QUOTE(Alan @ 2007 05 21, 13:49)
Taigi eilinį kartą parašysiu šiaip... Pasidalinsiu mintimis.
Gyvenimas tėra vienas ir nepakartojamas. Ir esu dėkinga jam už kiekvieną akimirką. Už patirtus džiaugsmus ir skausmus - jei ne pastarieji, kaip žinočiau, kas tas džiaugsmas?
Dėkinga už liūdesį, neretai atklystantį, - jis tik patvirtina, kad jausti gebu giliai. Dėkinga už meilę - ypačiai už pirmąją, nelaimingąją. Jeigu ne ji, ar būčiau pajėgusi atpažinti tą, tikrąją? (Žalioj mano jaunystėj viena bičiulė mėgo kartot, jog nėra laimingos ir nelaimingos meilės - meilė tiesiog yra arba ne) . Dėkinga net už tikrosios netektį - ji mane visgi aplankė, nors tiek daug žmonių pasauly niekada nepatyrė šio stulbinančio jausmo.
Su dėkingumu priimu viską, kas man duota. Malonumų akimirkas ir išbandymus. Saulėtus rytmečius ir lietingas dienas. Mano gyvenimas sklidinas spalvų. Jame apstu visko - ir šėlstančių jūrų, ir dangų remiančių kalnų, ir ramių lygumų. Šito ir troškau. Ne lengvos aprūpintos būties, o iššūkių. Tą ir turiu. Ir nieko nėra neįmanomo.
Labai nuoširdu ir tikra. Ačiū

Kai išmoksti priimti gyvvenimą su dėkingumu, kelio atgal nebėra

Tampi kitokiu, tampi harmoningu.
QUOTE(Daivaa @ 2007 05 21, 14:46)
Su daug kuo sutinku, bet esmė yra ta, kad dirbtinai nei džiaugsmo, nei vidinės laimės nesukursi. Viskas yra daug giliau

Viskas turi ateiti iš vidaus į išorę, o ne iš išorės į vidų, nes viskas yra mūsų viduje, bet pajausti, atrasti tai - neužtenka vien sau kažką kartoti ar apsimesti laimingu, tai paviršutiniška
Visiškai su Tavim sutinku

Tai turi tapti ne lozungais, šūkiais, o gyvenimo būdu, asmenybės dalimi.