Skambiname pianinu

Papasakosiu savo istorija
Pradejau groti pianinu budama vos 3 metuku Turejom namuose pianina (mamos, ji vaikysteje lanke muzika, bet nebaige). Taciau tai buvo tik zaidimai...Kai man buvo 4 metukai, suradome mokytoja, kuri ateidavo i namus ir mokyno mane Sekesi labai gerai...Kai tapau biski vyresne, gal 6-7 metu, mane prieme i 4-aja muzikos mokykla. Na zodziu, sekesi gerai...Pirmoj klasej grojau kurinius, kurie atitinka 3 klasei Taciau paskui mano muz. mokytojas isvyko i Vokietija (laikinai), ir kuriam laikui perdave mane pas kita, nuostabia mokytoja Tai buvo trecioj klasei...Praejus vos pusmeciui pamoku su sita mokytoja, ir as uzemiau 2 vieta konkurse (iki tol panasiu pasiekimu neturejau). Laimes buvo pilnos kelnes Paskui kitam konkurse uzemiau dar viena prizine vieta - buvau trecia...Kai grizo mano mokytojas, as pas ji negrizau...Prizasciu nenoriu viesinti 6 klasei jau norejau mesti, bet mama priverte pabaigti...Na ir pabaigiau, vienais desimtukais I Dvarionke eiti buvau dar per maza, tai ejau i MMUG (muzikos megeju ugdymo grupe). O laikui begant pasvarstem su mokytoja ir tevais, kad neverta eiti man i Dvarionke, o paskui i Akademija, nes muzikos mokytojos darbas man nereikalingas...O dar po kurio laiko mano gyvenimas apsiverte aukstyn kojom...Pradejau dometis dailiuoju ciuozimu...Pradejau lankyti treniruotes...Muzikai laiko nebelyko... Dabar man beveik 16 metu, jau daugiau nei metus lankau ciuozima, bet kartais norisi ir paskambinti pianinu... Neleidziu net tevams parduoti mano pianina
Taciau...Su tevais pagalvojom, kad muzika buvo ne man...Uz pianino as tik grojau, dideli demesi skirdavau grojimo technikai, o artistizmo buvo nulis...Kaip akmuo as sedejau prie pianino...O vat ciuozimas tai mano Gaila, kad mano vaikysteje Vilniuje ciuozyklu nebuvo...O veliau kai ciuozyklos pasirode, neturejau joms laiko del muzikos...Dabar ziauriai jauciuosi, nes 10 metu ismesti veltui...Gailiuosi, kad nemeciau tada muzikos del ciuozimo...Ciuozima gi myliu nuo vaikystes, tik niekam nedrisau apie tai prasitarti...

Čia jau truputį iš fantastikos srities

QUOTE(shwiesulka @ 2008 07 31, 17:44)

Del 7 klasiu dristu pasigincyti  Visu pirma, ju anksciau buvo 7, po to padare 8. Tai yra pagrindine muzikos mokykla. O antra - mokytis galima ir 12 metu  Priklausomai nuo to, ar toliau stosi i konservatorija, ar nori tik palaikyti igudzius - groji pagal atitinkama programa.
Bet va del antros dalies tai pritariu visaip kaip 

<{POST_SNAPBACK}>

Muzikos mokykla visada buvo 7-metė (buvo vieni ar dveji metai, kai bandyta padaryt 8 kl., bet vėl grįžta prie 7 kl.)

oho, kiek daug uzsidegusiu muzikuoti-manau cia esme tame, koks buvo suformuotas poziuris i grojima. Mano giminej visi muzikantai, todel ir man teko jos mokytis. 4 metu jau mokejau suniuku soki bei kitus nesunkius kurinelius, o nuo 7 metu iskart istojau i 2 klase ciurlionkej (1 kl. tada dar nebuvo). Visa diena muzikos pamokos persipinancios su bendrojo lavinimo pamokom, po to dar grizus namo po 4 val. grot reikedavo, plius ruost paprastas pamokas, kas 3 men. ivairus egzaminai-vienu zodziu, taip atgrase, kad kai pabaigiau, taip daugiau ir nebeprisedau prie pionino o gaila, jau praejo daugiau nei 5 metai ir profesija mano niekaip nesusijus su muzika-kremtu ekonomikos mokslus. Bet ir dabar begalu miela isgirst klasikine muzika, labai patinka Bethoveno "Menesienos" sonata

Man "Mėnesienos sonata" iki šiol liko pats gražiausias iš visų mano mokėtų kūrinių

ha ha ha ha ha ha ...pralinksmino Gerbiu uz drasa
Bet ir nusisneket tu man taip

as baigiau dvarionkes beveik 9 klases (meciau 9-tos vidury).
Jau 11 metu, kaip nesedejau prie pianino - taip atgrase, kad net nenorejau i ta puse paziureti. dabar jauciu, kad tas pasibjaurejimas po truputeli blesta. Gal kada nors ir vel noresiu pragroti Bet, itariu, reikes pradeti vos ne nuo nulio. Technika ir igudziai tikrai pamirsti, o kadangi nesu tokia "gabi" kaip ruteliux, tai gali uztrukti, kol atsiminsiu.

Tikiuos, čia netyčia taip parašei .

Vaje, aš tokių pamokų seniai ieškojau Dėkui už nuorodą


Aš irgi smuikininkė ir lygiai taip pat visada jaučiau silpnybę pianinui Todėl laisvu laiku mokausi pagrojinėti savarankiškai. Galiu pasakyti, kad visai neblogai man sekasi, kadangi natas pažįstu, tik va man sunkiausia iš karto abi rankas sujungt, tai mokausi atskirai dešinės ir kairės rankos partijas, ir po to jau sujungiu. Aišku, profesionalia pianiste nebūsiu, bet savo malonumui pagroti jau galiu. Groti pianinu šiaip jau lengviau nei smuiku todėl, kad niekada nenugrybausi tonacijoje-jau kokį klavišą paspaudi ,tokią natą ir gauni Taip kad jei yra noras, savo malonumui galima išmokti groti ir be mokytojo pagalbos.

Beje, fainas puslapiukas-pasitikrinau klausą ir nenusivyliau


Gal žinai kokiam puslapyje galima gauti tas natas? Ar ne per sunku išmokti tą kūrinį neprofesionalui?

Mane irgi taip atgrasė, kad iki šiol į pianino pusę net pažvelgt nenoriu. Parduot norėtųsi tą daiktą, bet mama nė už ką neleidžia. Ir vis šneka, kad kai persikraustysiu į nuosavą butą, vešiuosi jį kartu su savim. Bet nė už ką, per daug mano nervų suėdė tie muzikavimai, kad dar kada prisėsčiau. O daiktą laikyt tam, kad dulkės rinktųsi irgi nesinori

Čia žiūriu visiem ta pati bėda, kad po muzikos mokyklos visi nenori net pažiūrėt į savo instrumento pusę Man irgi taip buvo. Bet po kiek laiko tas norėjimas groti sugrįžta ir tampa tikrų tikriausiu relaxu. Palauk kokį 10 metelių-pamatysi

"Mėnesienos sonatą" kompiuteryje turiu, kam reikia, parašykit į AŽ savo el. paštus - atsiųsiu

Tai kad kiek laukiu, tiek jokių emocijų nekyla. Abejoju, ar ir po 10 metelių kas nors pasikeis. Nekenčiau aš tos muzikos mokyklos, iš pamokų bėgau, niekada nesimokiau, negrojau namie. Ir koks rezultatas? Apdulkėjęs atestatas, kuris nė karto niekur nepravertė ir abejoju, ar dar kada pravers

Aha, relaxas. Manęs niekas nė su lazda prie to pianino šiuo momentu nepasodintų

Nu kaip liūdna , tai kam teip kankintis reikėjo, tėvai laužė, aniaaa