Singapūras-Indonezija-Malaizija

Labas visiems.
Po beveik mėnesį trukusių atostogų, mes vėl gimtojoj šaly...
Tas mėnesiukas bastymosi po margą "svietą" mane nerealiai "pakrovė". Tiek gerų emocijų! Tokio visiško „atsijungimo“ nuo buities, nuo darbų, nuo rutinos - nuo kasdienybės man žiauriai reikia. ...man reikia kartkartėm „išlįst iš kostiumų“, nugrūsti kur nors giliai į stalčių darbo knygą, pabėgt nuo to, kas įprasta, ir pabūti kitokia... Kupriniuota, dulkina, purvina, nuvargusia, bet be galo laiminga... Laiminga dėl nenusakomo gamtos grožio, dėl žydro žydro vandens ir jo paslaptingų slėpinių, dėl kitų kultūrų žmonių pažinimo, dėl kitokio bendravimo, dėl kitokio maisto, dėl kitokio ritmo, dėl daug ko...

Žodžiu, įspūdžių daug ir jie labai geri Bandysiu (savaitgalį) sukelti keletą nuotraukyčių su komentarais.
Kadangi tame reikale esu naujokė, turbūt kiek užtruksiu. Niekur ilgam neišsibėgiokit

O išsamus, detalus pasakojimas mūsų puslapyje www.keliaukime.com kada nors irgi bus Prisirašiau pilną sąsiuvinuką... Reiks atrasti laiko gražiai viską į PC "suguldyt". Bet čia jau kiek vėliau

...nerašysiu apie tai, kiek mums kainavo lėktuvo bilietai, kaip ir kada juos įsigijom, kada ir kokias vizas darėmės, kaip skridom su FlyLaL, ką veikėm laukdami išvykimo Amsterdamo oro uoste, kaip praleidom 13 valandų KLM avialinijų lėktuve... Į tokius kl. atsakysiu, jei kam nors bus įdomu, dabar gi pradėsiu nuo įspūdžio, kurį padarė Singapūras.
Taigi... Pirmiausia nustebino švara miesto gatvėse. Na, nėra taip, kad šaligatviai būtų nušveisti su dantų šepetėliais, kaip kad pasakojama, bet nùmestos nuorūkos, išverstà šiukšlinė ar besimėtanti tuščia McDonalds sumuštinio dėžutė – tokie vaizdai ypatingai reti.
Stebino ir miesto gatvėmis zujantys švarūs, tiesiog švytintys automobiliai. Tikrai. Gal banalu, bet aš nemačiau nei vienos dulkinos transporto priemonės mieste.
Nustebino ir tai, kad važiuojant taksi iki mūsų pasirinkto hostel’io niekur nesimatė degalinių (vėliau išsiaiškinom, kad pačiame mieste jų tėra pora, visos kitos iškeldintos į priemiestį).
Dar į akis krito žaluma. Kur tik yra laisvas žemės lopinėlis, jis apsodintas... Gražu.
Neįprasta buvo tai, kad labai labai dažnai singapūriečiai, pamatę mus, sustojusius ir įnikusius į miesto žemėlapį, prieidavo ir klausdavo, ar nereikia pagalbos... Kartais mums jos reikėdavo, kartais ne
Žodžiu, miestas patiko beveik iškart...

Apsistojome šešiaviečiame (buvome kaip tik šešiese) Fragrance Backpackers Hostel kambaryje. Kambarėlis gal kiek ankštokas, bet labai tvarkingas. Mums - backpacker'iams viskas tiko. ...o lyginant su europietiškais hosteliais, Fragrance buvo tiesiog puikus.

Bandau įkelti vieną Singapūro nuotraukėlę... Jei pavyks, įkelsiu daugiau.


...hm... Mazoka. Nu veliau pasiaiskinsiu

Na, "atlikau bandymus" su nuotraukų įkėlimu tam skirtoje forumo temoje, dabar bandau čia sukelti foto.

Taigi, nuotraukos is Singapuro:





Taip džiovinami skalbiniai dideliam mieste



Tokios štai baudos taikomos.
Beje, baudos Singapūre taikomos už daug ką. Už iškramtytos gumos nuspjovimą - taip pat. Ir manau, gerai, kad draudžiama į tą šalį importuoti kramtomąją gumą, šaligatviai švarūs, gatvių tvarkytojams netenka gramdyti nuo grindinio prilipusių gumos "paplotėlių".



Viena orchidėja iš botanikos parke esančio orchidėjų sodelio.
Parkas tikrai puikus. Pailsi bevaikščiodamas. Parkas įkurtas apie 1860 metus, užima apie 52 ha ploto (4 ha užima natūralios Singapūro džiunglės). Žalias žalias, žydintis žydintis... Ir pilnas besifotografuojančių jaunavedžių porelių. Kiek girdėjau, singapūriečiai jaunavedžiai diena ar dvi prieš tuoktuves pasipuošia ir daro fotosesijas



Šventykla Sri Mariamman Temple Chinatown'e.



Na, ir maistukas

Taigi, Singapūre praleidę nepilnas dvi dienas, pasiplaukioję Singapūro upe, aplankę Azijos Civilizacijos muziejų, Botanikos sodą, Chinatown'ą, Little India, išskridome į Indoneziją, į salą Bali. Labai jau norėjosi išsidrėbti kur nors paplūdimyje ir įmerkti kojas į jūros vandenį...
Skridome su ValueAir avialinijomis. Ir gerokai sutemus (saulė Bali leidžiasi 18-19 val.) buvome Bali. Apsistojome viename iš trijų pagrindinių pietinių Bali paplūdimių - Kuta Beach. Sri Ratu Hotel. Atėjusi naktelė mus nustebino. Pylė kaip iš kibiro. Tai buvo netikėta net patiems Bali gyventojams. Jie sako, kad gamta ėmė krėsti išdaigas, lyja ar kaitra užeina, kai to niekas nelaukia, ryžių derlius uždera nereguliariai... Na, aš manau, kad visa tai yra dėl didėjančio užterštumo. Tenykščiai labai nesaugo gamtos. Ją teršia. Masiškai kerta miškus... Apie tai dar parašysiu vėliau.
Beje, ryžių derlius jiems labai svarbus, tai pagrindinis Bali gyventojų maisto produktas. Keturių asmenų šeima per mėnesį suvalgo apie 25 kg ryžių. Ryte priverda ir po to visą dieną valgo. Mėsą valgo kaip kada... Kai turi pinigėlių.
Pvz., vaistinėje 6 dienas per savaitę, 6 val. per dieną dirbanti pardavėja per mėnesį uždirba 500 tūkst. rupijų, kas yra lygu ~50 USD. Algos labai mažos. Todėl visai suprantama, kad dauguma vyrų labai noriai renkasi vairuotojo darbą. Jie "trina" šaligatvius per dienas, vis klykaudami praeinantiems turistams: "Transport! Transport!". ...jeigu per mėnesį jiems pavyksta "pakabinti" bent trejetą turistų, jie uždirba kelis kartus daugiau nei uždirbtų parduotuvėje, gamykloje ar kt.
<...>
Žodžiu, dangus buvo apniukęs. Ir mes truputį pakoregavom savo planus. Iš pradžių ketinę keletą dienų pakeliauti po Bali, о vėliau traukti į kitas Indonezijos salas, nutarėm į Bali grįžti kelionės pabaigoje.
Lėktuvo bilietus į Lombok gavome kitai dienai, tad dar turėjome visą dieną Bali. Į paplūdimį nėjom. Susiradom (tiksliau - pasirinkom) vairuotoją Edi. Kaip rašoma jo vizitinėje kortelėje, "cheap, english speaking, friendly". Dėl "cheap" dar galėčiau gynčytis bet štai angliškai jis kalbėjo tikrai gerai. Ir daug mum visko pripasakojo. Apie jų gyvenimą, apie laidojimo papročius, apie įpročius... Mums patiko.

Tądien apvažiavome tris šventyklas:
Pirmoji buvo Purusada

Antroji - Pura Tanah Lot. Šventykla, pastatyta XV amžiuje ant jūroje esančios potvynių ir atoslūgių nugludintos akmeninės uolos.
Žmonės pasakoja, kad uolos „plyšiuose“ (po vandeniu) gyvena didelės jūros gyvatės, saugančios šventyklos ramybę.

Trečioji - Pura Taman Ayun. Tai svarbi (Important) šventykla, pastatyta miestelyje (angl.village) Mengwi XVII amžiuje. Mengwi iki XIX a pabaigos buvo galingos Gelgel dinastijos valdomos karalystės centru. Ir žmonės iki šiol reiškia pagarbą Gelgel dinastijos karaliams. Įprasta, kad kiekvienas socialinis vienetas Bali (pradedant šeima) turi savo šventyklą, kurioje meldžiasi ir garbina sudievintus protėvius. Tad Pura Taman Ayun turi didelę reikšmę miestelio bendruomenei. Taisyklingos formos kiemas ir sodas apsuptas vandens pilnu grioviu. Tarp dviejų šventyklų, skirtų sėdėjimui, karališkasis protėvių altorius... Sako, kad Taman Ayun yra viena gražiausių šventyklų Bali.



Grįždami į Kuta dar paprašėme Edi sustoti tokioje pakelės užkandinėje, kurioje valgo vietiniai. Norėjome išbandyti viską Pasirodo, dažniausiai vietiniai pakelės užkandinėse valgo ryžius ir... ...graužia kepintą kiaulės skūrą... Mūsų vaikinai "išbandė". Tiko


Sumokėjom Edi 200 tūkst. (apie 20 USD) ir sutarėm, kad grįžę į Bali jį susirasim ir važiuosim keletui dienų į salos šiaurę. Sukirtom rankom ir kitą dieną išskridom į Lombok.

Dar keletas foto.

Lombok. Bangsal prieplauka.
Štai taip, kol neišplaukėm į salas, teko bendrauti su vietiniais prekeiviais. Ir... ...arba pirkti ju prekes, arba ne



Atplaukėm į Gili Meno salą. Įsikūrėm. Paplūdimyje vėl buvom apsupti vietinių prekeivių. Vienas kompanjonas smėlyje aplink mūsų gultus apibrėžė liniją ir pasakė, kad tos linijos peržengti negalima Juokingiausia, kad keletą minučių vietiniai stovėjo už tos linijos, kol kikendami vėl prisiartino prie mūsų.
Žmonės Gili Meno nepiktybiški. Nors jie šiek tiek įkyriai bruka visokius mažmožius (pakabučius, karoliukus, sarongus), bet su jais gera ir linksma bendrauti. Linksma netgi derėtis



Gili Meno žmonės labai stebėjosi, kai mes godžiai valgydavom kokoso minkštimą. Jie to nedaro. Išgeria kokoso sultis ir metą kokoso kiautą per tvorą
...o kai suradom kažkur kaime sudžiūvusį kokosą, kai paprašėm mums jį "išdoroti" ir kuomet susėdę smagiai triauškėm mums įprastą kokoso baltymą, vietiniai buvo daugiau nei nustebę



Tai vienos salos kavinukės "dekoracijos".



Taip Gili Meno gyvena vietiniai





Vienoj kavinukėj mums siūlė kažką parūkyti... Neišmanau



Pasisamdę vietinį Densy, vieną dieną praleidom plaukdami aplink tris salas (Gili Travangan, Gili Meno, Gili Air), žvejodami ir snorkel'indami...



Čia aš ir saulėlydis



...mūsų vakarai Gili Meno...
Vienas iš mūsų irgi buvo paėmęs į rankas gitarą. Visiems kartu (gan sklandžiai) pavyko sudainuoti vieną dainą... ..."geriam degtinę, alų, vyną ir naminę". Vietiniai mums kuo puikiausiai pritarė: "Geriam, geriam!".
Skambėjo puikiai

Na ką gi... Bebūdami Gili Meno nusprendėm į Flores salos miestelį LabuanBajo plaukti laivu. Trijų dienų plaukimą organizuojantys "geziukai" žadėjo ypatingai gerą kelionę. Su sustojimais įspūdinguose paplūdymiuose, su nacionalinio parko lankymu, geru maistu ir t.t.
Įdomybės prasidėjo pajudėjus iš Bangsal prieplaukos.
Pasirodo, laivelį jie buvo ką tik (turbūt iš vakaro) išsinuomoję. Tuščią, be jokio inventoriaus. Tad prasidėjo važinėjimas po Lombok miestelius. Sustojo vienoj vietoj, nupirko čiužinius, sustojo kitoj vietoj, nupirko antklodes, trečioj nupirko maistą, ketvirtoj - vaisius, penktą kartą staptelėję iš kaimiečio porą gyvų vištų sukrovė, po to dar sugalvojo pinigėlio "užsikalti" ir pasiūlė mums užsisakyti alaus... Tai dar alaus kažkur pripirko. Žodžiu, tai truko ilgai...
O kai pamatėm laivelį, kuriuo plaukėm (15 turistų ir 6 įgulos nariai), tai šypsenos dingo iš veidų... Ale po to nusiteikėm filosofiškai Gi viską reikia išbandyti.

Išvažiuojant iš Bangsal.



Laivas, kuriuo plaukėm (antroje nuotraukoje mūsiškis laivas dešinėje).





Maistas laive.



Atrodom kaip didelė draugiška šeima, a ne?
Bet papasakosiu trumpai apie maistą...
Apie higieną gaminant maistą laive nėra net ką kalbėti. Geriau nematyti, kaip jie tuos patiekalus makliavojo. Privirdavo kibirą ryžių. Ryte patiekdavo ryžius su kiaušiniais, per pietus - ryžius su daržovėm arba ryžius su makaronais, vakare - ryžius su mėsyte (pirmą dieną) arba žuvimi (antrą dieną, trečiai dienai buvo ryžiai vėl su makaronais). Ryžiai po šiai dienai man asocijuojasi su tuo laivu
Dar gi... ...labai tikiu, kad viskas buvo gaminama naudojant upelio vandenį, nes vieną rytą sustojus prie gėlo upeliūkščio, jie vandens pilnas "sisternas" parplukdė į laivą... Arbata ir kava, manau, irgi iš to paties vandens buvo gaminama.
...o kaip jie indus plovė! Vienam bliūde, kažkokiam drumzlinam vandeny prateliuskuodavo... Viskas. Švaru.
...o dar kai pagalvoji, kad visi laivu plaukusieji tris dienas visus gamtinius reikalus tiesiai jūron atlikinėjo, kad maisto atliekos visos buvo metamos už borto, kad vandens ir alaus buteliai taip pat "keliavo" į jūrą, kad muilinas vanduo buvo pilamas per bortą, kažkokie degalai išleidžiami taip pat į jūrą, tai plaukai piestu stojasi... Na, kaip galima taip savo gamtos nemylėti??? Kaip galima štai taip, be sąžinės graužaties ją niokoti? Ką čia ir bekalbėti...
Jie apmokestina turistus kur tik gali, bet tie mokesčiai, biesas žino, kur "nukeliauja".

Saulėtekis iš laivo.



Nacionalinio parko apsauga. Išbarė mus, kad žvejojam parko teritorijoje, ir pasišalino.



Komodo drakonai Rinca saloje (sustojom pakeliui plaukdami).



Na... Tris nakvynes laive "atlaikėm" beveik didvyriškai. Perskaitėm visas turėtas knygas, pražaidėm kortomis, prablevyzgojom. Dabar žinom, ką reiškia toks keliavimo būdas Žinojimas praturtina ...kitą kartą vargu bau, ar rinktumės tokį plaukimą, bet, kaip sakoma, "niekada nesakyk niekada"
Kai lavas sustojo LabuanBajo miestelio prieplaukoje, bent jau aš, tikrąja to žodžio prasme, sprukau lauk. Aš net neatsisveikinau su naujais pažįstamais. Norėjosi kuo greičiau užsisklęsti Gardena resort kambarėlyje, pagulėti minkštoj lovytėj, nueiti į dušą, o vakare atėjus į resort'o restoraną laukti čirškančios žuvytės (su bulvėm!!!), gurkšnoti alų (ar vaisinį kokteilį) ir gėrėtis štai tokiu vaizdu.

Svajones reikia stengtis įgyvendinti Jei pavyksta (o dažniausia labai norint pavyksta), tuomet gyvenimas išties pasidaro gražus

<...>

Dar šiek tiek apie kelionę...

Iš LabuanBajo miestelio trim dienom išplaukėm į Seraya salą.
Sala nedidukė. 1,3 km ilgio ir 200 m pločio. Joje tik vienas, nuostabioj įlankoj įkurdintas resort'as, turintis keletą primityvių namelių ir kavinukę. Nameliai šiaudiniais stogais, bestikliais langais... Viena kita kėdė, lova, tinklas nuo uodų ir mandi kiekviename namelyje.
...kas gi tas mandi?
Prie kiekvieno namelio yra pristatyta atvirastogė prausykla. Joje - kranelis kokių 80 cm aukštyje ir kibiriukų pora. Gėlas vanduo ir elektra į namelius tiekiama vakare, įjungus generatorių. Vanduo būna tris valandas, elektra – keturias. Apie 7-8 val. vakare, kai jau būna gerokai aptemę, atsiranda vanduo. Prisileidi jo į kibirą, kaušu semi ir pili ant savęs, semi ir pili. Palmės virš galvos mosikuoja. Žvaigždės mirkčioja. Nu ką aš galiu pasakyti... Dar niekada gyvenime nesijaučiau taip, anot Kernagio, "beprotiškai fantastiškai"
...iš tikrųjų tik taip įvertinam tai, ką turim čia.

Koks 100 m nuo kranto jūroje yra skardis. Koralai puikūs. Vandens gyvūnija nuostabi. Bet, kaip ir pernai, mane labiausiai žavėjo tos nenusakomos žalios spalvos kalvos Seraya ir kitose aplinkinėse salelėse. Labai gražu. O kokie vaizdai atsiveria nuo tų kalvų... Nenusakomi!
Po Seraya kalvas laisvai ganosi kalnų ožkos; kartais jos nusileidžia žemyn, apskabo prie namelių augančių palmių lapus, gurkšteli vandens iš jūros ir vėl bidzena į kalvos viršūnę.

Ramu ir gera.
Seraya nėra prekeivių, nėra daugybės turistų (su mumis tąkart saloje buvo gal 12 užsieniečių), nėra parduotuvių, anei kokių kioskelių, nėra didelių patogumų... Mes to ir norėjom! Visiško "atsijungimo" nuo visko.

Seraya priplaukiant


Seraya nuo kalvos


Seraya kavinukė


Mūsų vyrai susiruošė žvejybon


...po žvejybos

Tikrai taip - pade ežio spygliukai (tik gal nelabai matosi).
Bebaigiant žvejybą vaikinai "susizgribo", kad jų valtelės inkaras užkibęs už koralų. Pasiuntė patį šauniausią nardytoją inkaro atkabinti. Šis šoko vandenin... ...tik deja, neįvertino to, kad jau vakarėjo ir vanduo buvo gerokai "nuėjęs" (low tide). Pataikė tiesiai ant jūros ežio. Visi buvom šiek tiek persigandę. Bet vietiniai mus apramino. Atsinešė butelaitį citrinos rūgšties (dezinfekcijai), surado paplūdimy akmenuką ir tuo akmenuku daužė vietas, kuriose buvo susmigę spygliai. Ir tikrai po valandėlės kitos skausmo pade nebeliko. Beveik


O čia vietinių žvejų kaimelis Seraya saloje. Žmonių buitis tame kaimelyje tikrai labai skurdi.


Tiek apie Seraya.

Sorry, kad kokybė nuotraukų prastoka.
...jei kada parašysiu išsamų kelionės dienoraštį (savo www) ir sudėsiu geresnės kokybės nuotraukas, duosiu žinoti. Dabar nesinori vargintis

Dar keletas foto iš Bali (be aprašymų).

Keliavom šešiese. Gera, "patikrinta" kompanija. Beveik visą mėnesį!
Organizavomės kelionę patys. Nuo A iki Z. Kainavo gal ir nemažai... 5-6 tūkst. Lt žmogui. Ale nesigailiu nei vieno išleisto lito.

Bangos Bali Kuta paplūdimyje. Maudytis gal ir ne itin malonu, kai bangos tokios didelės, bet su banglentėm ką ten chebra išdarinėja... Ohoho!!! ...vis dar tikiuosi, kad kada nors dar ten nuvyksiu ir išmoksiu plaukti banglente. Nerealus jausmas turėtų būti... Na, kada nors.

Tik 5-6tuks.lt ...Nu labai pigiai jus cia prasisukote...ir beveik menesi keliavote...ziauriai pigu...gal gali pasidalinti keliones organizavimo paslaptimis...

OK, šiek tiek papasakosiu...
Kadangi Indonezijoje lankėmės ir praeitais metais, tai pasiruošimas šiemetinei kelionei buvo šiek tiek lengvesnis. Nors... Naktinėjimo prie interneto ir parsisiųstų Travel Guidebook’ų skaitymo pakako.
Taigi... Pirmiausia sugalvojom labai preliminarų maršrutą. Nusprendėm pradėti atostogas nuo pažinties su Singapūru, po to pakeliauti po Indonezijos salas (Bali-Lombok-Flores-Bali), o kelionės pabaigoje dar nusigauti į Malaiziją (arba Tailandą).

BILIETAI:

Internete naršėm daug ir dažnai, kol Aviaekspreso bilietų paieškos sistemoje Amadeus radome mums tinkamus lėktuvo bilietus Vilnius – Singapūras/Singapūras – Vilnius (per Amsterdamą) gegužės mėnesiui. Patys rezervavomės bilietus internete, o išsipirkom juos per AviaEkspresą. Vasario pabaigoje sumokėjome už lėktuvo bilietus ir už savaitės juos jau turėjom rankose. Kaina 2816 Lt/vnt.
Pigiausi skrydžiai, kiek teko pastebėti, yra vykdomi iš Londono. Yra krūva internetinių portalų, kur galima ieškoti Best price skrydžių. Bet! ...reiktų nusigauti į Londoną, derinti skrydžių laikus... Greičiausia tektų pervažiuoti iš vieno Londono oro uosto į kitą. O dar ir skrydis netrumpas (apie 13 valandų)... Nenorėjom gaišti laiko. Brangi kiekviena atostogų diena

Vėlgi belandžiodami po interneto svetaines aptikome nebrangius lėktuvo bilietus iš Singapūro į Bali (su ValueAir). Kovo mėn. nusipirkom bilietus internetu. Vienas bilietas kainavo 157 SGD, t.y. ~267 Lt. Kaina gera. Netgi turint omeny tai, kad kitą dieną bilietai atpigo 25 proc.

Ir dar balandžio pabaigoje internetu nusipirkom lėktuvo bilietus grįžti iš Bali į Kuala Lumpurą (Malaiziją), kurie kainavo po 192 Lt (su AirAsia).

VIZOS:

Balandžio pradžioje atidavėm pasus, anketas, nuotraukas Indonezijos vizoms (AviaEkspresas juos siuntė į Danijoje esančią Indonezijos ambasadą) ir mėnesio viduryje jau turėjome pagrindinį dokumentą, leidžiantį keliauti po Indoneziją. Viena viza atsiėjo 304 Lt.
Vėliau internete radau informaciją, kad Indonezijos vyriausybė priėmė sprendimą Lietuvos piliečiams Indonezijos vizas išduoti atvykus į šalį (Visa on arrival). Numatoma kaina – 25 USD už trisdešimties dienų vizą. Tik va nepavyko atkapstyti informacijos, kada tas sprendimas įsigalios. Taip kad kol kas dėl to džiaugtis per anksti. Ale džiaugina tai, kad Singapūro ir Malaizijos vizų mums nereikia. Ir galvos sukimo ir išlaidų mažiau.

NAKVYNĖS:

...dar kiek panaršę internete ir paskaitę atsiliepimus nusprendėm, kad Singapūre apsistosime Fragrance Backpackers Hostel. Jame vietų nerezervavom. Nenorėjom internetu siųsti visų įmanomų kreditinės kortelės duomenų. Tenusiuntėm e-mail, informuojantį apie mūsų atvykimą.

Na ir kiek vėliau faksu rezervavomės kambarius vienai nakvynei Sri Ratu Hotel Bali, kad atskridus vakare iš Singapūro nereikėtų blūdinėti ir ieškoti, kur apsistoti.

Daugiau nakvynės vietų nesirezervavom. Tiesiog pagal Guidebook'u aprašymus numatėm, kur apsistosime nuvykę į vieną ar kitą vietą, ir tiek.

Tai štai tiek buvo pagrindinių darbelių prieš išvykstant.
Kaip matai, maple, iki išvykimo jau buvome išleidę 3579 Lt/žm. (šiek tiek daugiau nei 7 tūkst. dviem). O kelionėje per tą mėnesį išleidom dviese dar apie 5 tūkst. Lt. (įskaitant du vidinius skrydžius Indonezijoje). Tikrai savęs neribojom. ...aišku, neapsistodinėjom prabangiuose viešbučiuose, nevalgėm brangiuose restoranuose... Mes ne to važiuojam į keliones

Detalesnį kelionės maršrutą “dėliojom” vis skaitydami įvairią info, vis susitikdami, apsitardami. ...nors, tiesą sakant, tas detalus maršrutas vėliau buvo koreguojamas pagal aplinkybes.
Čia ir yra pagrindinis keliavimo be jokių agentūrų žavesys! Gali pats rinktis, kur apsistoti, kur ir ką valgyti, kiek laiko būti vienoj ar kitoj vietoj, kokiu būdu (laivu ar lėktuvu) keliauti iš vienos salos į kitą, kokias žymias vietas aplankyti, ir t.t., ir pan. Be to, gali keisti keliavimo maršrutą. Pasirinkimo laisvė!

<...>

Pridedu keletą nuotraukyčių iš Malaizijos. Iš sostinės Kuala Lumpuro ir iš salos Tioman, kur buvom kelionės pabaigoje.

Petronas tower'iai ir parkelis šalia jų:







Keletas KL gatvių vaizdų:





Merdeka aikštė KL:



Tioman sala:









Daugiau nuotraukyčių turbūt nedėsiu... Manau, pakanka