kam reikalingas vyras?

Nei žodžio "baimė", nei "pasileidimas" lyg ir neminėjau. Gerai, kad bent neneigi, jog "perskaitai" tai, ką nori, o ne tai, kas parašyta...

Ir aš susimąsčiau: tikrai kam reikalingas sutuoktinis Šiaip tai dažniausiai dėl buitinio patogumo, finansinės atramos (dviems vis tiek lengviau mokėt mokesčius ir išlaikyt vaikus, negu vienai). Ir šiaip gyvenime esu buvus tokioj ilgalaikėj situacijoj, kad jei ne sutuoktinio visokeriopa parama, seniai būčiau velniai žino kur atsidūrus. Ne kiekvienas vyras būtų atlaikęs. Ne kiekvienas ir stegęsis būtų. Esu jam dėkinga. Jaučiuosi vertinama, mylima ir reikalinga

Buitinius patogumus, finansinę atramą, saugumo ir meilės jausmus ir t.t. gali suteikti ir sugyventinis. T.y. esmė, kad moteris gyventų ne viena. Tačiau šiuo atveju tikslinama, kuo sutuoktinis yra geresnis už sugyventinį

Mano manymu, jei sugyventinis yra "plūgas" ir "molis", tai tapęs sutuoktiniu, jis iš varlės į princą nepavirs. Todėl iš esmės ne statusas apsprendžia tarpusavio santykius. Statusas tik gali apspręsti poros santykius su tam tikra jų aplinkos dalimi.

Kažkaip čia apie poros santykius ir jausmus tešnekama bei apie tai, kad tai tėra tos poros reikalas... Nenuneigsi, visi turi visas teises, bet ir apie vaikus gal pagalvokim. Santuokoj pora ar ne, vaikai tikriausiai bus vienodai mylimi, aprūpinti ir t.t., bet visų aplink neperauklėsi ir burnų neužkiši, ir ne santuokoj gimęs vaikas dažniau ar rečiau vis tiek patirs kreivų žvilgsnių ir netgi žodžių. Nesidomėjau, ar įstatymiškai vaikai bet kuriuo atveju turi vienodas teises ir pareigas tėvų atžvilgiu, ar ne, bet jau vien dėl visuomenės požiūrio labai tikiuosi, kad mano anūkai gims mano vaikų santuokose.

Pagal LR CK Šeimos teisės (III knyga) II skirsnio 3.161 5 dalį vaikai, gimę santuokoje, ir vaikai, gimę ne santuokoje, turi vienodas teises. prieš įstatymą visi vaikai, nepriklausomai nuo to, ar jų tėvai yra įregistravę santuoką ar ne, yra lygūs. Žiūrint iš moralinės pusės tikriausiai yra nelygu, kur pora gyvena: mažame miestelyje ar kaimelyje paprastai labiau domimasi kaimynų ir pažįstamų asmeninio gyvenimo peripetijomis ir labiau smerkiami nukrypstantys nuo normos nei, tarkim, mieste. Todėl ir šiuo atveju manyčiau vėl viskas susiveda ne į teisines normas ir aktus, o į moralinius principus ir jų aktualumą toje aplinkoje, kur pora gyvena.

sutuoktinis reikalingas, kad myletu, isklausytu, paguostu, apkabintu... kad pamyletu pabuciuotu...

rekalingas aisku ir del patogumo - dviese patogiau, pigiau ir smagiau gyventi.

reikalingas tevas vaikams.

as irgi pritariu kad vaikai turi gimt santuokoj. as jei buciau vaikas man niekas neisaiskintu kodel mamyte ir tevelis ne vyras ir zmona...

tiesiog sprendziu pagal save - mano vaikyste buvo nuostabi, tai analizuoju kas ir kaip buvo, na ir vienas is svarbesniu dalyku tai kad mano tevai buvo ir dabar yra puiki pora... abu grazus, mieli, ir myli vienas kita labai

taigi ir as taip noriu kad jaustusi mano vaikai, didziuotusi ir pasitiketu savo tevais

Dar vienas klausimas: ką laikyti sutuoktiniu? Ar tą, su kuriuo esi sutuoktas CMS, ar tik tą, su kuriuo esi sutuoktas bažnyčioje?

na mes kol kas susituokem tik CMS, bet ir to pakako kad pasijustume kitaip.

vyras tai man visada sakydavo kad mus jau sujunge danguj... manau tame yra daug tiesos. juk jauti kai zmogus yra tavo, o tu - jo...

Siūlau šioje temoje apsiriboti CMS.

Paantrinsiu gerb. Jadzei. Ypač neigiamai žiūrima į tuos vaikučius, katrų mamytė susilaukia nuo kelių skirtingų tėvelių... Ir nieko čia nepakeisi.

Pabandysiu atsakyti į temą - kuom vyras pranašesnis už sugyventinį. Nagi drąsa, apsisprendimu.
Pats santuokos įregistravimas, nors ir visai neskausmingas, nors ir neužtrunka labai ilgai, nei kainuoja nepaprastai daug, yra svarbus, nes parodo - štai jis pasirinko ją, ji pasirinko jį ilgalaikiu gyvenimo draugu, jie apsisprendė daugiau nebeieškoti kitų, galbūt geresnių kandidatų, jie kartu žada auginti vaikus, kartu ketina įveikti sunkumus ir t.t.
Man atrodo, kad vengimas tuoktis rodo nesąmoningą žmonių baimę blogai pasirinkti - jie vis dar abejoja, nesirįžta, nenori atsakomybės, nepasitiki savim, o labiausiai, matyt, tikisi būti "laisvi", kai sutiks ateity Tą Kitą, Tikrąjį žmogų, žymiai tinkamesnį negu dabartinis...
Kažkaip neįžiūriu konflikto tarp laisvės ir santuokos. Bet jei kas ir įžiūri, tai jų bėdos.
Pamenu, kažkada viena ponia per TV ir spaudą reklamavo savo laisvą gyvenimą, nenorą turėti vaikų, bet, kaip vėliau paaiškėjo, Jis tiesiog jos neėmė, o vaikų jai nesisekė susilaukti...
Labai viskas paprasta - kai neima, per prievartą neprisisiūsi, lieka tiesiog deklaruoti, kad ir taip gerai. Toks psichologinis mechanizmas, vadinamas "rūgščios vynuogės" - kai nepasieki, lieka visiem sakyti, ai, o visai ir nenoriu... Tik negerai, nes egzistuoja tokių reklamos aukų, kurios aklai mėgdžioja televizinius žmones.
Tai štai koks argumentas už sutuoktinį, už santuoką: jei gyvensite tik kaip sugyventiniai, daugelis tai sužinoję slapčia svarstys apie jus (moteriškę)
- kaži ko jai trūksta, kad jis jos neveda... Arba kaži ko tas (vyriškis) prisidirbęs, kokių machinacijų, kad žanytis bijo? Na, čia šiaip, smulki priežastis, žinoma, bet irgi priežastis.
Dar viena priežastis - jei darysite balių susituokdami ir prisikviesite draugų bei giminių, jie negalės priekaištauti, kad nesituokiat vien iš skūpumo...
Ir dar vienas mažiukas pliusiukas santuokos skiltyje - paradoksalaus maišto išraiška. Kadangi madinga tapo gyventi nesusituokus, keičiant partnerius, netgi partnerių lytis, tikrieji maištininkai turėtų tuoktis, būti ištikimi, auginti vaikus ir auklėti juos krikščioniška dvasia... Geras, čia jau aš sau pati patikau.

Na, jei taip, tai tada matau tik vieną privalumą gyventi su sutuoktiniu, o ne su sugyventiniu - mažiau problemų, gimus vaikui. Turiu mintyje, socialines ir grynai "popierines" problemas.

O kaip tada vertinti mamytę, kuri susilaukia vaikučių nuo skirtingų tėvelių, tačiau abu yra arba buvo teisėti mamytės vyrai? Vaikų pavardės juk skirtingos, kaip tada į juos reikia žiūrėti? O jei dar mamytė yra pasilikusi savo mergautinę pavardę, tai tada turbūt apskritai svieto pabaiga ir mamytę derėtų išvolioti degute ir plunksnose? O vaikučius...hm...kur dėti vaikučius, kad jie netrukdytų "teisingajai" visuomenės daliai?....Gal parduoti čigonams?