Pagalba Editai

Rengiu laida apie sia moteri, o daugiau apie ja buvo rasoma "Kauno dienoje"


Devyniolika metų beveik nevaikštanti moteris į gyvenimą kabinasi augindama dukras, sportuodama, dalyvaudama meninėje kūryboje

“Polineuritas”, - tokią baisią diagnozę Edita Gaižauskienė išgirdo tada, kai jai tebuvo vienuolika metų. Šeštaklasė susirgo gripu, kurio grėsmės tada neįvertino. “Gerai mokiausi, nenorėjau praleisti pamokų. Nepaklusau mamos liepimui gulėti lovoje. Tai sukėlė baisias komplikacijas: meningitas, vėliau - visiškas galūnių paralyžius. Jau devyniolika metų iš namų galiu išvažiuoti tik invalido vežimėlyje. Tačiau kai būna sunku, pagalvoju: kitiems galbūt dar blogiau”, - sako Edita.

Mokyklą baigė namuose

Tada, kai susirgo, Edita mokėsi “Veršvų” vidurinėje mokykloje. Gripuojančiai mergaitei tereikėjo stipresnio skersvėjo klasėje, ir gyvenimas tarsi apvirto aukštyn kojom. “Teko išgyventi siaubingas valandas. Negalėjau pajudinti nei rankų, nei kojų. Diagnozę nustatę gydytojai mamai pasakė, kas manęs laukia, - niekada nebevaikščiosiu”, - prisimena Edita.

Už tai, kad šiandien klauso abi rankos, stipresnė tapo viena koja, Edita sako esanti labai dėkinga mamai. Ji su dukra ne tik važinėjo po sanatorijas, bet ir pati kantriai mokėsi visų gydymo, masažo subtilybių. Atsisakė darbo, kad galėtų padėti dukrai. “Kad ir kaip buvo sunku, nepasidaviau, baigiau J.Grušo vidurinę mokyklą, kurios kaimynystėje su mama apsigyvenome, - sako E.Gaižauskienė. - Mokiausi namuose, kiek galėdami lankė klasės draugai. Atestatą gavau kartu su visais”.

Šiandien Edita su ramentais pavaikšto tik po kambarį. Kai reikia pajudėti iš namų, lipa laiptais žemyn, iš namo rūsio mamos padedama išsitraukia dviratį vežimėlį. Dviejų kambarių bute jį laikyti nėra vietos, be to, keturaukštis namas be lifto. “Pernai lipant laiptais lūžo koja. Prasidėjęs kaulų retėjimas irgi sukelia papildomų problemų, - vardija bėdas jauna moteris. - Pensija, kurią gaunu kaip pirmos grupės invalidė, - minimali. Apie geresnius vaistus ar juolab vitaminus, galiu tik pasvajoti”.

Guodžia dukros ir mama

Turiu kabintis į gyvenimą ir džiaugtis, jog galiu patirti ir malonių akimirkų, - sako Edita. - Nelengva, bet galima gyventi ir su tokia diagnoze. Tik meldžiu Dievą, kad mama nepalūžtų - ji tebėra mano didžiausia pagalbininkė. Pernai, kai jai miške įkando erkė, ne juokais išsigandome. Teko gydytis net reanimacijos skyriuje”. Dabar 51 metų Editos mama dėl etatų mažinimo neteko darbo.

Editos šešiametė dukrelė Laimutė - linksma ir žvitri kaip mama. Vyresnioji, pirmagimė Eivina - trečiaklasė, ji gyvena kartu su tėčiu. “Su ja pasimatome savaitgaliais, tada susitinka ir viena kitos labai išsiilgstančios sesutės”, - pasakoja Edita, kuriai nesmagu atversti dar vieną jos gyvenimo puslapį.

Su Arūnu susituokė sulaukusi devyniolikos. “Jis buvo labai geras, jautrus. Neturėjo jokios negalios. Man atrodė, jog mylėjo mane, - dalijasi prisiminimais Edita. - Arūnas nedirbo, visą dėmesį skyrė šeimai. Į trečiame aukšte esantį butą mane užnešdavo ant rankų. Buvome laimingi, sulaukę dukrelės, paskui antros. Vis norėjome sūnaus. Tačiau šeimyninė laimė baigėsi tada, kai vyras pradėjo dirbti”. Tada prasidėjo visos bėdos, apie kurias jauna moteris nenorėjo pasakoti.

Buvę sutuoktiniai kartu nebegyvena pusantrų metų, prieš tris mėnesius jie pasidalijo dukromis. Kaip gyvenimas susiklostys toliau, pasak E.Gaižauskienės, sunku prognozuoti. Dviejų vaikų viena moteris nebepajėgė išlaikyti.

Vaduojasi linksmumu

Edita mano, jog užmiršti visas bėdas jai padeda jos linksmas būdas, energija, kai kurie įgimti gabumai. Gyvenimas ypač prašviesėjo, kai ji pradėjo lankyti Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centrą. “Centro direktorius Algirdas Šimoliūnas gyvena mūsų bėdom ir džiaugsmais. Bendraudami mes, neįgalieji, jaučiamės daug tvirtesni”, - sako Edita. Kas rytą centro autobusiukas, kaip ir kitus neįgaliuosius, ją nuveža į Danų gatvėje esantį centrą.

“Visur, kur galiu, realizuoju save”, - sako E.Gaižauskienė, kuriai ypač smagu dainuoti dainuojamosios poezijos grupėje. Kartu su vadove Jūrate Dailydėniene, kuriančia muziką ir skambinančia gitara, ji išvažinėjo kone visą Lietuvą. Koncertavo ir senelių, ir vaikų globos namuose, net įkalinimo įstaigoje. Šokių grupėje “Žingsnis po žingsnio” ji irgi jaučiasi lyderė. Sėdėdama vežimėlyje kartu su partneriu smagiai sukasi valso ritme, šoka čia-čia ar tango. Patinka vaidinti ir pantomimos teatre, kuriam vadovauja profesionalus režisierius Virgilijus Bortkevičius.

Edita pernai vykusiame konkurse “Mis neįgalioji” buvo pripažinta linksmiausia dalyve. Dabar rengiasi močiučių ir mamų šou, kurį žadama surengti Šv.Valentino dienos proga. Tada ji ketina atskleisti visus savo talentus. “Man dar patinka dalyvauti Lietuvos neįgaliųjų čempionate - vežimėliu lengvai įveikiu 400 m distanciją, rungtyniauju kliūčių ruožo trasoje, - pasakoja Edita. - Šiemet čempionate laimėjau dvi pirmąsias ir vieną antrąją vietas”. Varžyboms moteris pasirengia pati, mankštindamasi centro sporto salėje.

Neįgaliųjų darbdaviai nepageidauja

Jau keli mėnesiai Edita dirba prie Neįgalaus jaunimo centro veikiančioje firmoje “Gintaro sala” - gamina vėrinius iš gintaro. Turint pirmąją invalidumo grupę, sako E.Gaižauskienė, susirasti darbą nelengva. “Esu baigusi buhalterijos ir kompiuterių kursus, galiu dirbti panašų darbą ir savo namuose, ir įstaigoje. Tačiau mano paslaugų niekam nereikia”, - apmaudžiai sako Edita. Ji moka ir siūti, siuvinėti, graviruoti stiklo dirbinius. Kartu su kitais centro lankytojais daro gražius suvenyrus.

Neseniai Edita kartu su kitais vaikus auginančiais neįgaliais tėvais buvo pagerbta Rotušėje surengtoje gerumo šventėje. “Pirmąsyk miesto valdžia mus prisiminė, buvome paremti materialiai, - sako Edita. - Esame už tai dėkingi, bet norėtume, jog mūsų bėdos kam nors rūpėtų ne tik prieš didžiąsias šventes”. Edita tai sako ne tik kaip dviejų dukrų mama, bet ir tokius tėvus subūrusios organizacijos “Mūsų ateitis” tarybos narė.

Neįgalūs, bet turintys sveikų atžalų tėvai stengiasi bent kiek palengvinti savo ir vaikų dalią, tačiau ledus pralaužti nelengva. Organizacijos narių parengtas projektas Socialinių reikalų skyriui pasirodė nevertas dėmesio, finansavimo nesulaukta.

pamenat, kaunietes, turejot ideja iduot meskere kaunietems mamos, gera proga

Aciu, mamulia.

LTV Bedu turgus ir neuzilgo rodys sios moters istorija