Meri gimdymo istorija - Gimdymo istorijos

Perskaiciusi kitu mamu gimdymo istorijas, nutariau parasyti ir savo.
Visa nestuma jauciausi labai gerai, i atostogas isejau likus maziau negu menesiui iki gimdymo. Vyras baresi, kad taip dirbu, sake, tikriausiai gimdysi darbe, tai reikia pasirupinti, kad darbo stala pritaikytu gimdymui.
Viso nestumo metu kazkodel turejau tokia nuojauta, kad pirmiausiai man nubegs vandenys.........Isklausiau paskaita apie gimdyma, kaip elgtis paciai ir vyrui. isidemejau, kad nubegus vandenims reikia atsigulti ir visa laika eidama gatve apsiziuredavau kur gi as cia atsigulsiu prireikus. Orai buvo visikai tam netinkami, taigi stengiausi viena paskutiniu metu niekur nevaikscioti. Vienu zodziu tas "zinojimas" ka daryti man ivare dar daugiau baimes...............
Buvau susitariusi su gydytoja del gimdymo KMUK, lankiau ja paskutine savaite pries gimdyma. Paskutiniais nestumo menesiais mane vis siusdavo pasitikrinti ultragarsu del leliaus padeties ir visiems pasirodydavo per didele galva. Bet kadangi ir teveliai ne is smulkiuju, tai viskas "normos ribose".
Praktiskai kiekviena diena, bunant namie, tvarkiausi ir ruosiausi sventiniam sutikimui naujo seimos nario, sveiciau grindys, "save" ir pan.
Ta diena, is pacio ryto paskambino sesuo ir pakviete nueiti padeti jai issirinkti vestuvine suknele i salona, nes gimus leliui tokios galimybes neturesiu. Ji turejo isteketi praejus 1.5 men. po mano gimdymo.
Eiti noro didelio neturejau, bet nenorejau ir atsakyti. Susitarem eiti visos 3: as, sesuo ir mama.
Linksmybes prasideda......Aplankem du salonus, as jauciuosi puikiai, jokiu gimdymo pozymiu nera, dar mama ramina, kad viskas ten vyksta ne taip greitai, todel jaudintis nera reikalo. R
Treciame salone uzsimaniau i tualeta, paklausiau pardavejau ar galeciau. ji pasake, kad tualetas pas juos sandien kaip tycia neveikia. Priocesas vyksta: sesuo matuojasi sukneles, mes su mama patariam.... Tik staiga jauciu kazka slapio tarp koju ir slampa vis labiau. Pirmiausiai suovusi mintis : norejau i tualeta ir neiskentus prisidariau i kelnes, vot ziopla, galvoju. Bandau sulaikyti, bet niekas nepadeda. mano galvoja sukasi gerai zinoma taisykle, reikia atsigulti. Tik zvilgt, salono sone stovi odine sofkute (geram salono ivaizdziui kurti), as greitai ten isitaisiau, rankynuka po uzpakaliu ir guliu sau. Mama su sese net nespejo susiorientuoti kas cia vyksta. O as jau renku vyro ir greitosios pagalbos telefona (per paskaita buvo pasakyta, kad nubegus vandenims i ligonine reikia vykti atsigulus). pirmiausias vyro klausimas buvo, kodel tu isejai is namu, pagal visa plana tu turejai buti namie........
O man vis dar atrodo, kad cia joks dar ne gimdymas, o as tiesiog apisisisiojau. Tuoj mane ligonineje apziures ir as dar namo vaziuosiu. Su ta intencija atvaziuoja ir vyras, kad cia dra tik "netikras gimdymas". Visi vaziuojame i ligonine: su manimi sesuo, o mama su vyru. Apziurejo priimamajame ir liepe rengtis gimdyti. Akuseres juokiasi, visi gimdymo chalatai trumpoki, vos vos uzpakali dengia, per liemeni vos sueina. Mano nuotaika dar puiki, jokiu skausmu nera, tik vandeniukai vis bega ir bega, tas tai jausmas biski nemalonus, visos kojos slapios. Vyra issiunciau namo su sese parvezti daiktu, mama irgi i darba skubejo. Ir taip likau viena, dar skausmu nera, susiradau savo gydytoja, apziurejo, paaiskino kas cia man nutiko, kad jau gimdysiu. buvo apie 14.00 h. pasake, kad iki 24.00 tikriausiai jau turesime leliu. Paliko viena ir sako, laukime. Mano nuotaika dar gera, skambina draugai, klausia kaip as, paskalmbino tetis. suzinojo, kad as palatoje viena, pasisiule ateiti "padeti". tuo metu kaip tik KMUK buvo karantinas, prie gimdyves g.b. tik 1 asmuo, o mano vyriskio dar nera. Akusere klausia, gimdysite viena? bandau pasakyti, kad t.b. ir vyras. Kadangi gimdziau 04.03, tai visai neseniai buvo melagiu diena, 04.01. Bandau dar su akusere juokauti, kad vyra apgavau 04.01 pasakydama, kad dabar naujos gimdymo technologijos, ir galima perleisti skausmus kitam asmeniui ir as jau pasirasiau sutarti, kad visus skausmus perleidziu jam. I tuos zodzius akusere pasake, kad vyras tai jau tikrai netavaziuos. Jau atvaziavau su 3 cm. atsidarymu, taciau tai vyko neskausmingai ir daugiau jokio proceso praktiksia ir nevyko. gydytoja nutare pagreitinti, pastate laseline ir cia tai prasidejo...........Ne minutemis, bet sekundemis, as tam buvau visiskai nepasirengusi, jokios apsildomos programos. Staiga uzeina proto uztemimai, nieko nesimato, nieko visikai nemastai, jokios orientacijos. Tik matau staiga tarp dury mano brangiausiais su zaliu chalatu, "kaip jautesi?". Bet jau matosi kad paciam tai nelabai linksma. jam is paskos ir sesuo pasirodo, issigandusi biski, sako, " as tik daiktus atnesiau ir jau einu". O man jau blogai, labai blogai, bandau visus isvyti is palatos, sakau kad pasiliksiu viena, akuserei tai juokinga, sako, kad niekur neis, tik visus aparatsu jungia, as ir pajudeti negaliu, laseline ir pan. Ateina gydytoja, pasiziuri ir sako" visi i vietas, gimdome, niekas niekur neina, visi dirbame". Taip galu gale liko ir sesuo ir vyras. As tai juos biskuti pasokdinau, vienam trink, kitam-spausk ir pan........

ir jau 17.55 turejome maza grazu berniuka, 3.660kg. 54cm. Pagulde ant pilvo, verkia maziukas, vyras tai viena kita asaryte nubrauke, o man taip palengvejo.....
labai geras jausmas, linkiu ji patikrti visoms.

P.S. O sesuo tai visai neissigando, sake, kad patiko ir pati nori...... Taip kad visos mano baimes buvo be pagrindo...

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis