Labas, mamytės, kokią gerą temą užvedėt. Žinot, aš tai pripratusi viską pati daryti. Net kai gyvenau su draugu, viską pati organizuodavau, nes prašyti kol jis įkals vinį į sieną tekdavo ilgai ir nuobodžiai. Arba pvz buto remontas. Reikėjo kambarį tapetuoti. Aš sakau: "mano pinigai, tavo - darbas". Spėkit kuo baigėsi? Patsi supirkau medžiagas, viena sienas nulupau, susiradau meistrą ir meistrui sumokėjau. Paskui koridorių teko remontuot, draugas sako: "man ir taip gerai", o jis toks baisus - gobelenas, dailylentės. Tai susitvarkiau kai išsiskyrėm. Apmaudu su tokiu vyru gyventi, kai gali sutaupyti 50 proc. išlaidų visokiems remontams, bet neišeina, nes vyras nemėgsta to daryti.
Aišku aš irgi atidėlioju viską paskutinei dienai, mane labiausiai nervina važiuoti į kokią specializuotą parduotuvę ir "blondinės principu" aiškintis apie visokius dažus, lemputes, laidus ir t.t. Dėl komunalinių darbų tai pas mus name įsikūrusi bendrija, aš jiems paskambinu, jie duoda telefą ir išsikviečiu ką nors.
Pas mane sugedo indaplovės toks stalčiukas kur pilasi plovimo skystis - jis turi plaunant indus atsiverti, bet sugedo magnetas kažkoks, tai va reikia meistro, bet neprisiruošiu susirast.
Dar sugedo automagnetola - nukrito ant žemės ir vadinamasis "snukis" neužsideda, irgi neturiu kontakto jokio.
Dėl mašinos remonto tai irgi esu durnoj situacijoj, nes anksčiau tvarkė draugo servisistai, o dabar nėr kaip pas juos važiuot, be to jie net Nemėžyje gyvena. Varyti į bet kokį servisą mane irgi kankina baimė - pasakys pvz, kad reikia keist variklį aš ir patikėsiu, o gal jie nieko nekeis, pakrapštys ir sąskaitą kosminę pateiks? O mano mašina dar tokia "specifinė" - Citroenas, ne visi servisai tvarko.
Iš pradžių kol laukiausi vis savo Exdraugui paskambindavau, nes maniau jis privalo man padėti. Bet kai paskutinę nėštumo savaitę vidury miesto prasitampiau su begęstančia mašina, o jis pasakė"varyk į servisą" ir net neatvažiavo padėti, tai prisiekiau sau nebūti jo akyse auka ir pati tvarkysiuos, kad ir kiek tai kainuos.