dieną laukė ilga kelionė į Kairą. Išvykom naktį, autobusas buvo labai nepatogus, kojos pastoviai nutirpdavo, visas pilnas žmonių, bet nieko. Pirmas kelionės etapas buvo piramidės, ten buvom apie devynias iš ryto.


Gidė kažką papasakojo, po to nusifotografavom, aplankėm kažkokio faraono motinos piramidę, vėliau kas norėjo galėjo aplankyti ir Chefreno piramidę, ji buvo mokama. Na aš tai labai norėjau ir prikalbinau savąjį ten eit. Aišku fotoaparatai buvo uždrausti. Na turinčius problemų su širdimi nerekomenduočiau tenai leistis, nes labai oro nėra, dušna.
Žmonių labai daug, leidomės gal metras ant metro pločio tuneliu žemyn, ant medinių kaip ir kopetėlių sukaltų, iš priekio tiek pat žmonių grįžinėjo, ir vos prasilenkdavom. Po to atrodo reikėjo kilt į viršų ir pagaliau priėjom didelę patalpą, grįstą dideliais akmenų luitais. Nieko ten ypatingo nebuvo – sarkofagas iš akmens, bet kažkokia labai įdomi energija sklandė ore. Man tai norėjosi ten pabūti ilgiau, bet vyras dėl oro trūkumo jau tempė mane atgal...

Šiaip dykumos vaizdelis..

Papildyta:
Vėliau buvom nuvežti iki Sfinkso, ten gidė vėl kažko pripasakojo, nusifotografavom ir patraukėm pietauti į lauko kavinę su vaizdu į piramides. Maistas buvo ganėtinai skanus, tik vyras man bambėjo, kad jį šioje šalyje diskriminuoja. Tipo man tai įdėjo daug mėsos, o jam, nabagui padavėjas pasėmęs samtį dar nukratė, tai vienas padažas liko.
Belaukiant kol visi susirinks ir eisim pietaut...






Vėliau pro baisius kamščius ir nežmonišką eismą besidairydami į Kairo miesto panoramą pasiekėme Kairo nacionalinį muziejų.

Kaip ir visur, tenai neleido fotografuoti – nors eksponatai tai įspūdingi. Gidė šiek tiek mus apvedžiojo, papasakojo, o vėliau patys turėjom kažkiek laiko pasidairyti. Aišku daug ko ir neapvaikščiojom, nes ten neįmanoma turbūt viską pamatyt per toki trumpą laiką.
Po to mus visus nuvežė į tą labai didelį, vieną iš didžiausių anuose kraštuose turgų ir paleido valandai. Kažkaip jau viskas ten atrodė labai bauginančiai, tai mes tik prasukome mažą ratą nieko nepirkdami ir sugrįžome laukt autobuso. Prisižiūrėjom visokių neįprastų vaizdų, juokingiausia, kad iš šalia esančios mečetės išeinantys vyrai, nuo daužymo galvomis į grindis išeidavo su mėlynėmis ant kaktų.




Papildyta:
Na o vėliau jau pajudėjom namo. pasirodo tą naktį, kai mes išvykom į Kairą buvo didelė audra ir prie mūsų viešbučio sudaužė tris, nespėjusius išplaukt į jūrą, laivus.

Paskutinę kelionės dieną dar buvome pasirinkę kelionę su keturračiais motociklais. Na kelionė patiko, tik buvo pikta, kad man neleido vienai vairuoti – arba su šalia sėdinčiu arabu arba su savo vyru. Tai pasirinkau pastarąjį. Na aišku ten važiavom vorele, bet komanda neblogai važiavo, tai įsibėgėdavom iki 60 km per valandą ir daugiau.
Nuvykę į vietą gavom pasivažinėti su kartais ar kaip ten jie, po to su kupranugariais. Pavedžiojo po beduinų kaimą, palydėjom saulėlydį, pavakarieniavom (nors vakarienė buvo nekokia), pasižiūrėjom programą ir parūkėm kaljaną. O po to jau pasukom viešbučio link.
Kelionę pirkom iš „Novaturo“, buvo lietuvis gidas, bet viską pasakojo tokia labai faina rusė gidė.




Papildyta:
Dar kelios foto iš viešbučio

Kalėdinė eglutė


Tiesa kai turėdavom laisvesnio laiko patraukdavom po miestą pasivaikščioti, prisipirkom įvairių smulkmenėlių, gavau įvairių dovanų. Pirmus pasivaikščiojimus praktiškai nieko nepirkom, norėjom apsižiūrėti, pirmiausia užeidavom į fiksuotų kainų parduotuves pasižiūrėti kiek kas kainuoja, kad jau labai nepermokėti. Vėliau pastebėjau, kad ir ten dar galima šiek tiek nusiderėti. Stambių pirkinių nepirkom, tik suvenyrus dovanom bei sau atminimui.
Va čia vienas, kuris padovanojo gražų pakabuti ant kaklo ir labai jau piršosi į jaunikius jei su vyru nieko neišeitų....


Na va, atėjo paskutinė diena, teko susikraut daiktus ir keliaut į oro uostą. Grįžus mus pasitiko žvarbus lietuviškos žiemos oras. Tai tiek...

Ačiū už pasakojimą - faina skaityt ir matyt vėl mielas vietas - tik prieš dvi savaites grįžom ir mes iš to pačio viešbučio, ir panašių ekskursijų, tik su travelmanu, tai įdomu buvo sulygint -ale bet pas mus jokių aerobikų jau nebuvo, sakau gal animatoriai pabėgo į kokią Turkiją ... O eglutė kalėdinė faina

Sveika, buvom mes paprastame 3* viešbutuke Hurgados centre Waves resort. Kadangi beveik neteko tenais būti, nes daug keliavom tai mūsų poreikius pakankamai atitiko.

Korrne, aciu uz pasakojima Ziuriu,cia ir daugiau supermamu buve tam viesbutyje Mes irgi buvom tam paciam, ir ekskursavom ten pat,smagu prisiminti... mano dukra irgi gundesi kasytes pintis, bet paskui persigalvojo o viesbutyje dar tas pats masazuotojas, Mohamedas Ali?

Nėr už ką . O dėl masažuotojo tai tiksliai vardo nebepamenu, ten jie keli buvo, bet vieno lyg ir toks vardas, bijau pameluoti .