
Nėštumas buvo sunkus, 5 kartus gulejau ligoninėje su gresiančiais persileidimais.Labai bijojau, kad galiu prarasti savo angelėlį ir kiekvieną vakarą užmigdavau su mintimi, kad tik jis manęs nepaliktų.
Gruodžio 22d, 12val nakties pabudau nuo skausmų.Tuomet man buvo 35 nėštumo savaitės.Skausmai buvo nereguliarūs, tai kas 7min, tai kas 10min.Taip stebėdama laiką tarp sąrėmių, išgulėjau 2 val,kol galiausiai prižadinau vyrą ir išvažiavome į ligoninę.
Kai apžiūrėjo daktaras pasakė, kad atsidarymas per pirštą ir vaistais bandys stabdyti gimdymą.Taip sulaukiau ryto,skausmas didėjo, bet sąrėmiai taip ir liko nereguliarūs. 7val. apžiūrėjo skyriaus vedėja ir užtikrino, kad šiandien tapsiu mama.Džiaugiausi, kad galėsiu susitikti su taip lauktu mažyliu, bet kartu labai bijojau, kad jam viskas būtų gerai, juk gimdymo data buvo nustatyta tik sausio 30-oji.
Skausmas didėjo, tačiau kaklelis neatsidarinėjo.Kai suleido 3 skatinamųjų, reikalai pajudejo.Norėdamas kaip nors padėti, vyras trynė nugara ir nešiojo šaltus kompresus.Taip norėjau atsigulti, bet neleido, nes vaikučiui lengviau keliauti, kai kelias tiesus. Kaip jau skausmas buvo labai stiprus, mane paguldė ant gimdymo stalo ir netrukus į šį pasaulį atėjo mano angelėlis



Tą patį vakarą sūnelį išvežė į Kauną.Jis parą pragulėjo reanimacijoje, dar 4 paras inkubatoriuje, kol galiausiai atkėlė į mano palatą




Dabar Danieliukui 5 mėn, sunkumai jau praeityje.Jis-geriausia, ką man galėjo duoti gyvenimas


