Delčios šviesoje spindėjo tavo akys pilnos meilės ir laukimo. Mano mylimų raudonų rožių puokštė nerūpestingai paskleista ant medžio kvapu alsuojančio stalo ir degančių žvakių kvapas sklaidantis namelyje... Ir šokolado aromatas maloniai glostantis nosytę... Ir Tavo rūpestis, dėmesys, kurio niekada nestokojau.
Kaip galima užmiršti? Tokia dovana-tokia sirdžiai miela šventė... Tik aš ir Tu-gyvenime viens į kitą besiramščiuodami, vienas kitu besidžiaugdami... Tai neužmirštama... Tai buvo taip netikėta,kad ir šiandien negalėčiau atspėti,kas Tave taip įkvėpė: laukiamas mažylis ar mėnesienos šviesa.. Ačiū mielasis už tą vakarą, už kiekvieną vakarą, kurį man dovanoji. wub.gif