Įkraunama...
Įkraunama...

Savas ir "svetimas"(paimtas) vaikas

Sveikos,
labai i tema si diskusija.
Auginu savo (biologini) vaika ir ivaikinta. Tarp ju 5 metu skirtumas. Na nezinau, niekada neturejau minties apie tai, kuri mylesiu labiau. Juk tai vaikai - savi, ne savi - tai neturi reiksmes. As - abieju vaiku mama ir mano meiles uztenka abiem. Daiktus vadinu savais vardais: stai - mano sunus, o stai - mano isunis. Taciau tai tik pavadinimai. Meile, jei ji tikra, negali buti didesne ar mazesne. Taciau tai mano nuomone.
Skaiciau apie tai, kad neva globojama/ivaikinta vaika eikia myleti labiau, dausminti atsargiau (juk naslaitis!). O as matau juos abu kaip savo (juk taip ir yra), tad abu myliu labai, drausminu bei nustatau ribas tiek kiek reikia tuo momentu. Ir jokiu cia "burtu" apie SAVO - NE SAVO. Sios savokos, mano manymu tinka, kai kalbame apie savo Ego, o ne apie vaikus.

As - esu mama abiems siems vaikams, kurie puikiai bendauja tarpusavy, ateina pas mene pasidziaugti, pasiguosti. Ir tai yra pati didziausia vertybe.

4u.gif
Atsakyti
Auksyte, o kodėl profilyje - vaikas vienas, jei "As - esu mama abiems siems vaikams"?
Atsakyti
QUOTE(Auksyte @ 2009 07 14, 13:55)
Sveikos,
labai i tema si diskusija.
Auginu savo (biologini) vaika ir ivaikinta. Tarp ju 5 metu skirtumas. Na nezinau, niekada neturejau minties apie tai, kuri mylesiu labiau. Juk tai vaikai - savi, ne savi - tai neturi reiksmes. As - abieju vaiku mama ir mano meiles uztenka abiem. Daiktus vadinu savais vardais: stai - mano sunus, o stai - mano isunis. Taciau tai tik pavadinimai. Meile, jei ji tikra, negali buti didesne ar mazesne. Taciau tai mano nuomone.
Skaiciau apie tai, kad neva globojama/ivaikinta vaika eikia myleti labiau, dausminti atsargiau (juk naslaitis!). O as matau juos abu kaip savo (juk taip ir yra), tad abu myliu labai, drausminu bei nustatau ribas tiek kiek reikia tuo momentu. Ir jokiu cia "burtu" apie SAVO - NE SAVO. Sios savokos, mano manymu tinka, kai kalbame apie savo Ego, o ne apie vaikus.

As - esu mama abiems siems vaikams, kurie puikiai bendauja tarpusavy, ateina pas mene pasidziaugti, pasiguosti. Ir tai yra pati didziausia vertybe.

4u.gif



Visiskai su tavimi sutinku, 4u.gif manau taip turetu kalbeti kiekviena mama

QUOTE(Karusia @ 2009 07 15, 17:41)
Auksyte, o kodėl profilyje - vaikas vienas, jei "As - esu mama abiems siems vaikams"?


tai smulkmiena, vienas gi atsirado veliau, gal nespejo pataisyti
kitas klausimas: kodel ieskai prie ko prikibti?
Atsakyti
na taip pat manau ir as, kad meile vaikams turi buti vienoda, ir aukleti reikia vienodai, kad nei vienas is vaikuciu nesijaustu nuskriaustas, atstumptas, ar lb isaukstintas, tada ir vaiku tarpusavio bendravimas manau keiciasi, kai suteikiamas nevienodas demesys, rupestis. manau, jog jei nori paimti vaika is vaiku namu, turi jausti atsakomybe, kad vaikutis bus ne tik priziuretas, aprenktas ir pavalges, bet ir mylimas. juk tas mazas zmogutis nera del nieko kaltas, kad myletumeme ji maziau, jis troksta tureti seima kuri juo pasirupintu, kuriai jis butu visas pasaulis, kuri del jo paaukotu viska, kur ryte pramerkes akytes galetu pasakyti: "Labas mama, labas teti! myliu jus!" ir sulaukti tokio pacio atsako....
Atsakyti
Pati ne kartą esu pagalvojusi apie tokį dalyką. Dabar žinau, kad pasimčiau vaiką iš vaikų namų tik tokiu atveju, jei negalėčiau turėti savo vaikų. Nors tikrai mylėčiau ir vaikutį iš vaikų namų, tačiau savas vaikas visada bus labiau savas ir geresnis, bent jau mano nuomone. Tikriausiai bijočiau, kad nutikus kažkokiam dalykui, subarčiau jį labiau nei savo vaiką ar savam vaikui daugiau leisčiau ir daugiau lepinčiau....
Atsakyti
labai idomi tema smile.gif
mes ir galvojam apie ivaikinima, viska skaitau, renku info, domiuosi.. blush2.gif
Atsakyti
Mano vyras, dar kai draugavom, visuomet sakydavo, jog labai noretu isivaikinti bent viena mazyli. Tikiu, kad jis myletu vienodai visus vaikus. Va del saves nesu garantuota. Man saviems vaikams kantrybes kartais pritruksta... Zinoma, gaila mazyliu auganciu globos namuose, bet, manau, ne gailesciu gristas turi buti ivaikinimas. Esu dar nepribrendusi siam reikalui.
Atsakyti

neskirstau mano ir ne mano. Jos abi gyvena su manimi. Abi vienodai svarbios. Del abieju pergyvenu vienodai. Tik skirtumas yra tas,kad vyresnele pati sprendzia iskilusias problemas, o mazylei dar reikia pagelbeti daug kur.
Atsakyti
Man atrodo, kad tikrai neskiriu vaikų, bet kadangi vaikutis į mūsų šeimą atėjo jau paaugęs - 7 m., tai dėmesio reikalauja visiško ir nuolat , ne kartą girdėjau skundų: Mama, kodėl tu pagimdei tuos kitus vaikus, galėčiau čia tik aš gyventi, kaip būtų gerai g.gif Bet, manau, ir savi vaikai taip kartais pasako...
Atsakyti
Po visų trepsenimų,svarstymų ar sugebėsim,popierizmo,patikrų jau laukėm tik kursų.
Tai pats juokingiausias momentas,kokį tik atsimenu:galvojau-rūpinsiuos,patenkinsiu visus vaiko poreikius,ugdysiu,lavinsiu,mylėsiu...štai ta vieta-mylėsiu-paskutinė prioritetų lentelėj.Taip buvo tada.Neapsirikit.Ir nebijokit.Jums nieko nereikės daryt-meilė įsigers į širdį kaip lietus į sausros nualintą žemę.
Niekada negalvoju,kad ji-ne mano.Man lengviau gal tik dėl to,kad vyresnieji-berniukai,ir kad didelis amžiaus skirtumas
Atsakyti