Vaikas bijo? nemėgsta? švenčių

Sveiki.
Pasistengsiu savo problemą išdėstyti kuo trumpiau, tik abejoju ar pavyks.
Mano trimetis sūnus visiškai nemėgsta švenčių, net nežinau ar tai tikslus žodis - nemėgsta, todėl pateiksiu pavyzdžių. Darželyje kai grupėje švenčia kieno nors gimtadienį, jis net nesėda prie stalo, būna atskirai, visas susiraukęs, net nesivaišina. Tas pats buvo ir per jo gimtadienį. Tiesa, namie džiaugėsi, nes seneliai atvažiavo.
Per kalėdų eglutę, pradėjo verkti ir buvo pas auklėtoją ant rankų, tik kai senelis pradėjo dovanas traukti - priėjo. Tas pats būna per bet kokią šventę. Kartą mieste, pamačiau prie eglutės kalėdų senelį, tai bėgte bėgom pasižiūrėti, tačiau tik jį pamatė (per kokius 50m. ) ir nė iš vietos: nenoriu, neisiu. Bet kodėl tada prieš tai taip skubėjo?
Šiaip jis tikrai nėra iš nedrąsiųjų. Gali užkalbinti kokį dėdę, pasipasakoti jam.
Tiesa buvo įvykis, kuris, mano manymu, galėjo įtakoti tokį elgesį. Buvom pakviesti į gimtadienį vaikų žaidimų kambaryje, kur buvo didelis ir gražus personažas (persirengęs žmogus). Visi vaikai tiesiog lipo prie jo, o maniškis tada tikrai jo išsigando ir teko iš to gimtadienio iš karto išeiti. Dar ilgai važiuojant pro tą vietą vis klausė, ar neisim pas tą kiškį?
Noriu paklausti, ar tai yra normali reakcija ir reikia laukti kol savaime praeis, ar sunerimti ir kažką daryti? Tai aktualu, nes jis gerai dainuoja ir muzikos mokytoja jį moko dainuoti, bet aišku, kad atėjus šventei jis net nenorės išeiti į priekį
Ąčiū labai už atsakymą.

Manoji namie yra artistė, dainuoja, šoka, kraipos, bet svečiuose to niekada nedaro, na nebent labai jau tokioj "savoj" kompanijoj,senio šalčio per Kalėdas taip išsigando,kad šis greitai greitai išmėtė iš maišo dovanas ir pasišalino (ir čia grįžo iš darbo dėdė... ) Visokių klounų manau dauguma vaikų bijo, jiems sunku suvokti,kas čia toks per velnias į žmogų nepanašus, o bendrauja su jais tik vienas kitas drąsuolis...

Ačiū labai. Visa tai aš suprantu, svetimų baimė, nauja aplinka, neaiškūs personažai. Bet labiausiai mane neramina, kodėl jis vengia paprastų paprasčiausių gimtadienių. Savo grupėje, įprastoje aplinkoje, aplink tik pažįstami žmonės, tiesiog valgo torčiuką ir geria sultis. Na dar dainelę sudainuoja. Atrodyto nieko gązdinančio nėra. Tačiau auklėtoja sako, kad net iš tolo tada prie stalo neina. Beje, nėjo ir per savo gimtadienį.
Manau, kad čia kažkas kita, ne baimė, bet tada kas?

Manau, kad čia kažkas kita, ne baimė, bet tada kas?
[/quote]

Gal kiti tau ką nors pakomentuos, bet visgi manau,kad tavo sūnelis paprasčiausiai tokio būdo...Kažkas jam nepatinka tuose susibūrimuose, bet juk namie jis linksmas,guvus berniukas?Suprantu tave,tau apmaudu, kad jis nemėgsta švenčių, bet labai tikiuosi,kad gilesnės problemos čia nėra...Sėkmės

oi kaip pazystama problemele.
priziurejau mergaite (3m), ji paniskai bijojo visokiu persirengeliu, o gimtadieiai irgi per didelio dziaugsmo neteike. per juos visa laika issededavo ant mamos, tecio ar mano keliu, jokiu zaidimu su vaikais (nors tai buvo geriausi darugai su kuriais zaizdavo vos ne kasdien) ir pan. bet yra vienas budas, tai bandyti itraukti ji pati i tos sventes kurima, tai kvietimu darymas, torto rinkimas, balionai ir pan. na ir svarbiausia , akd svente butu jam, net jeigu jis ir nenori nieko kviesti.
tai mergaitei dabar 5 m. na viskas pasikeite 180 laipsniu kampu, dabar ji pati didziausia aktyviste, visu svenciu siela ir pan. per pries kaledas ji pirma karta atsisedo ant kaledu senio keliu nusifotografuoti, ir kas svarbiausia pati buvo iniciatore. na aks mate nuotrauka ir ja dabar negalejo patiketi, kad taip gali pasikeisti.
taip kad manyciau tikrai turetu viskas kokiu metu begyje pasikeisti, amnyciau cia tik toks laikotarpis, nors kiekvienas vaiaks skirtingas, ir kas tinka vienam , nebutinai tinka ir kitam.
tad pasidarykit kokia grazia svente si savaitgali, ir linksmai atsveskit.

Cha, kaip tik sesės gimtadienis. Ačiū.