, atvaziuojam i vyro gimtine turguje apsiprekint yra pilna apynauju firminiu papigiai drabuziu, tarp kitko pries pora metu vietiniams ten buvo nefasonas pirktis drabuzius, net anyta isgirdus, kad as vilniete varau i turgu skuduru paziuret buvo svelniai nustebusi 
Dabar jau situacija pasikeite dabar liaudies pilna neprasibrausi ir ka nors gero jau nelabai rasi
krize.Iki darbo daznas pesciom ar masina vaziuoja, kamsciu nera, atstumai mazi, pietus valgo namuose po kavines , valgyklas retas vaiksto.
Minimumas ziuriu ir Vilniuje ir mazame miestelyje bus ne retenybe kuo toliau tuo daugiau zmoniu minimuma gaus, tik didmiestyje ka su tokiais pinigais veikt ir kaip pragyvent
