Mano ir ex vyras (kol gyvenom kartu), ir dabartinis draugas - niekam tikę. Arba reikia zyzti keletą mėnesių arba tenkintis tuo, kaip yra. Pati pasikabinau virtuvėje ir koridoriuje kitą lempą, jei reiktų kambary, tai nežinau, nes ten daugiau laidelių, bet mėginčiau. Esu susitaisiusi batų dėžę, tai nė plaktuko neturėjau, tai buvo toks didokas akmuo (raugintus kopūstus paspaudžiu), tai su tuo ir kaliau,pirštai tai jau kentėjo. Pamenu kai buvau nėščia jau 8 mėn. tai darėmės remontą, tapetavom sienas ir lubas, vyras pasikvietė pagalbos, nu baisu buvo žiūrėti, kaip kreivai jie klijuoja, tai stovėjau susiraukusi, tada vyras sako eik ir pati klijuok, nu taip ir padariau, vyras viršuje lipdė, o aš apačioj su pilvu prilaikydama. Bet užtai po to galėjau grožėtis...

Grindis irgi dažiau pati, visai patiko. Kambario duryse spyną pati pasikeičiau, gabaritai nelabai atitiko, tai teko tą ertmę dar padidinti, tai peiliu ir kaltu skobinėjau, ir pasidariau kaip man reikėjo. Virtuvėj langų rėmus dažiau - vyras išvis nesuprato, kam man to reikia...Vežimėlį, rogutes pati tvarkydavau, jei vaikam koks žaislas nebeveikia, tai atsuku, pažiūriu, kokį laidelį sukabinu ir valio. Šiaip mano mama irgi be vyro daug metų gyvena, tai dar vaikystėj iš jos ir išmokau, o ji tai ir maišytuvus pati taisydavo, ir remontus pačios visuomet darėm... Karts nuo karto baldus perstumdau pati kai nusibosta, taip kaip man patinka. Tai va - nėra to blogo kas neišeitų į gerą