Įkraunama...
Įkraunama...

Konstruktyvus (pozityvus) mąstymas VIIId.

Dar toks klausimėlis, kai užsiminiau vienam žmogučiui apie NLP, paprašė sužinoti keleta knygų pavadinimų. Berods, Beganti, minėjai "psichikos treniravimą". Kieno ji yra? O šita girdėta: O. Lapino "Kai pabunda
miegantysis"?
Gal dar kokių žinai? ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Starburst @ 2007 05 20, 14:07)
...kai užsiminiau vienam žmogučiui apie NLP, paprašė sužinoti keleta knygų pavadinimų.  ax.gif

Starburst, pažįstamam gali parekomenduoti intern. svetainę (rasit knygų)adresu: http://www.aguoga.lt/?object=knygosuser posted image

Ten pat radau savaitės citatą, man patiko:
"Netikiu, kad likimas valdo tuos, kurie veikia, tačiau tikiu likimu tiems, kurie sėdi sudėję rankas."/ G.K. Chesterton/user posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vijurka: 20 gegužės 2007 - 14:56
QUOTE(Vijurka @ 2007 05 20, 15:50)
Starburst, pažįstamam gali parekomenduoti intern. svetainę (rasit knygų)adresu: http://www.aguoga.lt/?object=knygosuser posted image

Ačiū aciuks.gif
Man laaaaabai pacinka nuorodos biggrin.gif
Atsakyti
KAS GI PAGALIAU YRA TA MEILĖ SAU?user posted image

Visi psichologai ir populiarių saviugdos knygelių autoriai vieningai tvirtina, kad laimė prasideda nuo meilės sau. Ši tiesa taip įkalta į mūsų galvas, kad seniai nustojome ja abejoti. Tačiau ar galite sau pasakyti, kad pamilote save, kai apie tai sužinojote ar pradėjote vadovautis psichologų patarimais? Atsakymas šiek tiek šokiruojantis, ar ne? Nei jūs, nei aš, nei mano ar jūsų draugai – nežinau pavyzdžių, kad žmogus būtų išmokęs save gerbti ar „pamilęs save“ tokiu būdu. O čia dar tas nemalonus žodis „savimyla“...
...kaip iki šio jums buvo siūloma save mylėti? Turi pripažinti ir įvertinti savo pasiekimus, gerąsias charakterio savybes. Pasidžiaugti, kad yra pasaulyje žmonių, kurie tau šį tą reiškia, ir atvirkščiai. Žinoma, šio žanro klasika – nesigraužti dėl trūkumų ar nesėkmių, o verčiau suvalgyti plytelę šokolado. Jei pastaruoju metodu naudojatės pernelyg dažnai, tuomet patarimas jums – darykite tai kiek rečiau. Na, jei visa tai apibendrinsime, tai „mylėti save“ reiškia mažiau dalykų, kurie tau nepatinka, ir daugiau tokių, kurie suteikia pasitenkinimą. Taip? Taip... Bet iš tikrųjų ... ne taip.

… tačiau šis patarimas – tai nesėkmės receptas. Jei visa tai būtų teisinga, tuomet tinginiai, švaistūnai, lošėjai, ištvirkautojai ar net tie patys savimylos būtų patys laimingiausi žmonės. Deja, net ir savanaudžiai baisiai kenčia dėl meilės sau stokos. Visus šiuos tipažus sieja tai, kad jie nuosekliai laikosi „patarimo“ mylėti save. Švaistūnas netruks pasimėgauti gražiais daiktais. Lošėjas leis sau į valias „smagiai praleisti laiką“. Persivalgėlis taip myli save, kad negali neleisti sau pasimėgauti skanėstu. Pavyzdžius galima būtų vardinti ilgai, tačiau nėra reikalo. Bet kuri yda – tai besaikis mėgavimasis.

...galbūt ir save mylėti reikia saikingai?.. Tačiau paklauskite savęs – nejaugi iš tiesų tikite, kad suskaičiavę savo gerus darbus ir nekreipdami dėmesio į savo ydas pamilsite save? Taip jūs tik pradėsite mąstyti, kaip išlipti iš savigraužos liūno, o ne tapsite laimingi. Kiekvienas lemtingas gyvenimo posūkis prasideda nuo vertybių perkainojimo. Kai pasakote sau, kad griežtai apsisprendėte nebegyventi kaip anksčiau, nes įsitikinote, jog tai nieko gero neduoda. Ir pradedate vadovautis naujomis vertybėmis, kurios, kaip tikite, veda į geresnį gyvenimą. Taigi apibendrinant pasakykime sau šitaip: gyvenimas, kai pirmiausia pasirenku malonumus, o tik po to visa kita – tai kelias į žemą savigarbą ir nesėkmes. Jus vedžiojo už nosies dalindami patarimus, „kaip pamilti save“.
Taigi kurgi tas kelias, vedantis į meilę sau? O gal tokio kelio iš viso nėra? Sakoma, nuo ko susirgai, tuo ir gydykis. Jei kankiniesi dėl besaikio išlaidavimo – išlaidauk dar daugiau, tuomet bankrutuosi ir liausiesi išlaidavęs. Žinoma, tai žiauriausias patarimas, kokį tik kada esu davęs. Pajuokavau. Tačiau ką patartumėte žmogui, kuris negali suvaldyti savo išlaidų? – Suvaldyti savo išlaidas! Juk tol, kol jis išleis daugiau negu uždirba, bus priverstas daug dirbti, kad atiduotų skolas, ir negalės galo su galu sudurti. Tai nuolat bus žemos savigarbos arba savęs nemylėjimo priežastis. Tik atsispyręs savo troškimams pasitenkinti čia ir dabar, tik pasitelkęs savitvardą ir kantrybę žmogus gali įveikti savęs nemylėjimo priežastį. Ir, aišku, tai galioja bet kuriai ydai, priklausomybei ar manijai. Tol, kol neperkainosime savo vertybių ir kol nepasitelksime susiturėjimo, kantrybės, kol nepradėsime siekti ko nors daugiau, nei greitas pasitenkinimas – būsime pasmerkti chroniškam savigarbos stygiui.

Pažvelkime į žmogų, kuris save iš tiesų myli ar gerbia. Pamatysime, kad jis turi priežasčių, dėl ko gali save mylėti ir gerbti. Toks žmogus daro ne tai, kas malonu, o kas naudinga. Žinoma, puikiausia, kai tai galima suderinti. Taip atsiranda priežasčių, už ką save mylėti. Jis turi namą, puikią šeimą. Jį vertina ir gerbia darbe. Priešinga lytis žavisi juo, nes tai asmenybė, kuri traukia. Ir nė vienas iš šių dalykų nėra „Dievo duotas“. Namų Dievas nestato. Antrosios pusės niekam neieško. Ir pagarbą darbe ar priešingos lyties dėmesį turime patys užsitarnauti ar pritraukti.

Jei norite save gerbti, turime kloti sėkmės laiptelius. Tik turėdami į ką atsiremti, galime save mylėti. Jei esi mėgiamas kitų, tai jau priežastis mėgti ir pačiam save. Tačiau kad tave mėgtų kiti, turi bendrauti taip, kad patiktum aplinkiniams. O tai reiškia – padaryti taip, kad kitiems šalia tavęs būtų gera ir malonu. Tik tada, kai pasistengi dėl kitų, įgyji bilietą į meilės sau renginį. Tik tuomet, kai susiverži, pasistengi ir pasistatai puikų būstą, turi priežastį save mylėti. Tik po to, kai suvaldysi rajūną savyje ir pradėsi prakaituoti sporto salėje – tik tada galėsim pakalbėti apie meilę sau. Kuo didesnės bėdos, tuo daugiau reikės susitelkimo ir pastangų. Į duobę kur kas lengviau įkristi, nei iš jos išlipti. Teks viską perkainoti ir nepagailėti pastangų ištaisyti savo ankstesnes klaidas.

Meilė (beje, tiek sau, tiek kitam) turi ir kitą pusę. Tai disciplina, kantrybė, pasirengimas susivaldyti, atidėti pasitenkinimą dėl geresnės ateities. Priešingai, nei siūlo daugybė patarėjų, ne pasimėgaukite savimi, o pasitempkite dėl prasmingų tikslų. Tik tada, kai savo noru tapsite disciplinuoti ir kantrūs, kai įveiksite sunkumus ir pasieksite savo svarbiausius tikslus – tik tada jūs turėsite priežasčių save mėgti ir gerbti. Jei šiandien savęs nemylite – tai signalas, kad per mažai savęs skiriate svarbiausiems savo tikslams pasiekti. Už laimę ir savęs vertinimą jūs neišvengiamai sumokėsite nemažą kainą – tai kantrybė, drąsa, susitelkimas. Turėsite pasakyti Ne greitoms pagundoms, kurios jums žada lengvą laimę čia ir dabar.

Ar pakanka tik save kankinti juodu darbu, kad būtum laimingas? – Ne, nereikia save kankinti juodu darbu siekiant svarbiausių tikslų. Pažįstu keletą žmonių, kurie mielai atiduoda paskutines jėgas dirbdami kitiems, tačiau pasirūpinti savimi jie „neturi laiko“. Tokiems žmonėms tiesiog pristinga drąsos atsispirti baubui – oi, kas bus, jei mane pasmerks ir manęs nemylės... Nemylės, tikrai nemylės, jei rūpinsitės tik kitais, bet pamiršite savo tikslus. Tačiau kai tik pradedate uoliai ir nepaliaujamai triūsti dėl jums svarbiausių dalykų, nemeilė sau pasitraukia. Jūs pats net nepastebėdamas pamilsite save ir nustebsite, kad meilė sau – tai visų teisingų tikslų, drąsių žingsnių ir aukštų vertybių šalutinis produktas. Meilė sau gimsta iš kantrių kryptingų pastangų. Iš teisingo gyvenimo būdo, kai aukoji save rimtiems dalykams. O jei šiandien turite rimtų ydų, tai skiriu jums kaip vaistą perskaityti šį straipsnį tris kartus. Nes ir pastangų įveikti save jums prireiks trigubai daugiau.

citata iš http://www.aguoga.lt...a...=view&id=16


P.S. trumpiau niekaip negalėjauuser posted image
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vijurka: 20 gegužės 2007 - 15:20
Vijurka, aciu tau uz si straipsni 4u.gif Man to siandien labai reikejo. Pati jauciu, kad vidinis nepasitenkinimas kyla is isipareigojimu sau nesilaikymo. Labai geras starisnis thumbup.gif
Atsakyti
pepilota, džiugu, kad tau prie dūšios ax.gif Bet atminkit, aš cituoju tai, kas man šiuo momentu atrodo reikalinga (vakarykščiai pokalbiai užvedė paieškot prasmingesnių minčių). Ir kiekvieną kartą cituodama straipsnį suprantu, gali atsirasti abejojančių (taip jau ir buvo), ar pati tikiu tokiomis mintimis? Sakau:- man patinka rasti atsakymus kitų žmonių teiginiuose ir priartinti juos prie savo supratimo. Bet ar tai taps kiekvieno TIESA (galbūt nusiraminimas), čia jau sprendžiame kiekvienas UŽ SAVE wub.gif Juk taip? Tai supratus nebus priekaištų, bet diskutuoti galime! bigsmile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vijurka: 20 gegužės 2007 - 15:46
QUOTE(Vijurka @ 2007 05 20, 16:37)
Man patinka rasti atsakymus kitų žmonių teiginiuose ir priartinti prie savojo supratimo, bet ar tai taps kiekvieno TIESA ir galbūt nusiraminimas, čia jau sprendžiame kiekvienas UŽ SAVE wub.gif Juk taip? [/color]

drinks_cheers.gif
Tvirčiau tikime tiesa, kurią patys atrandame mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Starburst @ 2007 05 20, 15:44)
Tvirčiau tikime tiesa, kurią patys atrandame  mirksiukas.gif

Sutinku, bet ta TIESA ne visada be kitų žmonių pagalbos (įsikišimo) randama rolleyes.gif Dažnai tie kiti labai moka atverti akis bigsmile.gif
Atsakyti
[SIZE=7][COLOR=purple]Pastangos – tai gyvenimas. Mylėkime darbą, mylėkime pastangas, ir nerimas užleis vietą sėkmei.
Papildyta:
Siandien daug skaitau. Dabar A.Guogos puslapyje straipsnius. Vel grizau prie Svijaso "Sypsokis, kol nevelu". Jei ka gero atrasiu pacituosiu mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Vijurka @ 2007 05 20, 16:50)
Sutinku, bet ta TIESA ne visada be kitų žmonių pagalbos (įsikišimo) randama rolleyes.gif Dažnai tie kiti labai moka atverti akis bigsmile.gif

Tačiau jie mums neįkiša, jeigu taip galima išsireikšti, o tik mes patys įsikišame lotuliukas.gif Yra geras posakis, bet kotais dabar užkrito doh.gif Nu ant liežuvio galo sukasi, bet...
Prisiminiau biggrin.gif Išsilavinimo negalima suteikti, jis -įgyjamas. Reiškia, pats žmogus turi įdėti nemažai pastangų, kad įgytų mirksiukas.gif O jeigu galvoje turi pakankamai žinių, bereikia tik klijų, kad jas sulipdyti į bendrą visumą 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Starburst: 20 gegužės 2007 - 16:25
Laba diena smile.gif

QUOTE(pepilota @ 2007 05 20, 12:11)
Dar norejau parasyti apie vakarykste diskusija, kuri man tikrai idomi pasirode. Jauciu, kad is Beganti dar gausim daug naudingos info. Taigi lauksim.
Beganti, gal tu turi kokia technika kaip atsikratyti baimes imtis tam tikru veiksmu?


Ech, info iš skaitytų knygų galiu dar pateikti, tik tiek, kad aš labiau teoretikė, o ne praktikė blush2.gif Ta prasme, žinau, ką ir kaip daryti, bet nedarau...
Tokios technikos neprisimenu. Apskritai kovojant su įvairiomis baimėmis ar nemaloniais prisiminimais NLP siūlo vizualizuoti ir keisti paveikslą - tarkim įsivaizduoti tą nemalonų dalyką ir sumažinti įsivaizduojamą paveikslą, padaryti bespalvį, padaryti jį išplaukusį; sumažinti garsą, įsivaizduoti, kad tas asmuo, kurio jūs bijote, kalba vaikišku, juokingu balsu ir pan.

QUOTE(Starburst @ 2007 05 20, 15:07)
Dar toks klausimėlis, kai užsiminiau vienam žmogučiui apie NLP, paprašė sužinoti keleta knygų pavadinimų. Berods, Beganti, minėjai "psichikos treniravimą". Kieno ji yra? O šita girdėta: O. Lapino "Kai pabunda
miegantysis"?
Gal dar kokių žinai?  ax.gif


"Psichikos treniravimas" - konstruktyvaus mąstymo knyga.
NLP Vadimas Dechtiaris, Svetlana Ostrovskaja "Mano nuostabi ateitis" - ji didesnė ir išsamesnė už Lapino knygą.

Nuoroda internete:

http://www.bookap.by.ru/nlp/nlp.shtm

http://www.lokada.lt...i..._id=6&lang=


NLP pradininkai Dž. Grinderis, R. Bendleris
Atsakyti
Beganti, gal turi nuomone apie Paul McKenna?
Atsakyti